Kartą per metus atlieku žurnalistinį tyrimą ne tik kaip „Mamos žurnalo“ redaktorė, bet ir kaip Marcelės mama. Smagu retkarčiais pabūti nuomonės formuotoja, nes tikrai yra kuo pasidalinti, o ir tema labai miela – gimtadienis. Dukra ką tik atšventė 11-ąją gimimo dieną, o papasakosiu apie tai, kaip ruošėmės, ką pasirinkome ir kokie įspūdžiai iš naujos ir dar neatsibodusios švenčių vietos „Tamsu baisu“ (slėpynės tamsoje).
Verdiktas priimtas – kuo mažesnis vaikas, tuo lengviau atšvęsti gimtadienį
Marcelės gimtadieniai iki 9 metų buvo nulis galvos skausmo + šiek tiek malonaus rūpesčio dėl vaikučių pakvietimo, vaišių, torto ir transportavimo.
Kol vaikas mažas, viskas aišku – poreikius 100 proc. tenkina žaidimų kambarys, svarbu, kad būtų kamuoliukų baseinas, čiuožykla, koks nors plastikinis vamzdis ar supynė. Jeigu biudžetas leidžia personažą, išvis rami galva. Tokius gimtadienius mamos prisimena su nostalgija. Sunkumas tik atsivežti ir padekoruoti vaišes, o tada galima 2,5–3 valandas gerti kavą, kalbėtis, stebėti dūkstančius vaikus, pasiūlyti atsigerti ir palydėti į tualetą. Mažiausius vaikučius visada lydi tėveliai, jie ir prižiūri savuosius.
Pasiūla „tikrųjų vaikų“ (nuo 1 iki 9 metų) gimtadieniams išties didelė. Galybė žaidimų kambarių, pramogų centrai, batutų parkai. Jei tėvelių negąsdina atstumas, galima švęsti laipiojimo trasose, užmiesčio arklidėse ar „indėnų“ kaimuose.
Bet štai ateina diena, kai vaikas pasako, kad žaidimų kambaryje ar batutų parke atsibodo, norisi, kad šventė atspindėtų vaiko savastį, pomėgius, būtų unikali, įsimintina.
Paaugliams lengvai neįtiksi
Taigi, judame toliau – kaip atšvęsti gimtadienį, kai vaikas išauga iš „batutų parko“ marškinėlių? Šiemet susidūrėme su šia dilema kaktomuša, kai reikėjo suorganizuoti 11-ąjį dukros gimtadienį.
Pirmiausia susėdome išsiaiškinti Marcelės lūkesčių. Galbūt patiko kurio nors kito vaiko gimtadienis, ir galėtume tiesiog pasiskolinti idėją? Rinktis yra iš ko. Marcelė iki tol buvo atšventusi 10 savo ir mažiausiai 100 kitų gimtadienių. Atmetus jau minėtus žaidimų kambarius ir batutų parkus, suvokėme, kad gimtadienius teko švęsti: zoologijos sodelyje, baseinuose, boulinguose, pabėgimų kambariuose, sodyboje su arkliais, sodyboje su haskiais, gyvulių ūkyje (asilai, lamos, poniai), persirengimo šou, ekudakcijose (muilo gamybos, picų kepimo), fotostudijoje, pabėgimų labirintuose, lazerių šou, dažasvydyje, taip pat vienoje grynai paaugliškoje vietelėje, primenančioje klubą, kur galima šokti pagal „Just dance“, darytis laikinas tatuiruotes ir piešti ant marškinėlių.
Tačiau Marcelei niekas netiko. Gyvuliukus atmetė, nes „per vaikiška“, kai kurias pramogas – nes „per daug berniukiška“, edukacijas – nes „nebeįdomu, juk jau švenčiau edukacijose“, boulingą – nes „na, ką ten veikti, žaidi ir tiek“, o geriausios vietelės (to paauglių klubo) nenorėjo dėl to, kad „draugės galvos, kad jas nukopijavau, nes jau 3 šventė toje vietoje“. Suprantama.
Priimtinas formatas buvo pabėgimų kambariai. Trūkumas – vienu metu gali žaisti tik 5 vaikai, o pakviesti į gimtadienį norisi, pagal vaikiškus standartus, – pusę kiemo ir klasės.
