Ne, Evelina Valavičienė nėra akrobatė, sportininkė ir net ne šokėja. Pavadinome jos žindymą akrobatiniu vien dėl to, kad moteris sugeba pamaitinti vaiką automobilyje, net neišėmusi jo iš automobilio kėdutės.
O iš tiesų kalbėjomės todėl, kad mūsų fotografė Anna Jankunec yra tiesiog apkerėta žindymo idėjos. Ji siunčia mums nuostabiausias nuotraukas, kad parašytume apie žindymą kažką gražaus. Nebūtina rašyti tik apie nugraužtus spenelius, pieno stazes ir mastitus. Žindymas yra gamtos dovana, tiesiog priimkime tai ir mėgaukimės.
Pirmiausia buvo knyga
Evelina augina du vaikus – Adą ir Emą. Kai laukėsi pirmą kartą, perskaitė K. Vitkausko knygą apie žindymą („Kūdikio žindymas. Nepakeičiamas kaip motinos meilė“). Užsispyrė, kad nori žindyti, ir padarys viską, kad pavyktų. Ir jai pavyko, nors likimas lėmė pačią nepalankiausią žindymui situaciją – du cezarius. Prie sėkmės galbūt prisidėjo žindymui palanki Evelinos profesija – vaistininkė.
Cezaris su žindymu suderinamas
Pirmasis cezaris buvo neplanuotas ir skubus. Kadangi buvo mažai vandenų, Evelinos gimdymą skatino. Po 18 valandų, kai vaikutis nei nusileido, nei įsistatė, buvo atlikta skubi operacija. Ji sukėlė daug streso, nes operacijos metu nustojo veikti epidūrinis nuskausminimas. Paprastai atliekant cezarį taikoma spinalinė nejautra, tačiau kai cezaris skubus, tai tiesiog padidina epidūrinio nuskausminimo dozę. Kai gydytoja pjovė skalpeliu, Evelina jautė skausmą. Skubiai buvo pritaikyta bendroji nejautra.
„Po operacijos su sūnumi buvome atskirti. Užkurti žindymą reikėjo pastangų. Dariau viską, ką pataria specialistai, – kuo dažniau glaudžiau prie krūtinės, o tarpuose darbavausi pientraukiu. Per savaitę pieno gamyba įsibėgėjo.
Antrasis cezaris buvo visai kitoks – ramus, planuotas (dėl didelio vaikučio svorio ir dėl to, kad sulaukus termino gimdymo veikla neprasidėjo, o skatinti po cezario nepatariama). Po šio cezario žindymo veikla užsikūrė iškart, nes nuo pirmos minutės su dukra buvome kartu. Tuo noriu pasakyti, kad cezaris cezariui nelygu – nereikia vienareikšmiškai tvirtinti, kad cezario operacija apsunkina žindymą“, – pasakoja Evelina.
Mitas apie nujunkymą
Sūnų Evelina žindė iki metų. Tuo paneigė mitą, kad nujunkymas vyksta tik mamos iniciatyva, o vaikas, jeigu jam leistume, norėtų krūties iki 3 metų ar ilgiau. „Nebuvo jokio nujunkymo – metų Adas valgė viską ir pats nebenorėjo mano pieno. Nors sakoma, kad berniukų jų laisva valia neįmanoma nujunkyti, tai netiesa“, – sako mama.
Žindymas kėdutėje
Evelina, kaip jau sakėme įžangoje, moka pažindyti vaiką, neišimtą iš automobilinės kėdutės. Žinoma, tuo metu ji nevairuoja, o sėdi šalia kūdikio. Tačiau jo neatsega, neišima, o pasilenkia pati. Šis gebėjimas labai padeda kelionėse, nes dėl žindymo nereikia sustoti. „Tėvai gyvena Zarasuose, dažnai pas juos važiuodavome su kūdikiais, kelias ilgas. Buvau skaičiusi apie tokį žindymo būdą, išbandžiau, pasiteisino“, – sako Evelina.
Mitų dar pilna
Evelina sako, kad sunkiausia žindant – ne suskirdę speneliai ar neišmiegota naktis, o kaip ištverti artimųjų „norą padėti“. Ji ne kartą sulaukė klausimų: „Ar tau tikrai pakanka pieno? Vaikas verkia, matyt, jis alkanas? Ar tavo pienas ne per liesas? Ar žiūri, ką valgai – gal vaikui dėl to pučia pilvą?“
„Mitų apie žindymą dar likę. Vis dar manoma, kad mamos suvalgytas maistas kaip nors lemia kūdikio pilvo skausmus. Nedaug žinoma apie kūdikio augimo šuolius, kai tikrai mamos pieno poreikis trumpam padidėja. Todėl galvojama, kad jeigu vaikas verkia, jis yra alkanas – reikia mišinio.
Man irgi buvo silpnumo akimirkų, nes aplinkiniai labai spaudė – duok mišinio, nustos verkti. Aš tuomet pasitikrinau, kokį kiekį vaikas suvalgo (nusitraukiau pieną). Pasirodo, daugiau, nei jo amžiaus norma. Nepaisant to, jis ir toliau verkdavo. Vadinasi, tikrai ne dėl alkio“, – pasakoja Evelina.
Kūdikis žindomas dviese
Kūdikio laukiasi ir gimdo dviese, tad ir žindymo kelionėje tėtis ir mama turi eiti kaip komanda. Evelina sako, kad jai pagalba iš vyro yra ne 10, o 1000 procentų. Ir jei ne vyro kantrybė ir parama, jie antro vaiko net neturėtų. „Moralinis palaikymas, buvimas kartu, buities perėmimas – tai turėtų daryti kiekvienas vyras. Mes su vyru viską esame pasidalinę, vienas keičia sauskelnes, kitas maitina. Vieniša santuokoje neišbūčiau“, – įsitikinusi Evelina.
Tekstas Neilos Ramoškienės
Nuotraukos Annos Jankunec, „Studio smile“ („Šypsenų fotostudija“)
Susiję straipsniai
