Naujas numeris

Kai dygsta dantys, mažyliai pasidaro pikti, nekantrūs, nemiega, karščiuoja. Kaip galima tuo metu jiems padėti? Vaikas piktas ir irzlus gali pasidaryti 2–3 mėnesius iki pasirodant pirmajam dantukui. Jis jau nulaiko rankytėje daiktus, juos kiša į burną ir graužia. Mama galėtų vis pamasažuoti dantenas, kad ne taip maustų. Tinka kramtukai kurių viduje yra vanduo. Jie gali būti atšaldomi šaldytuve, atvėsina skaudančią vietą. Konsultuoja odontologė Ieva Venckė.

Bendruomenė „Keliaujančios mamos“ jau nekart stebino savo drąsa pažinti pasaulį kartu su vaikais. Šįkart pratęsime kelionių istorijas apie apsilankymą dar vienoje Afrikos šalyje. Ir taip, vėl – savarankiškai! Savo įspūdžiais iš ką tik pasibaigusios kelionės dalinasi mama Rimutė Zagurskienė. Ji su vyru Osvaldu ir beveik 4 metų sūneliu Titu tris savaites praleido Afrikoje.

Augindami vaikus, stengiamės visko duoti daug: meilės, maisto, daiktų ir pramogų. Šįkart pakalbėkime apie pramogas – ar būtina visus savaitgalius suplanuoti taip, kad vaikas gautų vis naujų įspūdžių? Ar geriau kinas, teatras, kelionė į turistinę vietą, lamų ūkį, atrakcionus ir t.t., ar nieko neveikimas namuose?

Dauguma emocinių būklių, atsitinkančių jaunoms mamoms, būdingos ir visiems kitiems – paaugliams, vyrams, senjorams, vaikus užauginusioms moterims. Tik jaunos mamos labiau pažeidžiamos, nes joms kelerius metus tenka didesnis darbo krūvį ir kur kas mažiau miego bei poilsio.

Mažakraujystė žiūrint, iš šalies, – lengvai nustatoma liga (reikia tik atlikti paprasčiausią kraujo tyrimą), gydymas irgi aiškus – gydytojas skiria reikalingų geležies preparatų, pataria, kaip maitintis. Deja, kai liga paliečia vaiką, staiga visas aiškumas išgaruoja. Žodis „mažakraujystė“ nėra tikslus. Iš tikrųjų susirgus šia liga kraujo nesumažėja, tačiau jis tampa nevisavertis. Mažakraujystės mechanizmas labai sudėtingas, norint jį suvokti iki galo, reikia biocheminių, anatominių žinių, tačiau galima paaiškinti paprastai: hemoglobinas – raudonasis kraujo pigmentas, esantis eritrocituose, – iš plaučių kapiliarų į audinius ir organus išnešioja deguonį.

Kūdikių galvytės deformacijų gali atsirasti dėl retos sunkios ligos, kuomet per anksti suauga kaukolės siūlės (Lietuvoje tokių kūdikių gimsta 10–15 per metus). Tačiau kur kas daugiau mažylių turi „kreivas galvas“ dėl paprastų pozicinių deformacijų, liaudyje vadinamų nugulėjimais. Žodis „nugulėjimas“ klaidina – nors kūdikis pirmais mėnesiais miega didžiąją paros dalį, jo galvytė vien nuo gulėjimo nepasidarys kreiva ar plokščia.

„Kengūros metodu“ vadinamas toks kūdikio laikymo būdas, kai neaprengtas naujagimis priglaudžiamas prie nuogos motinos ar tėvo krūtinės (oda prie odos kontaktas), laikomas vertikaliai ir užklojamas antklodėle ar tėvų apranga. Ši padėtis panaši į tą, kaip kengūros nešioja savo jauniklius, tai ir paskatino „kengūros priežiūros“ termino atsiradimą.

Su Veronika kalbėjomės jos nėštumo pabaigoje, kai skaitysite straipsnį, vaikutis jau bus gimęs. Tačiau tikrai ne hormonai siūbavo mūsų pokalbį. O ir kalbėjomės ne apie nėštumą ir kūdikį. Veronika su vyru prieš 2 metus priėmė nestandartinį sprendimą – tapo mažo, ligoto berniuko globėjais. Vieni į akis, kiti už akių sakė, kad tai beprotystė. Bet Veronika įsitikinusi, kad tai buvo geriausias gyvenimo sprendimas.

Savo žurnale Ingą Stumbrienę esame kalbinę, kai ji susilaukė pirmagimės Estelos, kuriai netrukus 18. Pilnametė vyresnėlė, keturiolikmetis sūnus Gabrielius ir… žinia apie dar vieno vaikelio laukimą! Inga sako, jog šis nėštumas gana lengvas ir sklandus, tad ji sutiko duoti interviu prieš pat gimdymą. „Apie trečiąjį vaikelį su vyru pradėjome kalbėti maždaug prieš 3 metus. Tačiau aš niekaip tam nesiryžau. Man atrodė, kad dar anksti, ir bijojau, kad gimus trečiam vaikeliui tiek Estelai, tiek Gabrieliui jau negalėsime skirti tiek dėmesio, kiek jiems reikalinga“, – pasakoja Inga.