Metų galas – gera proga pagalvoti, ar esate laimingi. O jei ne – skaitykite šiuos laimės receptus

Kartais būna, kad apie labai svarbius dalykus imi ir susimąstai visai netyčia.

Taip nutiko ir man eilinį kartą klausant kažkur darbų fone skambančios Marijono Mikutavičiaus dainos „Pasveikinkime vieni kitus“. Tik tą kartą priedainio tekstas: „Kaip gyveni? – Gerai. Kaip tu jauties? – Laimingas. Noriu, kad būtų taip amžinai…“ nuskambėjo kaip klausimai man pačiai. Ar aš galėčiau nedvejodama atsakyti lygiai taip pat? Ar tikrai gyvenu būtent taip, kad norėčiau, jog tai tęstųsi amžinai? Ką iš viso reiškia gyventi laimingai?

Į šiuos klausimus jau daugelį metų bando atsakyti ir psichologijos mokslas.

Taigi šiuo straipsniu noriu paskatinti skaitytojus paklausti savęs kelių svarbių klausimų, kurie padėtų „inventorizuoti“ savąjį gyvenimo būdą, bei pasidalinti keliomis idėjomis, kurios gali praversti posakį „gyveno ilgai ir laimingai“ įgyvendinant praktikoje.

Konsultuoja psichologė Aistė Pranckevičienė

Laimė yra daugiau nei problemų nebuvimas

Kuo labiausiai rūpinasi tėvai, kai planuoja savo vaikų ateitį? Dažniausiai, kad vaikas augtų sveikas, būtų materialiai aprūpintas, gautų tinkamą išsilavinimą, o tai turint laimė turėtų ateiti lyg ir savaime. Panašių dalykų siekiame, kai galvojame ir apie savo pačių gerovę. Dažnai laimę siejame su labai konkrečiais tikslais – iki jos trūksta naujo automobilio, buto remonto, penkiais centimetrais plonesnių šlaunų, atostogų. Tačiau kai tai gauname, mūsų laimės skalė pakyla tik trumpam – praeina kelios dienos ir iki pilnos laimės vėl ima kažko trūkti. Šį fenomeną dažnai galima stebėti ir psichologo kabinete. Pavyzdžiui, žaviai atrodanti dviejų vaikų mama, sėkmingai derinanti verslą, šeimą ir visuomeninę veiklą, skundžiasi užplūstančiu stipriu nerimu. Pavydesnis žmogus gali ir paburbėti, kad tokios bėdos tik dėl per daug gero gyvenimo. Tačiau klausimas „Ar jautiesi laimingas?“ iš tiesų gali būti kur kas svarbesnis už bet kokius objektyvius gyvenimo kokybės įrodymus.

Psichologai jau senokai pastebėjo, jog laimė ar pasitenkinimo gyvenimu jausmas yra daugiau asmenybės bruožas, o ne išorinių įvykių ar aplinkybių nulemta savijauta. Kiekvienas asmuo pasižymi tam tikru subjektyviu gerovės lygiu, kuris santykinai stabilus. Teigiami ar neigiami gyvenimo įvykiai gali laikinai pakeisti gerovės vertinimą, tačiau ilgainiui žmogus grįžta į sau būdingą gerovės lygį. Taigi nelaimingas žmogus, net ir lepinamas gyvenimo, atras priežasčių liūdėti, o laimingas nepraras gero ūpo net ir krizės laikotarpiu.

Laimingas gyvenimas yra pasirinkimas

Nors laimės jausmas iš esmės yra asmenybės bruožas, pažindami ir ugdydami save, rūpindamiesi savo gyvenimu, mes galime gana stipriai pakeisti savo savijautą. Taigi laimingas gyvenimas gali būti ir rezultatas, ir procesas, ir gyvenimo tikslas, ir kasdienis gyvenimo būdas. Žymūs JAV psichologai, gerovės konsultavimo specialistai, J.E.Myers ir T.J.Sweeney teigia, kad ilgo ir laimingo gyvenimo neįmanoma pasiekti, jei nėra apsisprendimo ir sąmoningo pasirinkimo keisti savo gyvenimo būdą. Autoriai pabrėžia, kad mes patys turime imtis atsakomybės už savo gyvenimo pasirinkimus, rinktis sveiką gyvenimo būdą, kuris užtikrina ne tik gyvenimo kokybę, bet ir laimę, pasitenkinimą gyvenimu ir ilgaamžiškumą.

