Naujas numeris

Monika (33 m.) ir Povilas (33 m.) Kaušylai – 4 pametinukų tėvai. Per 4,5 metų gimė Anikė (6 m.), Vincentas (5 m.), Juozapas (3,5 m.) ir Etelė (2m.). Monika gali papasakoti daug istorijų apie pametinukų auginimą, tačiau norėjome sužinoti apie ją pačią – ką reiškia būti pametinukų mama? Mitų daug. Monika sutiko juos patvirtinti arba paneigti. „Esu įsitikinusi, jog moters kūnas atlaiko daugiau negu mes galime įsivaizduoti, ypač kol nepabandėme. Juk ne veltui vyrai negali išnešioti ir pagimdyti vaikų. Bet kalbant rimčiau, kiekvienos moters kūnas tiek fiziologiškai, tiek psichologiškai yra labai individualus, ir kiekvienai tinka ir patinka skirtingi dalykai“, – sako Monika.

Saulius Prūsaitis, kaip pats dainuoja, ten vyksta su mergina, o mamos ir tėčiai – su pilna bagažine vaikiškos paplūdimių amunicijos, vaikams tinkamo maisto ir atostogų vaistinėle. Ir gerai daro, nes patvirtinta: vasarą bendroji vaikų sveikata pagerėja, bet traumų ir nenumatytų sveikatos sutrikimų rizika išauga dešimtimis kartų. Aptarsime, kas gali nutikti atostogaujant. Konsultuoja gydytoja Lina Orlovskaja.

Kelionės atneša ne tik smagių įspūdžių, bet ir daug neįkainojamos patirties. Dvi keliaujančios mamos Alina ir Giedrė dalinasi nuotykiais, kurie kažkam galėtų atrodyti kaip košmaras ir atbaidyti nuo tolesnių kelionių. Bent jau su vaikais. O šios mamos juokiasi – Lenkijoje sugedus automobiliui, neveikiant kortelėms ir susiklosčius kitoms nepalankioms aplinkybėms, vis tiek sugebėjo aplankyti nemažai suplanuotų vietų, kelionę atsimena kaip nuotykį, o nuo kelionių jų nesulaikys niekas!

Gimus kūdikiui, pirmomis savaitėmis daugiausia rūpesčių tenka mamai – juk ji žindo, keliasi naktį. Kaip pamažu įtraukti tėtį? Kaip paskirstyti šeimos pareigas, kad poros santykiai išliktų geri, o psichologinis klimatas šeimoje sveikas? Apie pareigų pasiskirstymą labai svarbu tartis dar prieš gimstant vaikeliui, tačiau, natūralu, kad po gimimo atsiras situacijų, kurias bus svarbu spręsti „čia ir dabar“.

Mūsų vaikai kalba kitaip nei mes. Pasakodami apie savo kasdienybę, jie vartoja daugybę angliškų žodžių  – jais įvardina ir veiksmus, ir emocijas, ir daiktus. O kai kurie apskritai kalba tik angliškai jau nuo darželio. Ir tokių vaikų yra ne vienas. Kaip vertinti šią tendenciją ir kodėl ji atsirado? Apie tai paklausėme sociolingvistės Loretos Vaicekauskienės. Loreta šia tema daro mokslinį tyrimą ir būtų dėkinga, jei pasidalintumėte patirtimi apie savo vaikus. Kontaktus, kaip tai padaryti, rasite straipsnio pabaigoje.

Ekranai. Be jų dažnas nebeįsivaizduojame savo gyvenimų. Turėdami kelias laisvas minutes, jas leidžiame prie telefonų ar televizoriaus ekranų. Tokį laiko leidimo pavyzdį rodome ir vaikams. Sudėtinga neduoti to, kas yra neatsiejama beveik visų žmonių gyvenimo dalis. O ir gali nemažai palengvinti tėvų, turinčių mažų vaikų, kasdienybę. Įdavus į rankas telefoną, pusvalandžiui ar valandai galima šiek tiek atsipūsti ar atlikti namų ruošos darbus. Ramybės siekis tėvus ir suvilioja duoti į rankas telefoną. Ypač jeigu vaikas neramus, dažnai verkia, nuolat nori būti ant rankų, nenori vienas žaisti.

TV laidų vedėjos, modelio ir nuomonės formuotojos Dijoros Petrikonytės po gimdymo kartais paklausia, kodėl ji tokia linksma ir švytinti, galbūt dukrytė auga labai rami? Eilai dar tik du mėnesiai, ir ji tikrai ne miegalė, moka pašokdinti ir mamą, ir tėtį. O Dijoros švytėjimas tikriausiai sklinda iš jos optimizmo. Net dabar, pirmaisiais motinystės mėnesiais, iš sunkumų ji mėgsta pajuokauti – jų namuose dažnai vyksta „gero vakaro šou“.

Laura Dabašinskienė – kvalifikuota nėščiųjų ir moterų po gimdymo treniravimo specialistė bei diplomuota bei patirtį turinti akušerė. Ji subūrė mamų bendruomenę „Mano MAMA juda“, augina 2 dukras – Jogailei netrukus 7 metai, Gabrielei 2-eji. Šį kartą mūsų pokalbis – netikėta tema. Laura, būdama motinystės profesionalė, po pirmosios dukros gimimo patyrė depresiją. Ar gali taip būti, kad pogimdymine depresija suserga moterys, kurios mus motyvuoja, moko ir aiškina ką daryti, kad nesusirgtume?

Gimus autistiškam vaikui, dažniausiai kelerius pirmuosius vaiko gyvenimo metus šeima dar to nežino ir ateitį mato panašiai kaip ir visos kitos šeimos, auginančios mažus vaikus: planuojama, kada vaikas pradės lankyti darželį, ar bus ieškoma auklė, mama grįš į darbą, svajojama apie bendrą šeimos atostogų kelionę ar gražią krikštynų šventę. Laukimas šių įprastų dalykų suteikia šeimai jėgų, net kylant iššūkiams dėl nesuprantamo vaiko elgesio. Išaugs, tereikia palaukti. Vaikui gavus raidos sutrikimo diagnozę ar dar tik kilus įtarimams, kasdienis šeimos gyvenimas ir ateities planai pasikeičia reikšmingai: šeimos finansai, laisvalaikis ir pokalbiai prie stalo dažnai pradeda suktis tik apie diagnozę ir pagalbą vaikui.