Naujas numeris

Mama Greta dalinasi savo istorija, kaip po ilgo laukimo ir nerimo tapo mama. Prieš 8 metus sugalvojome su vyru išvykti į užsienį. Pasirinkome Jungtinę Karalystę, kadangi ten gyveno vyro giminaičiai. Tad visa ši istorija, kurią papasakosiu, vyko ten. „Pradėjome planuoti vaikutį. Keletą mėnesių pabandę per daug nesijaudinome, galvojome, kad tikriausiai visi išgyvena tokią pirmųjų mėnesių nesėkmę. Įpusėjus pusmečiui, pradėjome nerimauti, kodėl visi bandymai vis dar nesėkmingi?“ – pasakoja Greta.

Iš Namibijos kilusi Ilka Adams šiemet pamatė, kas yra tikra žiema. Jų namus Vilniaus užmiestyje sniegas atskyrė nuo pasaulio. Kelias dienas buvo likę be elektros. O į vyro Andriaus Pauliukevičiaus  žodžius, kad ant kelio virsta medžiai, ji iš pradžių reagavo kaip į pokštą. Tik automobiliu susiruošusi į miestą pamatė, kad tai tiesa. Sniego pusnys iki kelių – nauja patirtis ne tik Ilkai. Viską pirmąkart mato ir asmeninių trenerių bei knygų autorių dukrytė. Adrianai Estellei dabar 9 mėnesiai.

Šiame straipsnių cikle netyrinėsime to, kas susiję su fizine sveikata. Kakučio spalva, konsistencija, gleivių kiekis, tuštinimosi dažnis – pirmiausia šeimos gydytojo ar pediatro sritis, prireikus šis specialistas nukreips pas kitus. Pakalbėsime apie kakučio psichologiją.

Kakučių tema labiau kelia šypseną nei atrodo verta rimtų tyrinėjimų. Tačiau pabandykite apie tai pasakyti neseniai mažylio susilaukusiai mamai! Toks paprastas dalykas, kaip tuštinimasis, gali būti susijęs ir su rimtais sveikatos sutrikimais, todėl suprantama, kad į kakutį reikia žiūrėti rimtai.

Kai kūdikis jums įkanda aštriais kaip skustuvai dantukais, nusibraukite skausmo ašarą ir pasidžiaukite – jo raida normali. Mat kandžiojimasis yra įprasta iki trejų metų vaikų raidos dalis. Kalbant apie mažų vaikų kandžiojimąsi, reikėtų atsiminti šiuos punktus: kandžiojimasis dažniausiai nėra piktybinis ir tyčia kenkėjiškas vaiko elgesys; berniukai kandžiojasi dažniau; tobulėjant kalbai, vaikai kandžiojasi rečiau; vaikui augant, įprotis kąsti išnyksta.

Laikas, kurį mes sąmoningai leidžiame su savo vaikais, kuria patį svarbiausią ryšį mūsų gyvenime. Kai ryšys su vaikais stiprus, mes geriau juos suprantame, lengviau įveikiame trečiųjų metų, paauglystės ir visas kitas gyvenimo krizes. Todėl su aktore Kristina Savickyte (studijos „Šilkaus pupa“ įkūrėja) aptarsime keletą būdų, kaip leisdami laiką su vaikais galite gilinti tarpusavio santykius.

Kovo mėnesį yra didžiausia imuniteto duobė, o ypač šiemet, kai dar tęsiasi karantinas. Laikas mamoms kilti į kovą ir pastiprinti vaikus. Pavasarį vaikas valgo tą patį maistą, kaip ir rudenį, bet gauna daug mažiau vitaminų, nes ilgai laikomose daržovėse jų vis mažėja, tad pernykštis derlius jau yra „nusilpęs“, – likusi daugiau ląsteliena. Be to, žiemą ir pavasarį vaikas nebūna saulėje, dėl to organizme pradeda trūkti vitamino D, jei papildomai jo neduodame.

Justinai Kamarauskei tik 25 metai, tačiau patirtis labai jautri ir gili. Moteris sukūrė instagramo grupę „Angelų mamos“, kurioje stiprybės semiasi vaikelių netekusios ir negimdinį nėštumą patyrusios moterys. „Nežinau, kaip pradėti pasakoti vieną skaudžiausių istorijų savo gyvenime. Istoriją, kuri iš esmės pakeitė mane ir išmokė į viską žvelgti kitaip. Susilaukti vaikų norėjau visada. Visą gyvenimą buvau ta, kuri labiau bijojo ne neplanuotai pastoti, o negalėti pastoti visai. Tikriausiai net nereikia pasakoti, kaip apsidžiaugiau nėštumo testo laukelyje išvydusi dvi juosteles“, – pasakoja Justina.

Pradėti straipsnį nuo to, kad visi sunkieji metalai nuodija organizmą, būtų klaida. Maži kai kurių sunkiųjų metalų kiekiai organizmui būtini. Kobaltas, chromas, varis, magnis, geležis, molibdenas, manganas, selenas, nikelis ir cinkas yra būtinos maistinės medžiagos, reikalingos įvairioms fiziologinėms ir biocheminėms organizmo funkcijoms palaikyti. Nepakankamas šių metalų kiekis gali sukelti įvairias ligas ar simptomus.