Kūdikių osteopatija – pastato kūdikius ant kojų ir išgydo nuo dieglių

Kas yra kūdikių osteopatija? Kadaise kūdikiams ant kojų padėdavo atsistoti seselė-masažistė. Dabar norėdami padėti kūdikiui vystytis galime kreiptis į kineziterapeutą, ergoterapeutą, funkcinės sveikatos specialistą ar gydytoją osteopatą. Nieko nuostabaus, kad tėvai ne visada susigaudo, ką koks specialistas daro.

Per pastarąjį dešimtmetį tapo populiarus kūdikių ir vaikų gydymas osteopatijos metodu. Pokalbiui pakvietėme būtent šios srities gydytoją. Konsultuoja gydytoja osteopatė Dainė Janonienė, fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja, mHealth.lt klinikos vadovė

Kas yra kūdikių osteopatija

Gydytoja, pirmiausia trumpai papasakokite, kas yra osteopatija? Pirma mintis, kad tai susiję su kaulais.

Osteopatija, kaip medicinos sritis, atsirado XIX amžiuje JAV, o Lietuvoje – prieš 25 metus. Tai medicinos šaka, kuri remiasi principu, kad kūnas turi įgimtą gebėjimą palaikyti sveikatą. Osteopatijos mokslas grindžiamas holistiniu požiūriu, nes žmoguje viskas yra susiję, ir vienas sutrikimas gali lemti kitas problemas. Taigi, susidarius nepalankioms sąlygoms ar įvykus traumai, sveikatą galime prarasti.

Mūsų kūnas turi unikalią anatomiją. Kai ji taisyklinga, kūnas ir visi vidaus organai veikia puikiai. Kad organai gerai funkcionuotų, reikalinga gera jų kraujotaka, limfotaka ir nervų sistemos veikla bei geras organų, raumenų tarpusavio judėjimas.

Kai patenkate pas gydytoją osteopatą, jis gydo atlikdamas tam tikrus tikslius judesius rankomis. Taip veikiami kaulai, sąnariai, raiščiai, raumenys, fascijos, vidaus organai, kietasis galvos smegenų dangalas ir įvairūs kūno ritmai.

Šių judesių tikslas – atstatyti padėtį, sumažinti ir ar suvienodinti įtampas, kad kūnas ar organai pasikoreguotų atlikti reikiamą funkciją. Osteopatinio gydymo tikslas – atlikti korekcijas pirminės priežasties lygiu, kad kūnas galėtų įjungti savigydos mechanizmą ir ištaisytų sutrikimą (susigrąžintų sveikatą).

Labai dažnai pirminė sutrikimo priežastis gali būti toli nuo simptomų vietos. Pavyzdžiui, esant kūdikio pilvo diegliams, osteopatas gali judinti vaikučio kaklo slankstelius ar kaukolės kaulus ir visiškai nesiliesti prie pilvo! Taip yra todėl, kad priežastis gali būti klajoklio nervo dirginimas ties išėjimu iš kaukolės arba kaklo srityje, o ne žarnyno raiščių ar sfinkterių problemos. O jeigu osteopatas diagnozuoja pilvo organų (skrandžio, kepenų, kasos, žarnyno) judėjimo sutrikimus, jų netipinę padėtį ar sfinkterių atsidarymo ir užsidarymo problemas, tuomet gydymas atliekamas pilvo srityje. Kadangi skirtingi organai atlieka skirtingus judesius, specialisto atliekamos technikos kartais matomos stebint iš šalies, o kartais ne, nes yra itin mažos amplitudės.

Kokios diagnozės atveda tėvus su kūdikėliais pas jus, kokia mažylių ligas gydote, žodžiu, kas yra ta kūdikių osteopatija ?

Iš tiesų gali kilti klausimas: „Kokios priežastys gali sukelti problemas kūdikiams? Kam reikalinga kūdikių osteopatija? Juk kūdikiai turi gimti sveiki“. Deja, realybėje bėdų nemažai.

Priežastis galima suskirstyti į dvi pagrindines grupes:

Pirma. Atsiradusios iki gimimo (embrioninio vystymosi netolygumai, gimdos įtampa ir vaisiaus padėtis gimdoje nėštumo metu, placentos kraujotaka ir kt.).

Dėl pirmos grupės priežasčių gali atsirasti: dubens kaulų, kojų ir kaukolės asimetrija, raumenų tonuso pokyčių, vaisius gali gimti anksčiau ar būti mažesnio svorio. Svarbu žinoti, kad osteopatija nėštumo metu gali sudaryti sąlygas vaisiui gerai vystytis, o mamai išvengti skausmų ar diskomforto.