Tik ką reiškia „sveikas gyvenimo būdas“? Daugeliui iš mūsų šie žodžiai asocijuojasi su krosu lietingais rytais, lindimu į ledinį vandenį ir avižų koše pusryčiams. Rūpinimasis savo fizine sveikata – fizinis aktyvumas, darbo ir poilsio režimo kaita, suderinta mityba, reguliarus maitinimasis, suvartojamų riebalų, cholesterolio, saldumynų ir druskos kontrolė, vidutinio svorio išlaikymas ir kt. – iš tiesų labai svarbūs gerai psichologinei savijautai. Tačiau sveikas gyvenimo būdas yra šis tas daugiau.

Šiuo metu tiek psichologai, tiek medikai vis garsiau kalba apie tai, kad žmogus yra nedaloma, sudėtinga visuma, kurią sudaro fizinė, psichologinė, socialinė ir dvasinė dimensijos. Taigi sveikos gyvensenos tikslas turėtų būti gera sveikata ir psichologinis komfortas. Trumpai pristatysiu kelis kertinius sveiko gyvenimo būdo aspektus, kurie gali būti svarbūs tiek galvojant apie savo gyvenimą, tiek apie vaikų ugdymą.

Jausti, juoktis ir kurti

Kaip jūs reiškiate savo jausmus? Kiek jaučiatės kontroliuojantys savo gyvenimą? Ar turite užsiėmimų, kurie jums patiktų? Ar esate kūrybiški ir atviri patirčiai? Ar mokate juoktis? J.E.Myers ir T.J.Sweeney teigia, kad sveiki ir laimingi žmonės pasižymi kūrybiška nuostata į gyvenimą. Kūrybiškumas šiuo atveju yra suprantamas plačiau nei vien meniniai gebėjimai. Tai daugiau gebėjimas kūrybiškai ir žaismingai žvelgti į save, savo kasdienę veiklą ir gyvenimo užduotis.

Kūrybiškai ir atvirai žvelgti į save pirmiausia reiškia atvirumą savo paties jausmams. Su gerove yra susijęs savo jausmų, tiek gerų, tiek blogų, priėmimas ir supratimas, mokėjimas tinkamai reikšti savo jausmus. Kartais žmonės, kurie teigia, kad nesijaučia laimingi, nepripažįsta sau ir kitų savo jausmų – pykčio, liūdesio, nerimo, nusivylimo. Taip pat ir ugdant vaikus svarbu mokyti juos atpažinti ir įvardinti savo jausmus – tiek gerus, tiek blogus – nes tik įvardinus problemas įmanoma jas spręsti.

Kūrybiškumas irgi apima prasmingos ir pasitenkinimą teikiančios veiklos turėjimą. Čia svarbūs tiek objektyvūs su veikla susiję veiksniai, tokie kaip finansinis saugumas, pagarbos jausmas darbe, adekvatus darbo krūvis, tačiau taip pat ir tik nuo mūsų priklausantys dalykai – tikėjimas savo gabumais ir sėkme; pasitenkinimas tuo, ką darau; jausmas, jog veikloje galiu panaudoti savo žinias ir įgūdžius. Ir visai nesvarbu, ar aš auginu vaikus, ar kopiu karjeros laiptais, svarbiausia, kad aš žinočiau, kodėl tai darau, džiaugčiausi tuo, ką darau, ir matyčiau to prasmę. O jei kažkas nepavyksta – mokėčiau pasijuokti ir pasimokyti iš savo klaidų bei netikėtų įvykių, kurie nutinka gyvenime. Laimingas žmogus ne tas, kuris nepatiria nesėkmių, o tas kuris jų per daug nesureikšmina.