Atradimas iš guglo
Kadangi jokių idėjų ir pasiūlymų nebenuskambėjo, ėmėmės paprasčiausio kelio – guglinti. Paieškos žodžiai „kur atšvęsti 11 metų vaiko gimtadienį Vilniuje“. Iškart akis užkabino „Tamsu baisu – slėpynės tamsoje“. Guglinome toliau – jau pačiame tamsubaisu.lt puslapyje. Supratome, kad tokio formato dar nežinojome. Tai kažkuo panašu į pabėgimo kambarį, nes reikia atlikti užduotis, bet ne pabėgimo kambarys. Tai lyg ir baimės labirintas, nes tenka žaisti didelėje teritorijoje, tamsoje, bet niekas negąsdina. Tai lyg ir komandinis žaidimas, bet kartu ir kiekvienas už save. Ir mergaitėms, ir berniukams. O amžius suskirstytas pagal kategorijas (žaidimai N10+, N12+, N15+, N18).+
Mums tiko, kad vaikų gali būti iki 15, tiko trukmė – su pasiruošimu, žaidimu ir vaišėmis – 2,5 valandos. Dar labiau tiko, kad tai dar neišbandyta. Bandome rezervuoti? Iškart gavome per nosį, nes mūsų pasirinktą dieną nebuvo nė vieno laisvo laiko! Pirmą kartą per Marcelės gimtadienių istoriją keitėme datą prisiderinę prie gimtadienio vietos. Vietoje gegužės 24 dienos pasirinkome birželio 1.
Maloniai nuteikė, kad kambarys toks paklausus, nors grafikas labai įtemptas, žaidimas vyksta kas 1,5 valandos. Vadinasi, jis žmonėms patinka, valio. O labiausiai įkvėpė, kad šią pramogą organizuoja „Mažasis genijus“, kuris siūlo ir gimtadienius mažiukams. Marcelė ten šventė savo 6 gimtadienį, ir likome labai patenkinti.
Kas dabar bus?
Kai rezervavome, užplūdo nerimas. Juk nieko nežinome apie šią pramogą, niekas iš pažįstamų nedalyvavo, atsiliepimų internete nedaug. O jeigu vaikai bijos eiti į tamsą, išsigąs, verks? Ką pasakysiu jų tėvams, kai atvažiavę pasiimti ras vaiką užverktomis akimis? Per paieškos žodžius „tamsu baisu“ toliau ieškojau informacijos. Nuramino, kai pamačiau, jog ten savo vaikų gimtadienius šventė supertėtis Simonas Urbonas. Jo filmuke instagrame vaikai klykė iš laimės.
Na, o visus taškus sudėliojo „Tamsu baisu“ komandos narė Julija, kuriai rašiau į paštą nežinia kiek kartų. Žinoma, su tais pačiais klausimais. Ar bus ne per daug baisu? Ar vaikams patiks? Ar pažadate? Labai maloniai nuteikė, kad nereikia dėl siužeto apsispręsti iš karto (kambarys siūlo 6 žaidimų variantus). Patys darbuotojai, pamatę kompanijos sudėtį, pasiūlo geriausiai tinkantį žaidimą.
Julija nuramino ir dėl vaikų amžiaus. Dauguma Marcelės svečių bendraamžiai, tačiau turime 7 metų pusbroliuką, tokio pat amžiaus pusseserę, 9 metų draugę. Keli vaikai ne 10+, o iki 10 metų. Julija pasakė, kad jaunesnieji vaikai galės eiti į žaidimą su tėveliais, o jei nenorės eiti, galės stebėti per ekranus, ką veikia kiti, arba tiesiog laukti jaukiame kambariuke (kuriame po žaidimo vaišinomės).
Išsiuntėme kvietimus ir pradėjome laukti „tamsiosios baisiosios“ šventės.
