[su_spoiler title=”Sūnui 3 metai. Nuo gimimo po dešine akimi matoma nedidelė mėlynė. Kas tai galėtų būti? Ar reikalinga medicininė pagalba?” style=”fancy”]
Tikėtina, kad per 3 metus vaiką matė jo gydytojas. Jis galėjo įvertinti, ar ta mėlynė didėja ar ne, kada ji paryškėja, pvz., verkiant, ar mėlynė kliudo vaikui. Paprašykite savo gydytojos siuntimo pas vaikų chirurgą – tik jis įvertinęs dabar matomą mėlynę jums pasakys, ar reikia ir ar galima ką nors padaryti.[/su_spoiler]
[su_spoiler title=” Ar normalu mamos pienu maitinamam kūdikiui per mėnesį priaugti 2,3 kg?” style=”fancy”]
Žindomų kūdikių svorio priaugimo rekordų šalyje kol kas nežinau. Sveikos moters pieno pirmuosius 6 mėn. kūdikio gyvenimo užtenka geram (600-1200 g) svorio priaugimui. Vertinant svorio priaugimą, būtina žinoti gimimo svorį, ūgį, motinos ir artimiausių kūdikio giminaičių, t.y. 4 senelių, svorius ir buvusį jų augimo tempą. Jei kūdikis tik žindomas ir jis per mėnesį priaugo 2,3 kg, reikėtų pasikonsultuoti su endokrinologu.[/su_spoiler]
[su_spoiler title=”Sūnui 4 mėn. Dieną valgo mano pieną, naktį – mišinuką. Kūdikio skruostai raudoni, šerpetoja. Gal tai nuo mišinio? Kaip sužinoti? Pakeisti mišinį?” style=”fancy”]
Kūdikio skruostų raudonavimo, šerpetojimo, t.y. atopinio dermatito, požymių priežasčių yra daug. Tai gali būti aplinkoje esančių alergenų ar kokio nors produkto, kurį valgo žindanti mama, arba pieno mišinio netoleravimas. Pirmiausia gaukite siuntimą pas gydytoją alergologą, jei rekomenduos – atlikti skirtus tyrimus. Vietiškai gali būti skirti tik tie tepalai, kuriuos skyrė kūdikio gydytojas arba gydytojas alergologas.[/su_spoiler]
[su_spoiler title=”Ar normalu, kad 7 mėn. kūdikis knarkia? Gydytoja pasakė – siauri kvėpavimo takai. Ar tai praeis?” style=”fancy”]
Kūdikio gydytojos nedelsiant paprašykite siuntimo pas vaikų ausų-nosies -gerklės ligų gydytoją. Knarkimas neretai slepia ryklės ir nosiaryklės, gerklų auglius, skydliaukės sutrikimus, skrandžio refliuksą. Iki dvejų metų vaikai kvėpuoti per burną nemoka, tad tokio amžiaus mažylio knarkimas gali baigtis staigia mirtimi. Pasirūpinkite, kad vaiko kambaryje būtų normali oro drėgmė. Sausas oras (ypač rudenį ir žiemą) išdžiovina nosies gleivinę, tai trukdo kvėpavimui per nosį.[/su_spoiler]
[su_spoiler title=”Kada kūdikis turėtų nustoti atpylinėti? Ar normalu, kad 6 mėn. kūdikis vis dar atpylinėja? Gydytoja sako, kad normalu…” style=”fancy”]
Atpylimas – tai maisto patekimas į burną iš skrandžio ir ištekėjimas pro lūpų kraštus. Dažniausiai kūdikiai atpila atsirūgdami. Kūdikiai nustoja atpylinėti sulaukę 6-8 mėn., kai pradeda sėdėti, valgyti tirštą maistą. Su vaiko gydytoju aptarkite mažylio maitinimą. Jei kūdikis nenustos atpylinėti 9 mėn., gydytojo paprašykite siuntimo pas vaikų gastroenterologą.
Atpylinėjimo priežastys:
žindymo metu kūdikis praryja oro, nes godžiai valgo, netaisyklingai apžioja krūtį;
kūdikis suvalgo daugiau maisto negu telpa jo skrandyje;
rauko, atskiriančio stemplę nuo skrandžio, raumenys silpni;
dirbtinai maitinamiems – netaisyklingai laikomas buteliukas, kūdikis nesugeba gerai apžioti žinduko.