Mokėti kovoti ir ilsėtis

Ar realistiškai vertinate save ir kitus?Ar pasitikite savimi? Kaip jūs įveikiate stresą? Ar pakankamai dėmesio skiriate poilsiui? Mūsų laimės jausmas beveik tiesiogiai priklauso nuo mūsų gebėjimo įveikti iškylančias kliūtis. Psichologijoje ši savybė kartais dar vadinama atsparumu. Kuo pasižymi sunkumams atsparūs žmonės? Viena iš svarbiausių savybių yra adekvatūs reikalavimai sau. Jei paimtumėte lapelį popieriaus ir surašytumėte visus dalykus, kuriuos privalote daryti (pavyzdžiui, mano namai visada privalo būti tvarkingi; privalau visada gerai atrodyti; rodyti dėmesį savo vyrui/žmonai; privalau susivaldyti, net jei mano vaikas išvedė mane iš kantrybės ir t.t.), o paskui pagalvotumėte, kas nutiktų, jei kokį kartą to nepadarytumėte, paaiškėtų, jog daugelis šių taisyklių nėra būtinos. Kai kurie „privalėjimai“ beveik garantuotai veda į nusivylimus (pavyzdžiui, privalau visiems patikti). Perdėtos pareigos retai mums teikia pasitenkinimą, todėl kur kas efektyviau žodelį „privalau“ pakeisti į žodelį „noriu“ (pavyzdžiui, aš noriu, kad mano namai visada būtų tvarkingi, net jei tai reiškia, kad aš juos tvarkysiu savo poilsio ir malonaus laiko leidimo sąskaita) ir įsitikinti, ar tai man iš tikrųjų taip jau ir svarbu.

Kitas atsparumą lemiantis veiksnys yra mūsų streso įveikimo būdai. Sunkumus galima įveikti įvairiai – aktyviai su jais kovojant, ieškant pagalbos ir palaikymo, laukiant, kol įvykiai nurims ir t.t. Kiekviena situacija turi savo sprendimus, todėl geriau sunkumus įveikia tie žmonės, kurie lanksčiai keičia savo veikimo būdą, priklausomai nuo situacijos. Kad ir kokie nuostabūs kovotojai būtume, labai svarbu, kad patys turėtume pakankamai vidinių išteklių. Taigi atsprūs žmonės taip pat yra tie, kurie moka ilsėtis. Tai svarbu atsiminti ir ugdant vaikus – būreliai ir ugdomoji veikla yra šaunu, tačiau vaikas visada turi turėti laiko tiesiog žaidimams.

Buvimas su kitais

Ar turite artimų draugų? Ar esate mylimi ir mylintys? Žmogus yra socialinė būtybė, todėl mūsų laimė labai glaudžiai susijusi su kitais žmonėmis. J.E.Myers ir T.J.Sweeney teigia, kad laimei sukurti mums reikia dviejų tipų santykių – draugystės ir meilės. Abu šie santykių tipai yra svarbūs ir negali vienas kito atstoti. Draugystė mus duoda priklausymo bendruomenei jausmą, galimybę dalintis savo jausmais, padėti ir užjausti.

Tai irgi savotiškas saugumo garantas, nes turėdami draugų, mes esame tikresni, kad sulauksime pagalbos, kai mums jos reikės. Meilė – tai gebėjimas kurti intymų, artimą ryšį su kitu žmogumi. Anot J.E.Myers ir T.J.Sweeney, meilės ryšys yra brandus ir geras, kai jis yra atviras ir tolerantiškas, remiasi pagarba kito norams, kuriame dalinamasi bendromis vertybėmis ir kartu sprendžiami kylantys sunkumai. Meilės santykiai turėtų teikti fizinį ir emocinį pasitenkinimą ir vesti į šeimos kūrimą.