Antra. Atsiradusios gimdymo metu (ilgai užtrukęs gimdymas, papildomos priemonės naudotos gimstant, virkštelės apsisukimas, cezario pjūvio operacija ir kt.).

Dėl gimdymo metu atsiradusių priežasčių pastebima kūdikio raumenų tonuso, dubens kaulų, kaukolės asimetrija, raumenų tonuso pokyčiai, dirglumas ir verksmingumas, miego sutrikimai, pilvo problemos.

Gimdymas yra fiziologinis, emociškai džiugus, bet sudėtingas procesas mamai ir kūdikiui. Kai mamos dubens ir vaiko galvos apimtys atitinka, gimdymo eiga yra sklandi. Jeigu situacija priešinga, paslankūs kaukolės kaulai šiek tiek užslenka vienas ant kito, kad kūdikis galėtų judėti gimdymo takais, o jam gimus, įkvėpus ir pradėjus verkti dažniausiai grįžta į savo vietas. Tačiau kartais lieka poslinkių, ir tuomet prireikia osteopato pagalbos. Osteopatas apžiūros metu nustato pirminę priežastį ir tai, kada atsirado sutrikimas. Problemos, kurias nurodo tėveliai, gali būti vienodos, bet priežastys skirtingos. Jas gali nustatyti tik gydytojas.

Mes manome, kad galvytė po gimdymo atsistato?

Kūdikiui augant, galvos forma kažkiek kinta, net jei gimus buvo didelė asimetrija, laikui bėgant pasikeitimų įvyksta. Svarbiausia, kad kaukolės kaulai judėtų, kad būtų pakankamai vietos, kur iš kaukolės išeina galviniai nervai.

Osteopatijos gydytojas William Garner Sutherland įrodė, kad kaukolės kaulai juda vienas kito atžvilgiu, o šių judesių sutrikimai daro didelį poveikį kūno sveikatai. Jis sukūrė sąvoką „kranialinė osteopatija“. Gydytojas ištyrė, kaip kaukolės kaulų deformacija, kuri atsiranda vystantis embrionui arba gimdymo metu, lemia viso kūno augimą ir vystymąsi. Šios deformacijos vaikui augant išlieka, gali keistis ir į tai įtraukti kitas kūno struktūras bei bloginti jų funkcijas. Pavyzdžiui, nedidelė pakaušio ir kaklo kaulų deformacija gimdymo metu gali turėti įtakos virškinimo sutrikimams, o asimetrinis kaukolės augimas gali sukelti laikysenos sutrikimus ar net skoliozę. Kaip pastebėjo W.G. Sutherlandas, tai panašu į tai, kaip išlinksta augantis medis esant vyraujančiam vėjui.

Svarbu suprasti, kad mažos problemos ankstyvame amžiuje gali turėti pasekmių po daugelio metų. Neišspręstos gimdymo traumos sukelia problemų seką, kurios prasideda kūdikystėje ir gali likti visą gyvenimą.

Osteopatų pacientai

Ar jūsų pacientai – tik kūdikiai? Kuo padėtumėte jau paaugusiam vaikui?

Vaikai gali būti veiksmingai gydomi bet kuriame amžiuje, tačiau akivaizdu, kad kuo jaunesni, tuo geriau, nes daugelio vėlesnių problemų galima išvengti anksti ištaisius pagrindinę problemą.

Osteopatinis gydymas gali padėti kūdikiams tapti labiau atsipalaidavusiais ir laimingais, pagerinti vaikų elgesį, miegą, padėti įveikti susikaupimo ir mokymosi sunkumus.

Vaikams naudojami gydymo metodai yra ypač švelnūs, skatina audinių ir organų atsaką. Taikomos švelnios technikos rankomis, atsižvelgiant į kūdikio ar vaiko amžių bei būklę. Metodai yra skirti atkurti sveiką struktūrinę ir funkcinę būklę bei skatinti sveiką augimą ir vystymąsi, o ne tik gydyti simptomus. Vaikai greitai reaguoja į gydymą, nes problemos nėra įsisenėjusios, kaip kad suaugusiųjų. Kita vertus, kai kurios suaugusiųjų problemos gali būti tiesiogiai susijusios su jų neišspręstomis problemomis kūdikystėje ir vaikystėje.

Pagrindiniai amžiaus tarpsniai, kuomet verta apsilankyti pas osteopatą:

Pirmi 3 mėnesiai po gimimo.

1–2 gyvenimo metai.

5–7 metai, kai ryškėja vaiko asmenybė.

Lytinio brendimo laikotarpis, kuomet vaikas sparčiai auga ir keičiasi laikysena. Tuomet kaulai greitai auga, o raumenys ir raiščiai tam tikrą laiką gali būti gana silpni, nes kartu vyksta didelių hormoninių ir emocinių pokyčiai.