Ką daryti, jei kūdikis atpylinėja:
kol kūdikis nesėdi, palaikykite jį stačią taip, kad galvutė remtųsi smakru į petį (ant peties pasidėkite kelis kartus perlenktą vystyklą, kad susigertų atpiltas pienas) arba pasiguldykite ant kelio ir paplekšnokite per nugarą;
kad atsirūgtų jums ant kelių sėdintis kūdikis, jo liemenį palenkite į priekį, prilaikydami delnu arba, jam esant nurodytoje padėtyje, viena ranka prilaikykite mažylį, kita iš lėto spausdami glostykite pilvuką;
kai kuris vienas iš aprašytų būdų nepadeda, pabandykite kitą. Jokie vaistai bei vaistažolių antpilai atsirūgti nepadeda. Vieni kūdikiai atsirūgsta lengvai ir greitai, o kiti – tik po 20-45 minučių;
kai spenelio apžioti kartu su jį supančiu tamsiu laukeliu kūdikis negali, pvz., dėl to, kad spenelis įdubęs, plokščias, nevienodo dydžio ir pan., prieš žindymą pabandykite jį ištiesinti, galite pasinaudoti spenelių koreguokliu;
kartais kūdikiai atsirūgsta paguldyti. Po maitinimo, padėjusios atsirūgti, guldykite jį ant dešiniojo šono. Taip daryti būtina, kad atsirūgstant skrandžio turinys nepatektų į kvėpavimo takus. Tik likus 30-45 min. iki kito žindymo ar maitinimo mažylį paguldykite ant nugarėlės. Po žindymo ar maitinimo mažylio niekada negalima guldyti ant nugaros!
dirbtinai maitinamą kūdikį stenkitės maitinti lėtai, dažniau ir po nedaug, pvz., sugirdžiusios 90 ml mišinio, mažajam padėkite atsirūgti, patikrinkite, ar ne per didelė žinduko skylė;
kai kūdikis yra žindomas ir trūksta motinos pieno, papildomai duokite mišinio. Geriau adaptuotu mišiniu girdyti iš puoduko, gerti iš puoduko sugeba net neišnešioti naujagimiai;
kai kūdikis iš viso negauna motinos pieno ir gausiai atpila, pabandykite žindyti pro ortopedinį žinduką. Gausiai atpilančiam mažyliui į adaptuotą mišinį galima įpilti tiršto ryžių nuoviro (ne daugiau nei 10-20 ml).
Kada dėl atpylimo kreiptis į gydytoją:
Kai neauga arba mažėja mažylio svoris.
Kai atpylimas tampa gausus ir pereina į vėmimą fontanu (iš skrandžio išmetamas maistas atsiduria ant grindų, o ne ant motinos kelių ir pan.).
Kai vėmaluose nuolat yra žalsvų priemaišų (tulžies).
Kai atpiltame piene nuolatos yra kraujo.
Kai atsirūgdamas ir atpildamas mažylis neramus, raitosi, keičiasi veiduko mimika, jis verkia.
Kai kiekvieno žindymo, maitinimo metu mažylis kosti, springsta, ypač atpildamas.
Jei pastebėjote nors vieną iš minėtų požymių, nedelsdamos kreipkitės į gydytoją. Neišsigąskite, jei atpiltame piene pastebėjote truputį kraujo (taškelių ar gyslelių pavidalo). Jeigu maitinate krūtimi, dažniausiai tai būna kraujas iš jūsų įskilusio spenelio arba trūkusio kūdikio stemplės kapiliaro (pačios smulkiausios kraujagyslės). Trūkęs kapiliaras užgyja greitai, mažylio sveikatai pavojaus nesukelia.[/su_spoiler]
[su_spoiler title=”Sūnui greitai 2 metai, bet labai dažnai naktį jis prabunda ir verkia apie 15 minučių, net iki isterijos. Paklaustas, ar ką skauda, sako, kad ne. Gal jį kankina košmarai?” style=”fancy”]
Nakties košmarai – tai miego sutrikimai, kurie atsiranda vėlai naktį arba anksti rytą. Skirtingai nei nakties baimė, jų metu vaikas pabunda, po to sunkiai ir ilgai negali užmigti. Jo sąmonė gali būti šiek tiek pritemusi, tačiau jis mąsto ir kalba aiškiai. Nakties košmarai atsiranda, kai sutrinka vaiko miego ritmas, pvz., maži vaikai atsisako miegoti dieną. Jie dažnesni priešmokyklinio amžiaus vaikams.
