Susipažinkite – kūdikių pilvo skausmo gydymas osteopatijos būdu. Viena dažniausių kūdikių verkimo priežasčių yra pilvuko skausmas. Vaikučiui galima padėti taikant švelnias osteopatijos technikas.
Gydytoja osteopatė, fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja Dainė Janonienė, mHealth.lt klinikos vadovė
Skausmo priežastys
Pilvo dujos, persivalgymas, pilvo pilnumo jausmas, refliuksas, vidurių kietėjimas, įvairios raumenų ir fascijų įtampos – tai dažniausiai įvardijamos kūdikių pilvo skausmų priežastys. Šios priežastys yra antrinės, nes kyla dėl kitų anatominių ir fiziologinių kūdikio ar naujagimio ypatumų, galvinių nervų dirginimo.
Skausmingos dujos
Pilvo dujos ištempia žarnų sieneles, o įsitempiant sienelei, tempiama ją dengianti pilvaplėvė, tai ir sukelia skausmą. Kūdikis verkia ilgai, nes jam skauda, galima girdėti garsus pilve, o dujoms pasišalinus, mažylis jaučiasi geriau.
Dujos pilve gali atsirasti dėl netaisyklingo žindymo, kuomet kūdikiui sunku apžioti spenelį ir išlaikyti vakuumą žindant, „susitvarkyti“ su stipria pieno srove. Vakuumą sunku išlaikyti dėl mamos spenelio ir kūdikio burnos dydžio skirtumo, trumpo pasaitėlio, raumenų ir fascijų įtampos ar kaukolės kaulų poslinkio gimdymo metu. Todėl kūdikis nuryja daug oro, kuris vėliau keliaudamas žarnynu kelia skausmą.
Jeigu kūdikio burnos motorika gera, stiprios pieno srovės problema laikui bėgant normalizuojasi, ir kūdikis išmoksta prisiderinti.
Trumpas pasaitėlis
Pastaruoju metu daug kalbama apie tai, kad žįsti trukdo trumpas liežuvio ar viršutinės lūpos pasaitėlis. Jei raumenys, raiščiai, kaulai ir nervai išlaiko balansą, neįtempti bei yra teisingoje padėtyje, problemų gali kelti nebent labai trumpas ir storas pasaitėlis. Esant nedideliam pasaitėlio sutrumpėjimui, rekomenduojama pasitarti su žindymo konsultantu ir osteopatu, koreguoti žindymą, atlikti osteopatinį gydymą ir po to, jei vis dar lieka problemų, kreiptis į burnos chirurgą dėl pasaitėlio korekcijos.
Kūdikis persivalgė
Dar viena iš priežasčių, keliančių diskomfortą ar skausmą, yra pilvo persipildymo jausmas ar persivalgymas. Dėl šios priežasties kylantis verksmas dažniausiai nėra labai išreikštas, ir kūdikis greitai liaujasi zirzti ar verkti.
Naujagimis išmoksta vienaip žįsti, kai nori pavalgyti, o kitaip – kai nori tik nusiraminti. Pieno priplūdimas į mamos krūtis irgi prisiderina.
Kūdikio refliuksas
Kur kas rimtesnė situacija yra refliuksas, kuomet skrandžio turinys ar skrandžio sultys patenka į stemplę, burną. Skrandžio rūgštis graužia šias zonas, o po kurio laiko gali atsirasti gleivinės pažeidimas ir skausmas. Dažni refliukso simptomai yra nepraeinantis nosies užburkimas, tarsi būtų nuolatinė sloga (bet iš nosies sekreto išsiurbti nepavyksta), padidėjęs nugaros raumenų tonusas, vaikas nemėgsta gulimosios padėties.
Dažniausia pirminė refliukso priežastis – aukšta skrandžio ir žarnyno padėtis, vaikučio šonkauliai yra labai aukštai, stipriai atsikišę į šonus, ties šonkauliais ir bamba pilvas išsipūtęs į šonus, o ties klubais labai susiaurėjęs.
Kur kas retesnė refliukso priežastis yra diafragmos įtampa.
Osteopatas gali švelniomis raumenų-fascijų (miofascinėmis), visceralinėmis technikomis koreguoti skrandžio ir žarnyno padėtį, atpalaiduoti pilvaplėvę ir diafragmą, pagerinti virškinamojo trakto judesius. Po šio gydymo nelieka priežasčių, sukeliančių refliuksą, ir kūdikis tampa ramus. Situacija savaime pagerėja, kuomet vaikas pradeda sėdėti ar vaikščioti, daugiau būna vertikalioje padėtyje, ypač pavalgęs.
