Dažniausias (80-90 proc. pielonefrito sukėlėjos – Esherichia coli bakterijos.
Esherichia coli bakterijos yra išmatų bakterijos.
Pielonefritas atsiranda tada, kai minėtos bakterijos patenka į šlaplę, iš jos – į pūslę ir kitus šlapimo takus.
Šia infekcija dažnai serga vaikai, ypač mergaitės, nes jų šlaplės yra trumpesnės nei berniukų. Priežasčių gali būti įvairių, bet dažniausiai – dėl higienos taisyklių nesilaikymo. Bet kokio amžiaus kūdikio, nepriklausomai nuo lyties, sauskelnės turi būtikeičiamos ne rečiau kaip 7 kartus, o keičiant sauskelnes mažylis turi būti apiplaunamas tekančio vandens srovele ar bent apšluostomas drėgna servetėle. Apiplaunant vandens tekėjimo kryptis – nuo šlaplės angos išangės link. Rekomenduojama nenaudoti jokio muilo (net ir vaikiško), intymios higienos ploviklių ar dezinfekuojamųjų tirpalų. Odelę rankšluosčiu tik nusausinkite, jokiu būdu netrinkite. Mergaitei nuo kūdikystės derėtų turėti asmeninį rankšluostėlį ir jį naudoti tik lytinei higienai. Į vonelę, kurioje maudote, prieš pat maudymą galite įpilti litrą paruoštos ramunėlių arba medetkų arbatos. Kai kruopščiai paisant asmens higienos taisyklių, pielonefritas kartojasi, paprašykite siuntimo vaikų urologo ir nefrologo konsultacijoms. Antibiotikai ir dar kelios antibakterinės medžiagos yra pagrindiniai vaistai pielonefritui gydyti. Kokį vaistą, kada ir kaip skirti, sprendžia vaikų urologas arba nefrologas. Joks vaistas nepadės, jei nebus paisoma asmens higienos taisyklių. Susirgusį mažylį būtina intensyviai gydyti tam, kad ūmus uždegiminis procesas nepereitų į lėtinį, nes lėtinį sunkiau išgydyti.
