Imunitetas ir mityba ar mityba ir imunitetas. Kaip sudėlioti žodžius pagal svarbą? Kiek mūsų imunitetui turi įtakos tai, ką valgome? Skaitykite mamos Rasos Skudikės pasakojimą apie eksperimentą.
Sveika nėra savaime suprantama
Esu Rasa, mitybos ir svorio metimo specialistė, turiu dvi dukrytes Emą (12 m.) ir Dorotėją (6 m.). Būdama dviejų jau paaugusių mergaičių mama, perėjau visą jausmų spektrą – nuo kruopščios mamos, kuri klauso kiekvieno patarimo, kaip auklėti, maitinti, prižiūrėti, iki tos, kuri po antro vaiko gimimo atsipalaiduoja ir pasiduoda patogumui bei įvairioms pagundoms. Dabar, turėdama dvi skirtingas savo mergaičių sveikatos istorijas, žinau vieną dalyką – sveikata nėra savaime suprantamas dalykas, ją reikia puoselėti nuolat.
Šiuo metu aš padedu moterims sulieknėti bei pakeisti mitybos įpročius ir gyvenimą mažais žingsneliais, turiu IG profilį @Lieknesnė kasdien. Mano pačios kelias į šią sritį nebuvo tiesus – jis prasidėjo nuo asmeninių sveikatos problemų.
Dar prieš gimstant pirmagimei, susidomėjau sveikatingumu ir mityba. Pati tuo metu kentėjau nuo veido bėrimų, atlikau įvairius tyrimus nuo odos erkutės iki alergijų priežasčiai nustatyti, tačiau niekas nepatvirtino diagnozės. Dermatologai sakė, kad tai gali būti nuo bet ko, bet dažniausiai taip nutinka nuo maisto.
Daug išbandžiau dietų, eliminuodama maisto produktus, – vieną savaitę nevalgydavau vaisių, kitą – pieno produktų, trečią – dar ko nors. Tačiau bėrimai nesiliovė, o vaikščiojimas pas gydytoją ir vis naujo tepaliuko tepimas be jokio pagerėjimo – vargino. Tuomet supratau – pačiai visko išspręsti nepavyks, man reikalinga pagalba. Susiradau mitybos specialistę ir iš esmės pakeičiau mitybos įpročius – taip baigėsi veido bėrimai. Iš pradžių jie vis dar atsinaujindavo, bet vis rečiau.
Dabar mano kosmetologės diagnozė: „Matau, kad jūsų mityba nepriekaištinga“. Arba: „Matau, kad kažką jau valgėte nesubalansuotai“.
Pirma dukra – pavyzdinė priežiūra
Taigi, kai gimė mano pirmoji dukra, jau maitinausi suderintu maistu ir sveikai, tad stengiausi užtikrinti kiekvieną jos poreikį – laikiausi miego ir fizinio aktyvumo režimo, rūpinausi, kad ji daug laiko praleistų gryname ore, toliau gilinausi į mitybą, dalyvavau paskaitose apie vaikų papildomą maitinimą. Atrodė, kad toks mano kruopštumas atsipirko su kaupu. Dukra beveik nesirgo, o darželyje buvo viena iš tų vaikų, kurie nepraleidžia nė dienos. Net per pandemiją, kai aplinkui visi sirgo, ji persirgo lengvai, o antrą kartą, kai mūsų šeima vėl susidūrė su COVID-19, ji nesusirgo visiškai.
Antra dukra – atsipalaidavimas
Bet štai, kai po šešerių metų gimė antroji dukra, mūsų gyvenimas pasikeitė. Tuomet atrodė, kad sveikata – savaime suprantamas dalykas, pradėjau nebekreipti tiek dėmesio į ją.
Atsipalaidavau, tuo metu daug keliavome, o vaikams dažnai pasiūlydavome greitą užkandį iš parduotuvės arba pakeliui į kelionės vietą. Tai atrodė normalu – visi taip daro. Bet kai mažoji pradėjo lankyti darželį, prasidėjo ligos. Vieną savaitę – darželyje, dvi savaites – namie. Per trumpą laiką persirgo viskuo, kuo tik galėjo, – nuo paprasto peršalimo iki gripo, virusinių infekcijų tokių kaip skarlatina ir net COVID-19. Antibiotikų kursai tapo kasdienybe, o visi aplinkui sakė: „Tai normalu, visi vaikai serga, išaugs“, „jos imunitetas silpnesnis“. Bet man nuojauta kuždėjo, kad kažkas čia ne taip, taip neturi būti.
