Klausimai pediatrui, kuriuos dažniausiai užduoda tėvai 8

Studijos „G foto“ nuotr. www.gfoto.eu

Studijos „G foto“ nuotr. www.gfoto.eu

JAUTRUMAS CINAMONUI 

3 metų sūnus paragavo močiutės keptų saldžių sausainių su cinamonu, jam pasidarė bloga, pykino. Kodėl taip atsitiko?

Taip atsitiko dėl dviejų priežasčių: močiutė į sausainius įdėjo šiek tiek per daug cinamono ir todėl, kad pasitaiko vaikų ir suaugusiųjų, kurių organizmas jautrus jame esančioje natūraliai kvapiajai medžiagai – kumarinui.

Europos Sąjungos direktyva, skirta maisto saugumui, rekomenduoja 0,1 miligramo vienam kilogramui svorio. Vadinasi, 15 kilogramų sveriantis vaikas kasdien galėtų suvalgyti ne daugiau kaip 4 cinamonu pagardintus sausainius, jei vienas jų sveria 5,6 gramo, arba, pvz., vieną gabalėlį kekso, sveriančio apie 30 gramų. Kad nerizikuotų sveikata, suaugusieji gali per dieną suvalgyti arba aštuonis cinamono sausainius, arba 2 gabalėlius kekso, arba pvz., 100 g meduolių su cinamonu. Suprantama, močiutė cinamono miligramais nesvėrė… Kad vaiko organizmas yra jautrus cinamonui, gali išduoti bloga savijauta, pykinimas, vėmimas, viduriavimas, odos bėrimas, niežėjimas. Išeitis viena – atsisakyti bet kokių produktų su cinamonu, reikėtų atsisakyti ir cinamono, vanilės bei saldymedžio kvapus skleidžiančių žvakių. Kumarino kvapas jam jautriems vaikams, ir suaugusiesiems gali sukelti alerginę slogą, ašarojimą, svaigulį.

SAUSO ORO SLOGA

Mums ligoninėje sakė, kad mažyliui yra „kūdikio sloga“, ir ji turi praeiti per mėnesį, tačiau iki šiol (jau 3 mėn.) ji nepraėjo, ir dabar gydytojai sako, kad tai nuo sauso oro.

Nosies gleivinė fiziologiškai išskiria truputį sekreto, kurio paskirtis – apvalyti nosį, nes su įkvėpiamu oru patenka ir teršalų. Kai sekretas pridžiūsta, kūdikiui tampa sunkiau kvėpuoti. Sekretas greitai pridžiūsta tuomet, kai aplinkos oras yra sausas. Džiovina ne tik sausas, bet ir karštas oras, kai aplinkos temperatūra aukštesnė nei 24 laipsniai. Kad kuo mažiau nosyje pridžiūtų sekreto, dabar atsisakyta į nosį lašinti motinos pieną, kaip priemonę gydančią virusų ir bakterijų sukeltą slogą. Esant daugiau pridžiūvusio sekreto, kūdikis gali dažniau čiaudėti, nes organizmui sunkiau atsikratyti to, kas jam nereikalinga.

Pridžiūvusio sekreto nei vatos suktukai, nei nosytės siurbtukas neišvalo, todėl kūdikis kvėpuodamas „švilpauja“. Orui einant pro susikaupusį sekretą irgi gali pasigirsti švilpiantys, cypiantys garsai.

Pridžiūvusį sekretą geriausia „išmirkyti“ plaunant nosytę jūros vandeniu.

PUOLA BITĖS

Mūsų dukrytei – beveik 9 mėn. Labai laukiame vasaros, kai mažoji lakstys po kiemą. Tačiau… Kaimynai laiko bites. Parašykite, kaip elgtis įgėlus bitei, ką daryti, ko – ne. Labai jaudinamės, kad dukra gali būti alergiška įgėlimui, gal yra kokių vaistų, atbaidančių šiuos vabzdžius?

Bitės nėra agresyvūs vabzdžiai. Jos kanda, kai žmogus ant jų užmina, įeina į „taką“ kuriuo jos skrenda į avilį ir iš jo arba per daug prisiartina prie avilio. Jeigu patekote į vabzdžių teritoriją, negalima mosikuoti rankomis ir išdarinėti kitų staigių judesių, nes tai įaudrina vabzdį – jis gali įgelti. Jei pakliuvote į vabzdžių teritoriją, geriausia iš jos išeiti ramiai ir lėtai (suprantama, to nesuvoks nuolat bėgiojantis metų vaikas). Bitei įgėlus skausmas sumažėja, kai geluonis iškart ištraukiamas. Tai reikia daryti atsargiai – nagais, pincetu arba peiliu, ypač stengiantis nesuspausti geluonies maišelio, nes kitaip į organizmą pateks daugiau nuodų, ir dėl to reakcija bus didesnė. Žaizdą reikia nuplauti muilu ir vandeniu, o patinimą mažinti įgeltą vietą plaunant šalto vandens srovele arba šaltu kompresu (jei ant įkąstos vietos jį įmanoma uždėti). Galima šaldyti į audinį įvyniojus ledo (bet niekada nelaikykite ledo tiesiai ant odos).