Būdinga:
Vaikas pabunda sujaudintas sapno, kuriame išgyveno įvairius patirtus įspūdžius, dažniausiai nemalonius.
Mažylis verkia, kartais išgąstingai klykia.
Dauguma vaikų keliasi, bėga ieškoti tėvų, ropščiasi į lovą.
Nori, kad būtų uždegta šviesa, nes gąsdina tamsa ir vienuma.
Ką daryti?
Neparodykite vaikui, kad jo nakties košmarai jus gąsdina.
Vaiko nakties nuotykių neaptarinėkite jam girdint su šeima ir giminėmis, draugais.
Nepasakokite apie nakties košmarus vyresniems šeimos vaikams, nes niekada neaišku, kaip mažylis sureaguos.
Išsiaiškinkite, kas vaiką jaudina, dėl ko jis išgyvena, gal ko nors bijo, ypač jei vaikas jautrus.
Pasistenkite pašalinti dirgiklius, neskaityti pasakų, kuriose gėris kovoja su blogiu, neleiskite žiūrėti ne jo amžiui skirtų filmų ir pan.
Rašydamos dienyną nagrinėkite košmarų priežastis.
Leiskite bet kurio amžiaus vaikui kuo ilgiau miegoti, mažus vaikus migdykite dieną. Kai jie nemiega vieni, miegokite kartu. Maži vaikai 2-4 gyvenimo metais dieną užmiega dažniau ir ilgiau, kai miega kartu su tėvais. Taip jie jaučiasi saugūs ir tai juos ramina. Vyresnius vaikus guldykite anksčiau arba leiskite ilgiau pamiegoti.
Vaikus, kurie tirtėdami iš baimės ropščiasi į lovą arba raudodami jus kviečiasi ryte, išklausykite, išsiaiškinkite, kas juos gąsdina.
Kai vaikas bijo tamsos, ten, kur jis miega, palikite degančią šviesą.
Pabūkite su vaiku, kol jis nurims, padėkite jam užmigti. Geriau pabūti su vaiku prie jo lovos negu pasiimti į savo lovą, nes tai gali virsti įpročiu.
Jeigu vaikas po nakties košmaro nori būti kartu su Jumis, su juo nekovokite (nes dar labiau sujaudinsite), leiskite pasilikti su Jumis. Kai jį paglostysite, pamyluosite, jis užmigs greičiau.
Pasirūpinkite, kad 2-3 val. prieš miegą vaikas žaistų ramius žaidimus, tokius, kuriuos žaidžiant nereikėtų emocionaliai išgyventi arba rungtyniauti.
Maži vaikai labai įtaigūs. Paaiškinkite, kad mėgstami žaisliukai, pvz., kačiukas, meškiukas, juos apgins nuo baimę sukeliančio sapno. Tegul mažylis miega kartu su mėgstamu žaisliuku.
Kai nakties košmarai kartojasi pašalinus visas įtariamas ar galimas priežastis ir panaudojus visas namuose įmanomas pagalbos priemones, kreipkitės į vaikų nervų ligų gydytoją.
