Visi Jūsų aprašyti vaiko negalavimo požymiai yra būdingi atopiniam dermatitui (egzemai).
Atopinis dermatitas yra dažna mažųjų liga.
Jūsų dėmesiui atsakome kas yra kas
Atopinis dermatitas (egzema).
Tai lėtinis odos uždegimas, pasireiškiantis banguojančia eiga (tai pablogėja, tai pagerėja), stipriu niežuliu ir simetriškai išsidėsčiusiais bėrimo plotais
Lietuvoje atopiniu dermatitu serga 4 proc.
o atskirų ligos simptomų aptinkama 17 proc.
vaikų.
Ligos atsiradimą lemia genetinių, imuninių ir aplinkos veiksnių sąveika.Atopinį dermatitą ar jo paūmėjimą gali sukelti labai daug veiksnių.
Galimas pelėsis irgi gali turėti įtakos atopinio dermatito atsiradimui Maisto alergenai vaikams reikšmingesni nei suaugusiesiems. Todėl nežindomas mažylis yra maitinamas hipoalergianias pieno mišiniais, kuriuos individualiai parenka jo gydytojas. Atopiniam dermatitui būdinga sąsaja su astma, alergine sloga (rinitu), alerginiu akių gleivinės uždegimu. Paveldimas ne pats uždegimas, o organizmo savybės, padedančios ligai atsirasti, pavyzdžiui, sausa ir įvairiems aplinkos dirgikliams (vandeniui, įvairioms cheminėms medžiagoms, šiurkštiems, vilnoniams ir sintetiniams rūbams, temperatūros svyravimams, trynimui, kasymui, prakaitavimui) perdėm jautri oda
Iš pradžių antrą trečią gyvenimo mėnesį ant skruostų odos atsiranda pleiskanojančių, skilinėjančių, sausų, raudonų, niežtinčių įvairaus didumo židinių.
Jie greitai išplinta ant rankų, kojų, vėliau ant liemens ir užpakaliuko.
Gali parausti oda už ausų, įtrūkti užausis.
Kūdikis niežtinčias vietas greitai nukaso, ir todėl į odą patenka infekcija, atsiranda šlapiuojančių šašų ant veido ir kitose nukasytose vietose.
Mažylis tampa irzlus, neramus, blogai miega. Akys gali parausti, ašaroti, iš nosies tekėti skaidrios išskyros, padažnėti tuštinimasis, arba atvirkščiai – tapti sunkesnis, net iki vidurių užkietėjimo. Neretai sumažėja imunitetas, mažylis dažniau nei sveiki bendraamžiai serga kvėpavimo organų ligomis, jos užsitęsia, komplikuojasi
Atsiradus pirmųjų ligos požymių, pagalvokite, kas tai lėmė, pasikonsultuokite su gydytoju
Vystyklus ir drabužėlius skalbkite tik su skalbimo priemonėmis, pritaikytomis vaikų, sergančių alergine liga, drabužėlių skalbimui
Skalbiant nenaudokite baliklio.
Vaikui parinkite medvilninius, galimai mažiau siūlių ir spalvų turinčius drabužėlius, nes kito pluošto drabužiai gali dirginti vaiko odą.
Naujai įgytus drabužius prieš jais rengiant visuomet juos išskalbkite.
Venkite aptemptų, šiurkščių drabužėlių
Nuolat kruopščiai valykite kambarį, ne rečiau kaip kas antrą dieną drėgnai ir dulkių siurbliu, kuris viską susiurbia į vandenį
Bute yra labai daug veiksnių, alergenų, kurių mažylis gali netoleruoti.
Kol butas valomas, mažylis turėtų būti apgyvendintas kitur; jei tai neįmanoma, bent kitame kambaryje
Išvalius vieną kambarį, tuojau pat valomas kitas, nes iš vieno kambario į kitą labai greitai pernešamos mikroskopinės medžiagos ar dulkės, kurių kūdikis netoleruoja.
Iš buto pašalinami audiniu apmušti baldai (arba apmušami antialerginiu audiniu), patalynė, kilimai, minkšti žaislai, gėlės.
Bet kuriuo metų sezonu ne mažiau kaip 2 kartus per parą kruopščiai išvėdinkite kambarius
Jeigu kūdikį maitinate papildomai, naujų patiekalų pradėkite duoti taip, kaip ir vengdami maisto alergijos.
Nebūtina taikyti vaikui griežtos dietos, išskyrus atvejus, kai gydytojas yra nustatęs maisto alergiją kokiam tai maisto produktui
Ligoniukui labai niežti odą, todėl svarbu, kad nesikasytų.
Trumpai nukarpykite jam nagučius, per dieną kelis kartus juos valykite.
Kūdikio rankutes apmaukite kumštinėmis pirštinėmis, ties alkūnėmis marliniu raiščiu pririškite iš standaus popieriaus padarytus vamzdelius arba kartono juosteles, kad negalėtų sulenkti rankų.
Po galvute patieskite išvirintą ir karštu lygintuvu išlygintą vystyklą, kad netrintų skruostukų į pagalvę
Vaikus užtenka maudyti 2 kartus per savaitę.
Kad oda mažiau sausėtų, geriau maudyti drungnu nekarštu vandeniu po dušu.
Maudynės neturi užtrukti ilgiau 10 minučių.
Jei vaikas maudomas vonelėje, nerekomenduotina į ją pilti maudymui skiro aliejaus, nes jis nenuprausia kūno, o tik sutepa odą.
Dera naudoti tik tuos prausiklius, kuriuos rekomendavo gydytojas alergologas. Nepamirštama išvalyti visų kūno raukšlelių. Kiekviena jų perbraukiama prausikliu suvilgytu pirštu ir nuplaunama. Po maudynių oda greitai (per 2 – 3 minutes) nusausinama flaneliniu vystyklu. Oda netrinama, nenaudotini frotiniai rankšluosčiai. Nusausinta oda tuojau pat sutepama odos barjerą atkuriančiu kremu ar tepalu, t.y. gydytojo skirtu emolientu. Emolientai kiekvienam vaikui parenkami individualiai, atsižvelgiant į amžių ir ligos stadiją
Be gydytojo leidimo netepkite niežtinčio bėrimo vietų hormonų (kortikosteroidų) tepalu.
Jie tik laikinai palengvina ligonio būklę.
Ilgiau juos vartojant oda suplonėja, darosi dar sausesnė ir jautresnė.
Todėl pastebėję sausą odą ar išbėrimą nevartokite jokių vaistų ar tepalo savo nuožiūra, o visuomet kreipkitės į alergologą ar odos ligų gydytoją
Gydymui naudojami tik tie kremai, tepalai (emolientai), kuriuos konkrečiam vaikui rekomendavo gydytojas
Gydydama atsiminkite – kuo mažiau liesite odą, tuo bus geriau.
Kiekvieno spuogelio gydyti kokiu nors tepalu ar kremu nereikia, nes oda praranda įgimtą gebėjimą prisitaikyti prie įvairių dirgiklių, be to, ir geriausio tepalo poveikis ilgainiui mažėja
Daugelį sergančiųjų atopinėmis ligomis gerai veikia vasaros saulė.
Tačiau sergantį mažylį prie saulės pratinkite atsargiai – jos spinduliai neturi suerzinti ar nudeginti labai švelnios jo odos.
Kiekvienu konkrečiu atveju elkitės individualiai, nes nuo saulės išbėrimas kartais dingsta, o kartais vėl staiga atsiranda ir išplinta.