Niežėjimui, perštėjimui mažinti įgeltą vietą galima tepti priemone, mažinančia niežėjimą ir tinimą.

Alerginės reakcijos rizika padidėja, kai šeimoje ir giminėje yra alergija sergančių asmenų arba jei vaikui buvo nustatyta alerginė liga, pvz., atopinis dermatitas. Cheminių vabzdžius atbaidančių priemonių neįmanoma taikyti tiek laiko, kiek vaikas vasaros dieną gali praleisti gryname ore. Vabzdžius naikinančios priemonės gali būti taikomos, kai į patalpą įskrido keli galintys įgelti vabzdžiai.

MIEGA ANT PILVO

Sūnui 8 mėn. Kiek pamiegojęs ant šoniuko arba tik paguldžius miegui į lovytę verčiasi ant pilvuko miegoti. Kartais bandau prilaikyti, kad neapsiverstų, net pravirksta, kai neleidžiu. Kodėl taip elgiasi?

Po žindymo ar maitinimo atsirūgusį kūdikį galima guldyti ant dešinio šono. Tai apsaugo nuo maisto patekimo į kvėpavimo takus, jei kūdikis vis dėlto atpiltų. Kai kūdikis išmoksta vartytis, jis visą miego laiką negali kaip pagalys ant žemės gulėti, kol jį kas nors pakelia… Ar jūs miegodama nesivartote?

Vartymasis miegant yra natūralus dalykas, jokia prievarta keisti miegančiojo padėtį nenaudotina. Kūdikis pavirksta dėl to, kad prieš jį vartojama prievarta.

KUR DĖTI VAISTŲ BUTELIUKUS

Kur mesti nepabaigtų vaistų buteliukus? Dukrai skyrė antibiotikų, ant kurių buteliuko radau parašyta, kad jų likučio negalima pilti į kriauklę, buteliuko negalima mesti į šiukšlių dėžę. Tai kur tuos vaistų likučius ir buteliukus dėti?

Vaistų buteliukus su nebaigtais gerti vaistais arba su jų likučiais nuneškite į vaistinę. Taip išvengiama apsinuodijimų bei kitų nepageidaujamų pasekmių, jei buteliukas su vaistų likučiais pateks į vaikų rankas. Vaistininkė buteliukus sudės į medicinos atliekų konteinerį. Jie bus utilizuoti valstybės nustatyta tvarka.

VYSTAU „Į PAGALĮ“

Sūnų (dabar jam 6 mėn.) nuo gimimo vystau, kai guldau miegoti (privystau ir rankas). Nebevystyčiau, tačiau sūnus pats to nori. Nesuvystytas neužmiega. Iki kada galiu vystyti?

Nuo gimimo naujagimius ir kūdikius reikia rengti taip, kad kai tik panorės galėtų laisvai judinti rankas ir kojas. Gimęs vaikas nemoka tėvams pasakyti, kaip jis turi būti vystomas. Tėvai įpratina vaiką būti suvystytą vienaip ar kitaip, ir jiems pradeda atrodyti, kad „sūnus pats to nori“, o savo klaidas pradeda teisinti mažylio elgesiu („nesuvystytas neužmiega“). Mažyliui, įpratusiam prie kokio nors ritualo, kurį laiką sunku nuo jo atprasti, dėl to natūralu, kad kurį laiką bus neramus, sunkiau užmigs. Vystymas į „pagalį“ yra kūdikio judesių tobulėjimo stabdymas, švelniai tariant – kenkimas negalinčiai pasipriešinti asmenybei. Bet kokio amžiaus kūdikiams ir vaikams judėjimas yra gyvybinis poreikis, ir jis jokiais būdais negali būti slopinamas.

ŠALTAS PRAKAITAS

Norėčiau sužinoti, ką reiškia, kai vaiką išpila šaltas prakaitas (ties smilkinukais, po nosyte, po akytėmis). Tai dažniausiai būna sergant peršalimo ligomis.

Tai reiškia, kad vaikas serga. Didesnis prakaitavimas atsiranda, kai organizmas reguliuoja savo temperatūrą. Prakaituojant šalinamos organizme susidariusios toksinės medžiagos (jų padaugėja susirgus). Intensyviau prakaituojama, kai patiriamas stresas ar kai savybė prakaituoti yra paveldėta.