Gimtadienio scenarijus
Kadangi žaidimai vyksta vienas po kito, kai susirinkome, matėme, kaip išėjo merginų kompanija, tikriausiai jos šventė mergvakarį ir viena iš pramogų pasirinko suaugusiems skirtą „Tamsu baisu“ žaidimą. Visos klegėjo, krykštavo. Mūsų kompanijos vaikai, pamačiau, pasijuto svarbūs – juk ką tik žaidė suaugusieji. Laukia tikrai kažkas ypatingo. Julija išdalino šalmus ir akinius (kad tamsoje vaikai nesusižeistų) ir papasakojo apie žaidimą. Mums pasiūlė žaidimą „Stebuklingas kambarys“, kai vaikai 200 kvadratinių metrų aklinos tamsos teritorijoje, suskirstytoje į 11 kambarių, turi surinkti šviečiančius amuletus, atlikti kitas užduotis, surasti ir atrakinti paslapčių kambarį, pabendrauti su Tamsos sergėtoju – veiksmo tikrai daug, nenoriu „spoilinti“. Žaidimas suskirstytas epizodais, kartkartėmis vaikai grįžta į šviesą, gali atsigerti, užkąsti, nueiti į tualetą, pasidalinti įspūdžiais.
Ir štai, vaikai su 2 tėčiais pradingo už tamsių durų. Tėčiai norėjo patys, be to, suteikė kitiems vaikams drąsos ir pasitikėjimo, todėl labai rekomenduoju į žaidimą eiti ir bent vienam suaugusiajam.
Kol vaikai žaidė (patikėkite, buvo girdėti tiek klyksmo ir emocingų šūksnių!), Julija atidžiai stebėjo žaidimą per monitorius – gal kurios vaikas išsigąs, tam tikslui buvo sutartas signalas, ką vaikas parodys į kameras. Buvo pora viešnių, kurios pasitraukė iš žaidimo, tačiau po kelių minučių grįžo.
Julija papasakojo, kad šiai pramogai jau beveik 5 metai. Tačiau atsidarė šiek tiek prieš pandemiją, dėl to turėjo stabdyti veiklą. Užtat tik dabar šią pramogą žmonės atranda. „Prieš prasidedant karui, buvome apsilankę Ukrainoje, kur atradome slėpynes tamsoje. Ši idėja įkvėpė mus, ir, mūsų žiniomis, Prancūzijoje neseniai dvi lietuvės įkūrė panašią pramogą. Matėme nišą, kad paaugliams ir jaunimui trūksta pramogų, todėl ir sukūrėme šį formatą. Esame unikali vieta ne vien dėl tamsos, o ir dėl žaidimų įvairovės, kadangi juos kuriame patys. Šiuo metu turime 6 žaidimus, o rudenį planuojame „paleisti“ dar tris: siaubo žaidimą „Pilnatis“ (N15), žaidimą su šviečiančiu personažu „Fantomo išdaigos“ (N11) ir žaidimą su interaktyvia teritorija. Rekomenduojame šį formatą tiems, kas mėgsta žaisti, nebijo mesti iššūkių nežinomybei, kurie pasiryžę įveikti baimę bei patirti nuotykius“, – pasakojo Julija. Sakė, kad ir pati žaidė ne kartą, nes komanda testuoja naujus žaidimus, tamsoje vienai vaikščioti nejauku, bet ir smagu dėl adrenalino.
Ką pasakojo vaikai
Pasibaigus žaidimui, vaikai susirinko kambariuke pasivaišinti, bet ir toliau liko žaidime – kalbėjo užsidegę, kas ką pajuto, patyrė. Kadangi kambariuke irgi yra didelis ekranas, kuriame matyti keliolikos kamerų vaizdai, vaikai susibūrė žiūrėti, kaip sekasi žaisti jau kitai kompanijai (sutapimas, bet ir vėl atėjo kelios merginos, viena jų su nuotakos suknele, tai supratome, kad čia irgi mergvakaris). Visi, kurie žaidė, tvirtino, kad patiko, o Marcelė planuoja, kad eis išbandyti kitus žaidimus, kai amžius leis.
Dalinamės nuotraukomis:
Aplinka sukuria paslaptingą atmosferą:
Vaikams labai patiko stebėti, kas vyksta viduje:
Gimtadienio akimirkos:
Įėjimas:
Neila Ramoškienė
Susiję straipsniai
None found