Ką mes darėme ne taip?
Taip tęsėsi, kol vieną dieną gydytojai pasiūlė operuoti adenoidus. Klausinėjau aplinkinių. Draugių vaikams adenoidai buvo išoperuoti, o mamos džiaugėsi, kad vaikai nebeserga. Atrodė, kad tai normali procedūra, – operacija, narkozė, vaistai. Ir vis dėlto viduje jaučiau, kad jeigu visuomenėje tai tapo norma, dar nereiškia, kad ir man taip reikia daryti.
Pradėjau domėtis. Adenoidai – toks organas, kuris metams bėgant subliūkšta, vadinasi, reikia kelerius metus išlaikyti juos ramiai, kad nekeltų infekcijų, ir problemos nebebus. Prisiminiau savo vyresniąją dukrą – ką mes darėme kitaip? Mityba, rutina, atsirinkdavome, ką valgyti. Mano antrosios dukros situacija visiškai prieštaravo tam, ką anksčiau dariau. Tada supratau, kad turiu grįžti prie to, kas veikia.
Mitybos korekcijos
Peržvelgiau Dorotėjos mitybą, pridėjau maisto produktų, kurie stiprina imunitetą, sumažinau cukraus ir greitųjų užkandžių kiekį. Taip pat organizmą pastiprinome homeopatinėmis priemonėmis. Rezultatas? Po dvejų metų nuolatinių ligų ir antibiotikų kursų dabar jau trečius metus iš eilės dukra lanko darželį be didesnių peršalimų. Operacijos taip ir neprireikė. Nedideli peršalimai buvo, bet, palyginti su ankstesne patirtimi, – tai smulkmena.
Kas yra sveika vaiko mityba
Sveika vaiko mityba – tai natūralus, neperdirbtas ir pilnas maistinių medžiagų maistas. Tai švieži vaisiai ir daržovės, viso grūdo produktai, įvairūs baltymai (paukštiena, žuvis, ankštinės daržovės ar kiaušiniai) ir sveiki riebalai, pavyzdžiui, alyvuogių aliejus ar avokadai. Tokia mityba ne tik užtikrina, kad vaikas gautų visus reikalingus vitaminus, mineralus ir energiją, bet ir moko jį vertinti natūralų, tikrą maistą.
Vaiko mitybos pagrindai formuojasi ankstyvaisiais gyvenimo metais, tačiau jų reikšmė išlieka ir darželyje, ir mokykloje. Pirmieji metai – tai laikas, kai vaikas išmoksta valgymo įpročių, kurie gali lydėti visą gyvenimą. Jei vaikas nuo mažens mato sveiką maistą kaip kasdienę normą – spalvingą daržovių lėkštę, šviežią vaisių vietoje saldainio ar šilto namuose kepto pyrago gabalėlį vietoje fabrikinio deserto, – jam sveikas maistas tampa savaime suprantamas ir priimtinas pasirinkimas.
Periodai, kai labiausiai formuojasi valgymo įpročiai
Svarbu nepamiršti, kad mityba svarbi ne tik kūdikystėje – ji kritiškai reikšminga ir darželio laikotarpiu, mokykliniais metais ir paauglystėje. Kodėl? Šiais etapais formuojasi ne tik fizinė sveikata, bet ir ilgalaikiai valgymo įpročiai.
Darželio laikotarpiu vaikai pradeda kurti pirmuosius santykius su maistu, kurie dažnai lieka visam gyvenimui. Jei vaikai darželyje ar namuose gauna daug perdirbto maisto, ateityje jiems gali būti sunkiau pasirinkti sveikesnius produktus. Šiuo laikotarpiu taip pat stipriai veikia socialinė aplinka – draugų elgesys, bendrai valgomi užkandžiai ar net šventės darželyje. Sveika mityba darželyje padeda stiprinti imunitetą, o tai ypač svarbu, nes būtent darželyje vaikas susiduria su naujais virusais bei bakterijomis.