Be gydytojo leidimo vaikui neduokite jokių vaistų, taip pat ir vaistažolių.[/su_spoiler]
[su_spoiler title=”Ką specialistai mano apie vaikiškus šokliukus – ar jie reikalingi kūdikiui? Instrukcijoje rašoma, kad galima naudoti nuo tada, kai kūdikis nulaiko galvytę. Ar tikrai nepakenks? Kiek ilgai leisti kūdikį spyruokliuoti šokliuke?” style=”fancy”]
Kūdikiui tobulėti nereikalingi šokliukai, sūpuoklės ir vaikštynės. Jie nepakeičia gyvo protinio ir fizinio kontakto su suaugusiuoju. Fiziškai tobulėti jie mažai padeda, nes beveik nereikalauja paties vaiko pastangų. Kiekvienas suaugęs žmogus yra pastebėjęs, kad monotoniški judesiai ramina, migdo – tai nėra gerai, nes mažina mažojo žmogaus interesą aktyviai domėtis aplinka. Taigi negalima purtyti mažojo vežimėlyje ar lovytėje prie jos kojų pritaisius puslankius. Ir dar kitas nemalonumas – mažasis, pripratęs prie supimo – nesupamas sunkiai užmigs.
Vaikštynės norinčiam pradėti vaikščioti mažajam žmogui nepadeda išlaikyti pusiausvyros, nes jam užtenka bet kaip pastatyta koja pasispirti, ir vaikštynė jį nuneša į vieną ar kitą pusę, jis gali gaudyti įspūdžių iš visų kambario kampų. Suaugusieji patenkinti – mažasis užsiėmęs. Tačiau, išimtas iš vaikštynės, mažasis žmogus nemoka išlaikyti pusiausvyros ir skaudžiai griuvinėja. Tai jį sulaiko nuo noro vaikščioti.
Dabar Lietuvoje šokiukų yra kokių tik pirkėjo širdis geidžia. Tačiau šokliukas – tai irgi priemonė palikti kūdikį vieną su daiktu, t.y. su šokliuku. Mažasis žmogus netenka bendravimo džiaugsmo su mama ar kitu suaugusiuoju. Kūdikio, mažo vaiko galva yra sunki ir didelė, lyginant su kūnu. Spyruokliuojant galva staiga metama aukštyn. Tai kenkia kūdikio smegenims, nes jos supurtomos, ir niekas negali garantuoti, kaip pakenks tai kūdikio raidai. Kūdikiui kenkia ir jo mėtymas aukštyn ant rankų. Bet koks staigus kūdikio padėties pakeitimas yra jam nenaudingas. Be to, kūdikis, būdamas šokliuke, gali atsimušti, pvz., į staktą, susižeisti rankutes, nes paprastai jomis būna įsikibęs į šokliuko kraštus. Skaudu, kai mamytės įsigydamos šokliuką neįvertina visų galimų pasekmių, pvz., net 4 mėn. mažylį bando įsprausti į šokliuką, motyvuodamos tuo, kad instrukcija taip rašo. Nesėdinčių kūdikių negalima tupdyti į šokliuką. Šokliukas turi būti parenkamas pagal kūdikio svorį, kitaip tariant, ne kiekvienas jų tinka kiekvienam kūdikiui.[/su_spoiler]
[su_spoiler title=”Mano 1 metų dukrytė mažai miega dieną, dažnai keliasi naktį. Ar yra kokių nors lašiukų, kurie padėtų jai ramiai išsimiegoti?” style=”fancy”]
Jokių lašiukų, vaistažolių kūdikio, mažo vaiko miegui pagerinti be gydytojo leidimo negalima duoti. Apie 20 proc. vaikų atsisako eiti miegoti vakare arba per naktį atsibunda kelis ir daugiau kartų. Dažni kūdikio atsibudimai naktį yra normalus reiškinys, o darželinio ir mokyklinio mažiaus vaikų atsibudimai naktį jau yra elgesio pokyčiai, sukelti įvairių priežasčių.[/su_spoiler]
[su_spoiler title=”Po kurio laiko važiuosime gyventi iš miesto į kaimą, iš buto – į namą. Kaip turėčiau šiai permainai paruošti 2,5 metų vaiką?” style=”fancy”]
Mažojo sveikatai bus didelė nauda – daugiau gryno oro ir naujų įspūdžių. Jei mažylis nebus paliktas vienas jam nepažįstamoje aplinkoje, jis per porą savaičių prie jos pripras. Naujoje vietoje mažam vaikui turi būti skiriama tiek pat dėmesio, kiek jam buvo skirta miesto bute.[/su_spoiler][su_accordion]
Parašykite komentarą