Vidurių užkietėjimas
Tai dar viena priežastis, dėl kurios kūdikis gali būti irzlus ar verkti. Nors pagal medicinines normas kūdikis gali tuštintis kas 3–5 dienas, bet kiekviena mama, kurios kūdikis tuštinasi ne kasdien, žino – vaikas jaučiasi geriau (šypsosi, neverkia), kai tuštinasi dažniau.
Dažniausios vidurių užkietėjimo priežastys: aukšta žarnyno padėtis, lėta žarnyno motorika, klajoklio nervo dirginimas, kryžkaulio kaulėjimo disbalansas. Šiuo atveju osteopatas miofascinėmis ir visceralinėmis technikomis koreguoja virškinamojo trakto organų padėtį, atlieka jo raukų (sfinkterių) atpalaidavimą, pagreitina žarnyno peristaltiką, pašalina klajoklio nervo dirginimą.
Pilvuko skausmai ir… kaukolė
Labai įdomi anatominė detalė yra tai, kad kūdikių kaukolė kaulėjimo prasme skiriasi nuo suaugusiųjų. Naujagimio ir kūdikio pakauškaulis nėra iki galo suaugęs ir sudarytas iš keturių kaulų, sujungtų kremzlėmis. Tuo tarpu suaugusio žmogaus pakaušis yra vientisas. Dėl šios priežasties embrioninio vystymosi metu, o ypač gimstant, gali įvykti galvinių (liežuvinio ryklės, klajoklio, priedinio ar poliežuvinio) nervų suspaudimas ar sudirginimas jų išėjimo iš kaukolės srityse. Tai gali sukelti tokius simptomus kaip pilvo diegliai, refliuksas, žindymo, čiulpimo problemos, kreivakaklystė, galvos asimetrija (plagiocefaliją), vidurių užkietėjimas. Osteopatas atlieka skirtingų pakauškaulio zonų subalansavimą, kuris sumažina šiuos simptomus.
Diagnozė „pilvo diegliai“
Didžiausią galvos skausmą ir neviltį tėveliams kelia diagnozė „pilvo diegliai“. Kūdikių pilvo diegliai apibrėžiami kaip priepuolinis nekontroliuojamas verksmas, kai sveikas, jaunesnis nei 3 mėnesių kūdikis verkia daugiau nei tris valandas per dieną daugiau nei tris dienas per savaitę ir ilgiau nei tris savaites. Ši problema gali prasidėti antrą ar trečią naujagimio savaitę ir baigiasi penktą mėnesį. Labiausiai išreikšti simptomai būna nuo šeštos savaitės iki trečio mėnesio. Šios patologijos kilmė nežinoma, todėl ir vieno sprendimo, kaip pagelbėti kūdikiui ir tėvams, nėra. Per savo praktiką stebiu, kad dažniausios priežastys yra galvinių nervų (liežuvinio ryklės, klajoklio, priedinio) dirginimas ties išėjimu iš kaukolės, o ypač dažnai klajoklio nervo dirginimas ne tik šioje vietoje, bet ir tarpuplaučio, diafragmos srityse. Gana dažnai, esant kaukolės deformacijai, ypač plagiocefalijai (suplokštėjimui) yra ir pilvo diegliai. Osteopatinėmis technikomis koreguojant kaukolės padėtį, pilvo skausmas sumažėja.
Bambos išvarža
Ilgai nesprendžiant pilvo dujų, aukštos žarnyno padėties, klajoklio nervo dirginimo problemų, žarnyno raukų spazmų, miofascinių įtampų, gali susidaryti bambos išvarža. Tokiu atveju siūlau pirma išspręsti šiuos funkcinius sutrikimus, taip sumažėja tikimybė susiformuoti išvaržai. Tėvus apmokome, kaip prižiūrėti išvaržos vietą, kad raumenų tonusas apie bambą greičiau padidėtų ir skersinis pilvo raumuo taptų aktyvus. Taigi osteopatinis įvairių pilvo problemų gydymas gali sumažinti riziką išsivystyti išvaržai arba ją pašalinti.
Susiję straipsniai
None found