Mokykliniais metais mityba tampa dar svarbesnė, nes tiesiogiai veikia vaiko energijos lygį, dėmesingumą ir mokymosi gebėjimus. Subalansuotas maistas padeda vaikui išlikti aktyviam, išlaikyti gerą nuotaiką ir susikaupti pamokose. Tačiau šiuo etapu atsiranda naujų iššūkių: draugai, kurie renkasi greitą maistą, arba noras „pritapti“ prie draugų, kurie savo vertę bando įrodyti traškučių pakeliu. Beje, nesvetimos ir patyčios dėl valgomo maisto.
Šioje situacijoje svarbu ne spausti ar versti vaiką valgyti sveikai, bet su juo kalbėtis, ieškoti kompromisų ir skatinti sveikus pasirinkimus bent jau namuose. Pavyzdžiui, mokyklai galima pasiruošti gardžių, bet sveikų užkandžių, kurie vaikui atrodytų patrauklūs.
Paauglystė, manau, pats sudėtingiausias etapas. Vaiko kūnas greitai keičiasi, o mityba tiesiogiai veikia hormonų balansą ir sveiką kūno formavimąsi. Todėl visavertė mityba yra labai svarbi.
Šiuo metu paaugliai dažnai būna itin jautrūs savo išvaizdai, mūsų kaip tėvų įtaka mažėja, nes vis daugiau sprendimų priima patys vaikai. Todėl labai svarbu vengti griežtų pastabų dėl vaikų maisto pasirinkimų, tačiau reikia išlaikyti dialogą, nesipykti dėl mitybos ir, kai įmanoma, kartu ieškoti sveikų alternatyvų, kurios atitiktų paauglio norus ir skonį. Jei paauglys mėgsta greitą maistą, galbūt verta namuose eksperimentuoti su sveikomis alternatyvomis – pavyzdžiui, naminiais mėsainiais ar pica su viso grūdo paplotėliais.
Visais šiais etapais svarbiausia kantrybė, supratimas ir pavyzdys, kurį rodote savo vaikui. Jei sveika mityba tampa įprasta jūsų šeimos gyvenimo dalimi, vaikui bus lengviau ją priimti, nes jis matys, kad tai nėra trumpalaikė taisyklė, o natūralus pasirinkimas. Tai reiškia, kad mūsų, kaip tėvų, užduotis yra ne tik parinkti sveikus produktus, bet ir parodyti, kad tokia mityba yra džiaugsmas, o ne pareiga. Vaikai mokosi iš mūsų pavyzdžio, todėl jei patys valgome sveikai ir džiaugiamės maistu, kurį ruošiame, jie su didesniu noru priims tą pačią kultūrą.
Patarimas mamoms, kurių vaikai per dažnai serga
Pirmiausia – neklausykite, kad vaikui sirgti yra „normalu“. Paklauskite savęs, ar tai „normalu“ jums? Jei visiems aplinkui vaistai, ligoninės, operacijos yra įprasta gyvenimo dalis, ar jums tai irgi yra įprasta? Ar tapo įprasta todėl, kad visuomenėje formuojama tokia nuomonė? Aš manau, kad sveikata prasideda nuo mūsų kasdienių pasirinkimų, o imunitetas – nuo to, kas dedama į mūsų vaikų lėkštę.
Kaip stiprinti vaikų imunitetą
1. Maistinės medžiagos – prioritetas. Į vaiko racioną įtraukite kuo daugiau vitaminų turinčių maisto produktų. Vitaminas C yra puikus imuniteto draugas, todėl pasiūlykite citrusinių vaisių, braškių, paprikų ar net brokolių. Nepamirškite ir vitamino D, kurio šaltiniai – žuvis, kiaušiniai, grybai.
2. Venkite cukraus. Nors cukrus dažnai būna vaikų mėgstamiausias, jis silpnina organizmo apsaugą ir padidina infekcijų riziką. Vietoje saldumynų pasiūlykite vaisių, džiovintų uogų ar riešutų. Gaminkite namie desertus, o vietoje cukraus naudokite saldžius vaisius.
3. Hidratacija yra svarbi. Kartais pamirštame, bet vanduo yra pagrindinis sveikatos šaltinis. Įpratinkite vaikus gerti vandenį, nes tai padeda išlaikyti gerą gleivinės drėgmę, o tai sumažina infekcijų tikimybę.
4. Probiotikai ir skaidulos. Žarnyno sveikata turi didelę įtaką imunitetui. Į vaiko mitybą įtraukite raugintus produktus – jogurtą be cukraus, kefyrą, raugintus kopūstus, agurkus.