AR PAGYDYS CHLOROFILAS

Domina pediatro nuomonė apie imuniteto stiprintoją chlorofilą – ar tai veiksminga? Apie šį preparatą informaciniuose lapeliuose labai teigiamai rašo, bet dar norisi daugiau informacijos iš gydytojų lūpų.

Bet kurio amžiaus vaiko organizmui išlaikyti stiprų imunitetą padeda: teisingas jo maitinimas (kasdien kuo įvairesnis tinkamai pagamintas šviežias maistas), poilsis, miegas, organizmo grūdinimas, infekcinių ligų profilaktika (skiepai). Pradėjus skaityti chlorofilo ar kito maisto papildo instrukciją, būtina į ją įsigilinti. Joje rašoma (cituoju): „Preparatas negali būti vartojamas kaip maisto pakaitalas. Nėra vaistinis preparatas. Saugoti nuo vaikų. Maisto papildas“. Kiekviena šeima, prisirinkusi informacijos, sprendžia – ar išleisti pinigėlius vaiko ir šeimos maitinimui gerinti, ar už juos įsigyti įvairiausių maisto papildų ir tikėti jų galia.

Chlorofilas – tik vienas iš maisto papildų, pagal jų aprašą, skirtų imunitetui gerinti. Nuo įvairių įvairiausių maisto papildų lūžta šalies vaistinių lentynos. Valstybinės maisto veterinarijos tarnybos maisto skyriaus vedėjos A.Išarienės duomenimis, 2011 metais į Lietuvą atgabenta 250 tonų papildų, o parduota tiek, kad kiekvienam šalies gyventojui teko net po 5 pakuotes. Maisto papildai į Lietuvą gabenami ne tik iš Rusijos, JAV ar Kanados, bet ir iš Izraelio, Indijos, Turkijos, Vietnamo, Pakistano ir kitų valstybių. Taip yra dėl to, kad papildų Lietuvoje vadovaujantis šalies įstatymais, nereikia registruoti.

VMVT stengiasi tikrinti, tačiau visų siuntų patikrinti nepavyksta. Pvz., 2011 metais buvo sulaikytos ir grąžintos 2 siuntos į Izraelį, nes buvo aptikta 5 proc. genetiškai modifikuotų medžiagų, į Rusiją – rasta sidabro, į Lenkiją – rasta neleistinos naudoti medžiagos konservantų.

RAUDONUOJA SKRUOSTUKAI

 Dukrelei 8 mėn. Rudenį pradėjo raudonuoti skruostukai, tada jokio papildomo maisto dar nebuvo ragavusi, veždami į lauką veiduką patepdavome kremu nuo šalčio. Ilgainiui skruostukai pradėjo raudonuoti intensyviau, be to, pradėjo šerpetoti. Neseniai po antibiotikų kurso oda dar labiau išsausėjo ir tiesiog užsiplieskė. Patepėme kokoso aliejumi, bet, matyt, įvyko alerginė reakcija ir paraudo bei išbėrė ne tik skruostukua, bet ir smakrą, pasmakrę. Kaip toliau elgtis, kaip prausti?

Specialiai nuo šalčio kremų nėra – lieka neaišku, kuo tepėte. To kremo, kuriuo tepėte, sudėtyje galėjo būti medžiagos, kurios mažylio oda galėjo netoleruoti, būti jai alergiška. Kai „skruostukai pradėjo raudonuoti intensyviau, be to, pradėjo šerpetoti“, derėjo kreiptis į gydytoją, o ne juos teplioti bet kokia priemone, pasitaikiusia po ranka, arba patarus asmeniui, neturinčiam medicininio išsilavinimo. Kūdikio, mažo vaiko oda, juolab veido, nėra kremų bandymo laukas.

Natūralus, chemiškai neapdorotas kokosų aliejus nuo senų laikų vartojamas apsaugoti odą nuo UV spindulių, sūraus vandens ir vėjo. Gerosios kokoso aliejaus savybės prarandamos aliejų rafinuojant. Jūs neparašėte, kokiu kokoso aliejumi patepėte, todėl apie jo poveikį neįmanoma nieko pasakyti. Iš klausimo teksto galima įtarti, kad dukrelė serga atopiniu dermatitu. Atopinis dermatitas – tai įvairių priežasčių sukeltas, lėtinis pasikartojantis odos uždegimas. Neretai atopinis dermatitas buvo aprašomas ir vadintas atopine egzema, neurodermitu. Atopinis dermatitas dažniausiai prasideda pirmaisiais gyvenimo metais. Atopinis dermatitas dažnai pasitaiko kartu su maisto alergija, astma, alergine sloga, dilgėline, kontaktiniu dermatitu, yra susijęs su šeimynine alergija.

KŪDIKĮ BERIA

Žindau kūdikį 7 mėnesius. Kartą per 1-2 mėn. jį išberia nuo mano suvalgyto maisto. Kokios ateityje gali būti pasekmės kūdikiui?