Vidinė darna ir dvasingumas

Ką jums reiškia būti vyru ar moterimi, tėčiu ar mama? Kiek jums svarbios kultūrinės, tautinės vertybės? Kiek jūsų gyvenime svarbus dvasingumas?Kiek jūs mylite save ir savimi rūpinatės? Ar kada pagalvojote, kad savo šalies patriotas gali būti laimingesnis už kosmopolitą arba kad moteris, kuri ramiai priima jai likimo skirtus uždavinius, tokius kaip vaikų gimdymas, auginimas, pasiaukojimas, yra laimingesnė už maištaujančią feministę? Šiandienė visuomenė, besikeičiantis gyvenimo būdas, informavimo priemonių formuojami „laimingo gyvenimo“ įvaizdžiai žmogui sukelia daug sumaišties. Todėl laimingas dažnai jaučiasi tas, kas šiame sraute sugeba atsirinkti sau svarbius dalykus ir vertybes. Su laimės jausmu yra labai glaudžiai susijęs žinojimas, kas aš esu, koks aš esu ir savęs priėmimas. Anot J.E.Myers ir T.J.Sweeney, asmenybės stabilumo pagrindą sudaro tokios savybės kaip dvasingumas, vaidmens susijusio su savo lytimi priėmimas, kultūrinės šaknys, rūpinimasis savo sveikata ir saugumu. Šios savybės sudaro asmenybės šerdį, suteikia prasmę ir kryptį gyvenimui. Taigi neatsakius į klausimus, kuo aš tikiu ir kas gyvenime man yra svarbiausia, sunku jaustis laimingam.

Kas iš to?

Jei skaitydami šį straipsnį galvojote ir apie savąjį gyvenimo būdą, greičiausiai atradote dalykų, kuriuos norėtųsi pakeisti. Šioje vietoje irgi lengva suklysti – žmonės linkę pervertinti savo galimybes pakeisti savo gyvenimą. Gyvenime neįmanoma atversti naujo lapo ir visko pradėti iš naujo.

Kažką keisti iš tikrųjų yra labai sunku. Pokyčiai reikalauja dėmesio, nuoseklių pastangų, sąmoningų sprendimų. Įgyvendinant pokyčius jiems reikia skirti laiko kasdien, kartais net pastovaus dėmesio ir naujo savęs suvokimo formavimo. Todėl svarbu neskubėti ir naujoves į savo gyvenimą kviestis po truputį. Pagalvokite apie vieną sritį, kurią keisti norėtumėte pirmiausiai. Tik jūs patys galite nuspręsti, kas šiuo metu jums svarbiausia ir kas labiausiai trukdo pasijusti laimingam. Kai pasirinksite, pagalvokite, ką konkrečiai galėtumėte šioje srityje pakeisti, kas tikrai priklauso nuo jūsų, ko reikia, kad jums tai pavyktų? Tuomet pabandykite tai įgyvendinti, būkite atkaklūs ir stebėkite, kas keičiasi jūsų gyvenime. Kartais mažas teigiamas pokytis lyg besiridenantis sniego kamuolys atneša į gyvenimą daug kitų pasikeitimų.

Pavyzdžiui, pergalvoję savo gyvenimo būdą atradote, kad į viską labai rimtai žiūrite, graužiatės ir keliate sau labai aukštus reikalavimus.

Nusprendėte, kad kitą kartą, kai kažkas nepavyks, pasistengsite į tai pažvelgti su humoru ir pasitikrinsite, ar tai tikrai jau taip svarbu. Ir štai puiki proga – vėl susmego kepamas pyragas. Užuot graužęsi, nusijuokėte, pripažinote sau, kad esate nevykusi kepėja, prekybos centre nusipirkote pyragą, kurį iš tikrųjų mėgstate labiausiai, ir smagiai praleidote su vyru vakarą. Kas pasikeitė? Jūs buvote atvira su savimi, gera nuotaika tikriausiai užkrėtė ir vyrą, jūs sustiprinote santykius ir gavote patvirtinimą, kad, nepaisant savo trūkumų, esate jam svarbi ir branginama. Visi laimės elementai yra tarpusavyje persipynę, todėl kad ir kas keistųsi mūsų gyvenime į gera, tai paveikia daugumą mūsų gyvenimo sričių. Taigi svarbiausia – pradėti.

„Mamos žurnalas“