Tėvystės konsultantė ir edukatorė, paskyros „Rami mamystė“ kūrėja Dovilė Petraitė dvejus metus gyvena Kalifornijoje, o mums tokios temos nesimėto. Paprašėme pasidalinti apie savo amerikietišką motinystės patirtį.
Dovile, kodėl atsidūrėte Kalifornijoje?
Kai mudu susitikome su vyru, jis gyveno Londone jau 15 metų, aš – Vilniuje. Mano vyras Tadas yra kirpėjas – plaukų stilistas, Londone turėjo savo saloną, tad sutarėme, kad aš kelsiuosi gyventi į Didžiąją Britaniją. Draugystės pradžioje daug apie tai kalbėjome, ir jis žinojo, kad Didžioji Britanija nėra mano svajonių šalis.
Pradėjome svarstyti įvairius variantus, kokioje šalyje kartu galėtume gyventi, ir nutarėme pamėginti laimę žaliosios kortos loterijoje. Mūsų dukrytė Gertrūda jau buvo gimusi, kai užpildžiau dokumentus loterijai. Mes ją laimėjome ir 2022 metų rudenį persikėlėme į JAV.
Gertrūdai buvo šiek tiek daugiau nei 2 metukai.
Įsikūrėme Santa Monikoje, čia nuomojamės būstą. Stengiamės, kaip Europoje, visur vaikščioti pėstute. Tam tikra prasme esame pavyzdys savo draugams amerikiečiams. Nuo mūsų namų iki darželio – vos 15 min. pėstute, vyrui iki salono – 10 min., iki vandenyno – 20 min. Aš dirbu iš namų.
Ar vyras ir ten dirba plaukų stilistu? Atleiskite už prozišką pokalbio pradžią, tačiau labai neįprasta jo profesija, domina ir amerikietiškos kirpimo kainos.
Tadas dirba prestižiniame salone Santa Monikoje, teikia paslaugas tiek moterims, tiek vyrams. Šiame salone kirpimas kainuoja nuo 150–200 dolerių, dažymas nuo 200–300 dolerių, bet viskas priklauso nuo plaukų ilgio, koks dažymas, kokia technika. Papasakosiu linksmą istoriją. Mes tokie šiek tiek dunduliai abu su vyru, įžymybių nelabai pažįstame.
Vyras grįžta po darbo dienos ir pasakoja: „Įdomi diena buvo: užsirašė klientė, atvyko čia į draugės šventę iš Niujorko, labai graži moteris, mums puikiai mezgėsi pokalbis – ji rašė kažkokius aprašymus tuo metu, kai ją dažiau. Įsikalbėjome, sako kuria kosmetiką“. Tadas atkreipė dėmesį, kad klientė labai jautri kvapams, o kadangi vyras naudoja natūralias priemones, klientei labai patiko jų kvapas. Žodžiu, viskas puikiai pavyko, gražiai sušukuotą moterį išleido.
Tuomet kolegos prie vyro priėjo ir klausia – ar žinai, kas ta ponia buvo? Vyras – žinoma, ne. Sako, čia gi kosmetikos kūrėja Bobbi Brown.
Aš baigiau mokslus ir dirbu projekte „Rami mamystė“, teikdama asmenines konsultacijas mamoms ir tėčiams bei vesdama mokymus įvairiomis motinystės temomis. Panašus projektas netrukus startuos ir anglakalbei rinkai.
Dukrytė lanko Reggio Emilia įkvėptą (Reggio Emilia inspired) darželį, apie jį patį ir apie tai, kaip mes ten patekome, galima labai daug papasakoti.
Būtinai papasakokite! Kuo darželis ypatingas?