Kaip paskatinti vaikus valgyti sveikiau
1. Keiskite pateikimą. Vaikai mėgsta vizualumą. Pabandykite agurkus supjaustyti ne įprastomis riekelėmis, o plonomis juostelėmis ar pagaliukais. Tą patį galite padaryti ir su morkomis ar paprikomis. Klauskite vaiko, kaip tau supjaustyti agurką – šiaudeliais ar riekelėmis? Mūsų šeimoje yra daržovių diena. Tą dieną pripjaustau daržovių ir atsivežu į darželį. Kol grįžtame namo, smagiai šnekučiuojamės ir abi su dukra kramsnojame morkas, paprikas ir kt.
2. Padėkite maistą ant stalo be spaudimo. Dažnai, kai tiesiog klausiame, „ar norėsi?“, vaikai iš įpročio sako „ne“. Tiesiog padėkite sveiką užkandį ant stalo ir leiskite vaikams patiems jį atrasti.
3. Įtraukite vaikus į gamybą. Vaikai labiau linkę valgyti tai, ką padėjo gaminti. Leiskite jiems plauti daržoves, maišyti ingredientus ar net rinktis spalvingas lėkštes. Tokiu būdu jie labiau domėsis maistu.
4. Suteikite pasirinkimo laisvę. Užuot pasakę „valgyk morkas“, pasiūlykite pasirinkti tarp dviejų sveikų variantų, pavyzdžiui, agurkų ir paprikų. Leisdami pasirinkti, suteikiate vaikui kontrolės pojūtį, kuris dažnai skatina norą valgyti.
5. Rodykite pavyzdį. Vaikai mokosi iš mūsų, tėvų, elgesio. Jei jie matys jus valgančius daržoves ir besidžiaugiančius sveiku gyvenimo būdu, jiems tai taps norma. Užuot ilgai aiškinę, kodėl reikia valgyti brokolius, tiesiog patys juos valgykite su malonumu. Vaikai natūraliai kopijuoja suaugusiuosius, tad jūsų pozityvus požiūris į sveiką maistą gali tapti galingiausiu įrankiu, formuojant jų įpročius. Jei patys nežinote, kaip tinkamai maitintis, ar trūksta idėjų, nuo ko pradėti, – kreipkitės į mitybos specialistus. Tai greičiausias ir efektyviausias būdas ne tik išmokti pagrindų, bet ir patiems sukurti sveikos mitybos įpročius. Kai jausitės užtikrinti dėl savo pasirinkimų, galėsite drąsiai rodyti pavyzdį vaikams. Juk sveika mityba yra dovana ne tik jiems, bet ir jums patiems – energingesni tėvai yra geriausia, ką galite pasiūlyti savo vaikams.
Sveikas vaikas – didžiausia laimė tėvams
Taigi vaikų sveikata nėra savaime suprantama. Ji reikalauja pastangų, nuoseklumo ir tikėjimo, kad net ir maži pokyčiai gali duoti didžiulių rezultatų. Kartais atrodo, kad sirgimai yra neišvengiama vaikystės dalis, bet aš nenoriu su tuo sutikti. Stebėdama savo dukrų skirtumus ir jų sveikatos istorijas, supratau vieną svarbų dalyką – mes, tėvai, galime padaryti labai daug. Ir jei tai reiškia, kad reikia daugiau laiko skirti maistui, šiek tiek pakoreguoti kasdienius įpročius ar išmokti naujų būdų, kaip įtraukti vaikus į sveiką gyvenimo būdą, – tai tikrai verta. Juk sveikas, laimingas ir energingas vaikas yra didžiausias atlygis už visas mūsų pastangas.
Todėl noriu padrąsinti kiekvieną mamą – nepamirškite, kad jūs esate savo vaikų sveikatos kūrėjos. Jūsų pastangos, net ir pačios mažiausios, gali padaryti didžiulį pokytį jų gyvenime. Kai matysite savo vaiką energingą, retai sergantį ir besišypsantį, suprasite, kad kiekvienas jūsų iškeptas daržovių blynelis ar pasivaikščiojimas gryname ore buvo to vertas. Sveika vaikystė – tai dovana, kurią galime jiems suteikti, ir ji lydės juos visą gyvenimą.
