Naujas numeris

Rugsėjis – nauja pradžia ne tik mokinukams, bet ir darželinukams. O ypač, jei į darželį vaikas tik pradeda eiti. Tai nerimo laikas visai šeimai. Kaip adaptaciją lopšelyje arba darželyje padaryti lengvesnę. Kartais tėvai mano, kad namie vaikas gali gyventi kaip jam norisi, o kai išeis į kolektyvą, visko išmoks. Kodėl toks požiūris žalingas? Darželis padeda ugdyti daugelį vaiko kompetencijų, tačiau nereikėtų pamiršti, kad pagrindinė vieta, kur vaikai auklėjami ir diegiamos vertybės, yra šeima.

„Mamų unija“ – apie ją daugiau ar mažiau girdėjome kiekvienas. Fondas, remiantis vėžiu sergančius vaikus ir jų šeimas, gyvuoja 15 metų, o charizmatiška jo vadovė stulbina sumanymais ir talentu juos įgyvendinti. Seniai norėjome pakalbinti fondo įkūrėją Eglę Mėlinauskienę. Tą pačią akimirką, kai rašėme laišką į fondą (kad duotų Eglės elektroninio pašto adresą), fondas pats mums parašė: „Rugsėjį minime kaip vaikų vėžio mėnesį. Praėjusiais metais simboliu pasirinkome auksinę žuvelę, norų pildytoją. Onkologinių ligų simbolis yra kaspinas, o jį pavertę ant šono, gausime žuvį.“

 Jei susilaukėte vaiko, vadinasi, turite ir savo restoraną. Šiame restorane neįtikėtinai jautriai atliepiami kliento poreikiai, o patiekalus išskirtinai gamina pats šefas. Taip, tai mamos restoranas. Tęsdami pažintį su mamomis-maisto tinklaraštininkėmis, šį kartą kalbiname tinklaraščio „Mamos restoranas“ kūrėją Ingą Švelnienę. Inga su šeima gyvena Ispanijoje.Pirmiausia skaitykite Ingos istoriją, o tada išbandykite jos restorano patiekalus.

Su psichologe Erika Večiene kalbasi mama tinklaraštininkė Brigita Ercė, ją galite sekti instagramo paskyroje @brigita_erce. „Nuo mažų man buvo įdomu tikros žmonių istorijos, net ir tragiškos baigties. Skaitydavau knygas, sukurtas tik pagal tikrus faktus, dažnai sukrečiančias, vėliau analizuodavau, kiek herojui stiprybės atnešė tam tikri patyrimai ir išgyvenimai. Visada būdavo svarbu išgirsti, kaip ir kuo gyvena kiti, mėgau išklausyti ir mintyse analizuoti svetimus gyvenimus.“

Pastaruoju metu prigijo terminas „kūdikio stimuliacija“ – tėvelių ir specialistų pastangos visaip padėti kūdikiui greičiau ir kokybiškiau vystytis. Tačiau augindami mažuosius supermenus galime ir persistengti. Kokius signalus siunčia kūdikis, kai stimuliacijos jam per daug?

Beata Veselienė sako, jog dabar gyvena antrą savo gyvenimą. Pirmasis buvo iki Benedikto gimimo, kai ji buvo tarsi kitas žmogus, – tikinti, kad gali kontroliuoti savo gyvenimą, planuojanti, kokias geriausias mokyklas ir universitetus lankys jos vaikas. Ir antrasis gyvenimas, prasidėjęs prieš aštuonerius metus, kai buvo patvirtinta sūnaus diagnozė „autizmas“. Būtent apie tą – antrąjį – gyvenimą mes ir kalbamės.

Vienos populiariausių kelionių su mokyklinio amžiaus vaikais yra pramogų parkai Europoje. Ar tai sudėtinga susiorganizuoti taupiai, vykstant į tokius parkus patiems? Tikrai ne! Šiandien „Keliaujančios mamos“ dalijasi mamos Lauros ir septynmečio Jono kelione į daugelio vaikų svajonių vietą – disneilendą.

Kiekvieno vaiko svorio augimo tempas individualus ir priklauso nuo daugelio aplinkybių. Kūdikystėje svoris auga labai sparčiai, vėliau augimas tarsi sustoja – taip organizmas pats reguliuoja svorį, o tada didėja tarsi kylant laiptais. Ūgio laiptuką keičia horizontalė, ir tai yra normalu. Sunerimti reikėtų tuomet, jei vaiko svoris pradeda kristi, kitaip tariant – kai laiptai pradeda leistis žemyn.

Prieš 64 metus amerikietė Ruth Handler savo dukrai Barbarai sukūrė lėlę ir pavadino dukros vardu – Barbė. Kas galėjo žinoti, kad tai – rožinis džinas, išleistas iš butelio! Filmas „Barbė“ jau visas mėnuo dominuoja pasaulio kino teatruose, pasaulinės pajamos viršijo milijardą dolerių, o režisierė Greta Gerwig tapo pirmąja moterimi režisiere istorijoje, kurios filmas surinko tokią sumą. Barbės kūrėja Ruth būtų labai pamaloninta. O mes Lietuvoje irgi turime savo Rūtą (smagus vardų sutapimas, tiesa?) – tai Barbių kolekcionierė Rūta Ardišauskienė, kurios kolekcija dabar visus labai domina.