Darželis vadinasi „First Presbyterian nursery school“. Reggio Emilia įkvėptas darželis fokusuojasi į vaiko pasaulio atradimą per žaidimą. Jame be galo mylinčios auklėtojos (tiksliau, mokytojos), puikus santykis: 1 mokytoja – 5 vaikai, tad klasėje 3 mokytojos ir 15 vaikų. Mokytojos stengiasi užmegzti stiprų ryšį su vaikais, santykis be hierarchijos, draugiškas, bet akivaizdžiai mokytojos yra lyderiai vaikučiams, juos moko, rodo, padeda atrasti, tyrinėti pasaulį.
Vaikai į mokytojas kreipiasi vardais. Vaiko jausmai, jo nuotaikos – labai svarbios. Visuomet visus mažiukus paguos, apkabins, padės apsiprasti, adaptuotis.
Mokytojos su vaikais visuomet bendrauja jų akių lygyje, nes taip vaikai „girdi“ geriausiai. Jokių bausmių, grasinimų, nusiraminimo kėdučių, stovėjimo kampuose ir kitų kraupių dalykų.
Trečiadieniais šalia darželio vyksta ūkininkų turgelis, į jį mažomis grupėmis vaikai su mokytojomis eina apsižvalgyti, susipažinti su prekėmis, apsipirkti. Tuomet grįžę į savo klasę įsigytus vaisius, daržoves, gėles tyrinėja, piešia, aptaria.
Darželyje būtinai švenčiami visų vaikų gimtadieniai, net ir tų, kurių gimtadieniai vasarą. Sudaromas sąrašas vaikų gimtadienių ir skiriama kuri nors savaitės diena jiems paminėti. Ir jie nešvenčia gimtadienio, o „švenčia vaiką“: we are celebrating you – labai gražiai angliškai skamba.
Du klasės draugai skiriami į vaiko gimtadienio komitetą, jie per porą savaičių paima iš gimtadienininko interviu, išsiaiškina, kokios spalvos ir gyvūnai jam patinka, nupiešia tomis spalvomis ir tais gyvūnais dekoruotą karūną. Gimtadienio šventės dieną dalyvauja ir sukaktuvininko tėvai, jie skaito kurią nors gimtadienio knygelę. Tada vaikas „užpučia“ netikras gimtadienio žvakutes. Šventė vyksta rytais, trunka apie 20 min. Jokių tortų ir saldumynų.
Kartą per metus, gegužės mėnesį, darželyje vyksta Šeimų festivalis. Tėvų bendruomenė darželyje labai stipri, tėvai kelis mėnesius ruošiasi šiai šventei piešdami ar atnaujindami dekoracijas, ieškodami rėmėjų, sudarinėdami pramogų sąrašus bei meniu, repetuodami dainas su tėvų muzikos grupe. Šventė be galo smagi, atneša daug džiaugsmo ne tik mažiesiems, bet ir tėvams.
Darželyje vyksta ir Picos bei pižamų vakarėlis (Pizza pyjama night). Tai vakaro renginukas, kurio metu vaikai smagiai leidžia laiką darželyje su mokytojomis, o tėvai tą vakarą gali skirti pasimatymui. Vaikai atvyksta į darželį su pižamomis, vaišinasi picomis ir naminiu limonadu, šoka, pasišviesdami prožektoriais, eina ieškoti lobių ir brangenybių vidinio kiemo smėlio dėžėje. Toks vakarėlis vyksta apie 1,5 val.
Šiame darželyje nėra bendro maitinimo. Vaikučiams tėvai įdeda užkandžių ir priešpiečių. Kai kurie vaikai gali būti alergiški įvairiems maisto produktams, todėl saugiau, kai vaikai valgo tai, ką atsineša iš namų. Galvojančius, kad vaikas visą dieną valgo tik šaltą maistą, skubu nuraminti – šiais laikais yra vaikiškų maisto termosėlių bei gertuvėlių, kuriuose maistas ir gėrimai išlieka šilti.
Ar sunku patekti į darželį, kokios eilės?
Kai atsikraustėme į Santą Moniką, neatliktas namų darbas buvo – darželio reikalai. Neįsivaizdavau, kad nėra valstybinių darželių, tad buvo lengvas šokas sužinojus, kiek jie kainuoja. Taigi ėmėmės tinkamo dukrytei darželio paieškos, apsilankėme keliuose, vieną jau buvome išsirinkę – nedidelį, jaukų, netoli namų. Ir jau buvau bemokanti depozitą, kai… į rankas man pateko viena knyga. Tuo metu jau studijavau pas dr. Laurą Markham ir turėjau ilgiausią knygų sąrašą, kurias turėjau perskaityti. Viena jų buvo Dan Siegel ir Mary Hartzell „Parenting from the inside out“, ją kaip sykis ir paėmiau skaityti.
Atsiverčiu, skaitau, be galo įkvepianti istorija apie tai, kaip juodu susipažino. Galvoju, na gerai, Dan Siegel aš žinau, ne vieną jo knygą skaičiau, o kas ta Mary? Knygos gale buvo parašyta, kad Mary vadovavo darželiui, kuris įsikūręs Santa Monikoje. Pašokau nuo kėdės ir puoliau aiškintis, kur gi tas darželis.
Pasirodo, vos už kelių gatvių nuo mūsų namų! Nieko nelaukdama susisiekiau su jais ir dar tą pačią savaitę pakliuvau į turą tėvams. Pamenu tą jausmą, vos įžengus pro darželio vartelius, – tai ta vieta, kurios ieškojau Gertrūdytei. Mums pasisekė, nes dar buvo likusios 2 vietos, ir mes patekome į šį darželį.
Darželis įsikūręs Santa Monikoje, 2-oje gatvėje, jį lanko 2–5 metų vaikai. Jam daugiau nei 30 metų vadovavo nuostabioji Mary Hartzell, kuri mirė 2019 m. Ji buvo ne tik darželio direktorė, ji apmokydavo labai kruopščiai atrinktus mokytojus, vesdavo tėvystės mokymus. Šį darželį lankė ir Gwyneth Paltrow bei kitų įžymybių vaikai. Gwyneth yra paėmusi interviu iš Mary apie motinystę/tėvystę (galima rasti internete).
JAV nėra valstybinių darželių, tik privatūs, o jie kainuoja maždaug nuo 1500 dolerių per mėnesį, ir tai bene mažiausia kaina. Vidutiniškai – 2000–3000 dolerių, o toliau – tik dangus.
Pradinės mokyklos (ir kitos), kurias vaikai pradeda lankyti nuo 5–6 m,. yra tiek valstybinės, tiek privačios. Valstybinės – nemokamos, privačios kainuoja vidutiniškai nuo 25 000 dolerių per metus.
Papasakokite apie kaliforniečių gyvenimo būdą?
Kalifornija yra sveikiausia valstija iš visų. Čia žmonės sveikai maitinasi ir daug sportuoja, labai mažai nutukusių žmonių. Tad ir vaikams tėvai stengiasi diegti sveikos mitybos, judėjimo ir sveikos gyvensenos vertybes.
Santa Monikos ir Venice paplūdimiuose yra „Raumenų pliažas“ (Muscle beach), čia pilna sportuojančių rytą vakarą. Taip pat ir su vaikais.
Mama bėgioja stumdamos vežimuką paplūdimio takeliu, kai kurios tai daro pačios riedėdamos riedučiais. Daug važinėjančių dviračiais, dar daugiau vaikštančių ar bėgiojančių su šunimis.
Maisto, tiesa, yra visokio, tačiau pastebiu, kad mūsų aplinkoje ir kaimynystėje žmonės stengiasi rinkis organišką maistą, populiarios sveiko maisto kavinės.
Koks vaikų laisvalaikis ir pramogos Kalifornijoje? Pavyzdžiui, kaip švenčiate gimtadienius?
Pramogų yra labai įvairių, čia daug muziejų, vaikų žaidimų aikštelių, pajūris, „Disnėjaus pasaulis“ (Disney World). Tėvai daug dirba, bet savaitgalius stengiasi leisti su vaikais, gamtoje.
Mūsų aplinka yra Gertrūdos darželio vaikai ir jų tėvai, su kuriais esame užmezgę gražius ir draugiškus ryšius. Gimtadieniai čia švenčiami įvairiai.
Būta gimtadienių be galo prašmatnių, su įvairiausiomis pramogomis bei dovanėlėmis vaikams, būna ir be galo paprastų, bet ne mažiau įsimintinų tiesiog pajūryje prie vandenyno.
Dažniausiai gimtadieniai švenčiami parke arba namų kieme, kur pripučiamos didžiulės šokinėjimui skirtos pilys, vyksta piešimai ant veidukų, įvairios užduotėlės ir darbeliai vaikams, picų kepimas krosnyje, pinjatos mušimas. Paprastai į gimtadienius kviečiami visi darželio vaikai, jie vyksta porą valandėlių, intensyviai ir linksmai.
O koks mamų gyvenimas? Ar mamos smalsios, buriasi į bendruomenes, lanko tėvų mokymus?
Mamystė ir JAV gana vieniša. Didžioji dalis mamų palieka savo vos 6 savaičių mažylius auklėms arba veda juos į lopšelius ir grįžta į darbą. Tai be galo skausminga patirtis tiek kūdikiams, tiek mamoms, bet, deja, JAV visuomenė ir vyriausybė nepalaiko nei vaikų, nei mamų, čia „motinystės atostogos“ vidutiniškai trunka 6 savaites. Tiesa, mano aplinkoje yra nemažai mamų, kurios labai sąmoningos, neskuba grįžti į darbus, lieka namuose su vaikučiais.
Mamoms, kurios kilusios iš Azijos, vaikų žindymas ir miegojimas kartu, kol jie bus pasiruošę miegoti atskirai savo lovelėje ar kambaryje, yra natūralus ir klausimų nekeliantis dalykas. Tai maloniai mane nustebino.
Mamoms ir tėčiams konsultacijų tėvystės klausimais prireikia, ir gana dažnai, kai vaikams sueina 3–4 metukai ir daugiau, ar gimus antram mažyliui šeimoje.
Suteikti žinių, palaikyti mamas šiame kelyje yra svarbu, nes, kaip sakau, mamystė nėra lengvas pasivaikščiojimas parke, tai sudėtingas darbas, kurio procesą būtų puiku išmanyti. Juk auginame mažus žmones, kurių smegenys nebrandžios, kurie daugelio dalykų nemoka ir nesuvokia, ir kas kitas, jei ne mes galime su begaline ir besąlygine meile jiems padėti augti.
Kaip palaikote ryšį su Lietuva?
Mudu su vyru lietuviai, tad palaikome lietuviškas tradicijas per kalbą, šventes, maistą. Gertrūda kalba lietuviškai ir angliškai, domisi kitomis kalbomis. Su mano tėvais, Gertrūdos seneliais, mano mylima sese Gabija bendraujame kone kasdien. Į Lietuvą atvykstame per vasaros atostogas bei porai savaitėlių žiemą. Žinoma, tai gali pasikeisti Gertrūdai pradėjus lankyti mokyklą.
Tiesa, skrydžiai iš Los Andželo į Europą ilgi, renkamės jungiamuosius skrydžius su persėdimu Kopenhagoje ar Varšuvoje. Visa kelionė trunka apie 15 valandų, pats skrydis per Atlantą apie 10–11 val. Skrydžio metu skaitome knygeles, piešiame, darome įvairias užduotėles, užkandžiaujame, numingame. Namuose televizoriaus neturime, tad skrydžio metu dar viena pramoga – gali valandėlę pažiūrėti filmuką.
Neila Ramoškienė