Išpranašauti ateitį geba tik būrėjos. Kiekvieno bet kurio amžiaus vaiko, suaugusio žmogaus sveikatą šiandien ir ateityje įtakoja daugybės veiksnių kombinacija. Jums reikėtų kasdien rašyti, kiek ir ko suvalgėte, bei kokia buvo kūdikio būklė. Kai aptiksite maisto dienyne sutapimų, pasidarys aiškiau, kokių produktų, kol žindysite, geriau nevalgyti.

RENTGENAS IR PIENAS

Neseniai teko gydytis dantis, 2 kartus švietė rentgenu dantį. Teko girdėti, kad negalima kurį laiką žindyti, jei buvo atliktas rentgenas. Ar tiesa? Ar radiacija persiduoda per pieną?

Tiek, kiek gavote radiacijos darant dantų rentgenogramas, visiškai nepavojinga. Žindyti galite. Kenkia vaistai, turintys radioaktyvių medžiagų, ir nuolatinis buvimas elektromagnetiniame lauke, pvz., laikant kūdikį ant rankų ilgokas šnekėjimas mobiliu telefonu, įjungimas ir išjungimas mikrobangų krosnelės ir buvimas šalia jos, kai ji veikia, vaikščiojimas su kūdikiui po aukštos elektros įtampos laidais.

NITRATAI MAISTE

Vasaras praleidžiame kaime, kur vaikas valgo tik pačių užaugintas daržoves. Tačiau neseniai tikrinome agurkus (vežėme parduoti į turgų) ir buvo padidėjęs nitratų kiekis. Ką blogo vaikui „daro“ nitratai?

Kiek augaluose susikaupia nitratų, priklauso nuo trąšų (mineralinių, organinių (mėšlo, srutų) kiekio, auginamos kultūros savybių (vieni augalai daugiau, kiti mažiau kaupia nitratus), oro, dirvos ypatybių, aplinkos kurioje augo vienas ir tas pats augalas (t.y. saulėje, ar pusiau šešėlyje), temperatūros, šviesos, drėgmės. Kad kūdikiams ir mažiems vaikams gaminamus patiekalus nitratų pakliūtų mažiau, paisykite šių reikalavimų:

Negaminkite patiekalų iš šiltnamiuose užaugusių daržovių – pomidorų, lapinių daržovių (špinatų, salierų, petražolių lapų), taip pat iš daržovių užaugintų pertręštoje azotinėmis ir mineralinėmis trąšomis (mėšlu, srutomis) dirvoje;

Nevartokite petražolių, krapų kotų, išpjaukite žiedinių kopūstų, baltagūžių ir raudongūžių kopūstų, brokolių lapkočius, morkų ir kopūstų šerdį, burokėlių vidurį, o bulves, ypač ne šviežias, ne skuskite, o lupkite;

Į patiekalus dėkite lapinių daržovių pačius lapelius su išpjaustytomis gyslomis, be kotų ir užaugusių saulėtoje vietoje;

Žiedinių kopūstų, brokolių vartokite tik pačius žiedynus su trumpais koteliais;

Imkite tik vidutinio dydžio burokėlius, kaliaropes, morkas, bulves, nes stambios sukaupia daugiau nitratų;

Bet kokios rūšies daržoves patiekite tik prinokusias;

Geriau tinka po 17 val. nuskintos, mechaniškai nesužalotos daržovės;

Nevartokite lapinių daržovių, nuskintų karštą dieną, ypač jei kelias dienas laikėsi karštas oras, o daržovės buvo nelaistytos;

Nevartokite lapinių daržovių, kurios užaugo pavėsyje, po vaismedžiais ar vaiskrūmiais ar jų šešėlyje;

Kad morkose, burokėliuose, kopūstuose nitratų sumažėtų, šias daržoves iki patiekalo ruošimo pradžios 45-60 min. palaikykite kambario temperatūros vandenyje;

Gaminti patiekalams iš kopūstinių daržovių rinkitės tas, kurios sukaupia mažiau nitratų (briuseliniai kopūstai – 74 mg/kg, žiediniai – 163 mg/kg, raudongūžiai – 316 mg/kg, baltagūžiai – 642 mg/kg).

Viršutiniai gūžinio kopūsto lapai sukaupia mažiau nitratų negu esantys prie šerdies;

Į daržovių košę nedėkite salierų lapkočių;

Daržovių košei ropes, šakninių salierų gumbus vartokite tik storai nuluptus, nes jų odoje nitratų yra daugiau nei kitose jų dalyse;

Daržoves verdant daug nitratų lieka nuovire, todėl jį išpilkite.

Atsakė doc. A.Vingras

„Mamos žurnalas“

Susiję straipsniai

Žymos: , ,

Komentarų nėra.

Palikite atsiliepimą


+ 6 = dešimt

Kitos temos: