BALTO kalėdiniai pasiūlymai: įkvėpimą grąžinantys receptai, jautrios išpažintys ir įtraukiantys romanai

Niekas tikriausiai nepuls ginčytis: knyga – geriausia dovana. Įteikdamas knygą, dovanoji atradimo džiaugsmą: kulinarinės paskatina užsirišti prijuostę ir žengti į virtuvę, pasakojančios tikras istorijas masina pro rakto skylutę žvilgtelėti, kas vyksta už uždarų durų, o romanai nukelia į kitus pasaulius ir leidžia pasimatuoti kitokius gyvenimus. BALTO leidybos namų pasiūlymai, ką savo artimiesiems, bičiuliams ir draugams vertėtų padėti po Kalėdų eglute.

Kulinariniai atradimai

Įkvėpimo galima semtis net iš trijų naujų kulinarinių knygų. Susidraugauti su ugnimi ir atrasti grilio malonumus ne tik šiltuoju metų laiku siūlo laidų apie maistą kūrėjas, mėsos parduotuvių „Chef the Viking“ ir restorano „Smoke“ šeimininkas Vylius Blauzdavičius. Knygoje „Ant ugnies“ jis dalijasi savo patirtimi ir kepsnių receptais: „Daug kas mano, kad prilygti virtuvės šefui neįmanoma, – jo ir orkaitė kitokia, ir puodai, prieskoniai ypatingi. Ne, nereikia jokių profesionalams skirtų prietaisų. Aš gaminu pačiose įvairiausiose vietose: virtuvėje, lauke, turguje ar šventiniame renginyje. Tikroji kūryba prasideda gamtoje prie kepsninės. Kai viską lemia ne prietaisas, o ugnis. Ji geba sukurti visiškai skirtingus skonius. Jei mėsą ar duoną dėsite ant anglių, išgausite vieną skonį, jei virš ugnies – kitą, šalia ugnies – trečią. O jei mėsą kepsite nuo ugnies toliau ir tik ant dūmų, skonis bus dar kitoks.“

 

Vita Marija Murėnaitė, kurios paskyrą Running Vita instagrame seka tūkstančiai, debiutinėje knygoje „Kaip per sviestą“ virtuvės naujokus supažindina su maisto ruošimo pradžiamoksliu, dalijasi šimtus kartų išbandytais receptais ir duoda patarimų, praversiančių ir pažengusiems valgių gamintojams. „Mano tikslas – įkvėpti jaunus žmones ir visai nemokančius gaminti (ar manančius, kad negali) bent šiek tiek daugiau maisto ruošti namuose. Noriu parodyti, kad tai paprasta, nebrangu ir smagu“, – taip ji pristato savo knygą. Iš tiesų – „Kaip per sviestą“ džiugiai sutikta: kai autorė paskelbė, jog norinčių gauti knygą iš jos rankų laukia viename populiariame Vilniaus bare, prie jo nuvinguriavo nemenka eilutė. Net policija užsuko patikrinti, kodėl jau kelintą valandą čia būriuojasi žmonės!

Ne tik patiekalų, bet ir laimės receptą galima rasti Giedrės Barauskienės knygoje „Sodo istorijos“. Knygų autorė, žurnalistė ir fotografė, ne kartą nominuota pasauliniame maisto fotografų konkurse „Pink Lady® Food Photographer of the Year“, vaizdais ir žodžiais kuria įstabų receptų albumą. „Tai šeimos receptų knyga, – sako Giedrė Barauskienė. – Knyga, skirta pasisemti įkvėpimo, kai atsibosta kasdien ruošti vakarienę, kai nebepastebite, kokie gražūs pomidorai, iš kurių pjaustote salotas, kai maistas nebedžiugina. Atsivertę šią knygą pasijusite namuose, kur šeimininkams patinka ruošti valgį, kur dalijamasi receptais ir idėjomis, patirtimi ir įspūdžiais. Knygoje pateikiami gardžių ir lengvai paruošiamų patiekalų receptai iš sodo ir daržo gėrybių, galbūt augančių ir prie jūsų namų. Fotografijos įkvėps ne tik gaminti, bet ir patiems pasisodinti vaismedžių, susikasti daržovių lysvę ir galbūt netgi fotografuoti. Sodas, daržas, o neretai ir virtuvė yra vieta, kur galima pasitraukti nuo dienos rūpesčių ir skubėjimo. Šalia receptų papasakotos trumpos asmeniškos istorijos pažadins jūsų pačių prisiminimus, grąžins į jūsų vaikystės sodus.“

Galite padovanoti ir knygą receptams užrašyti. „Mano receptų knyga“ paskatins kurti savos virtuvės tradicijas ir nepamirši mėgstamiausių patiekalų – išmoktų iš šeimos moterų, paveldėtų iš giminės kulinarų, parsivežtų iš kelionių, nugirstų iš populiarių virtuvės šefų ar išbandytų draugų vakarėliuose.

Tikrų istorijų gerbėjams

Pasiryžusi patikėti savo gyvenimo istoriją knygai, viena ryškiausių lietuviškos estrados žvaigždžių Nelly Paltinienė kalbėjo lyg per išpažintį. „Gal galima truputį ir pafantazuoti, kad būtų įdomiau? O kaip filmuose?“ – juokėsi Nelly. Tačiau nieko pridėti nereikėjo – likimas negailėjo jai nei skaudžių išbandymų, nei svaigių šuolių. Po dainininkės mirties atviras pasakojimas liko Irmos Laužikaitės knygoje „Nelly Paltinienė. Tu ateik į pasimatymą“. „Į knygos pristatymo renginius ateina ištikimiausi Nelly Paltinienės gerbėjai, ne kartą girdėjau jų istorijas, kaip sunkiai sovietiniais metais gaudavo į koncertus bilietų, kokio kyšio reikalaudavo restorano, kuriame dainavo „Kopų balsai“, durininkas, – pasakoja biografinės knygos autorė. – Moterys juokiasi prisimindamos, kaip kopijavo dainininkės šukuoseną ir įsidėmėdavo suknelių detales. „Mano vyras sakydavo, kad aš esu labai graži, bet Paltinienė – gražesnė“, – kvatojo viena devyniasdešimtmetė. Nepasitikslinau, bet supratau, kad jos vyras jau miręs, o ją džiugina bendri prisiminimai – tad ir Nelly pasakojimas sugrąžino į tuos laikus, kai drauge ruošdavosi į koncertus.“

Skaitytojai įvertino ją atiduodami savo balsus 15min.lt geriausių metų knygų rinkimuose – lietuvių autorių negrožinių knygų kategorijoje „Tu ateik į pasimatymą“ užėmė trečiąją vietą. „Man net pačiai keista, kad knyga taip patiko, bet iš kitos pusės, kodėl taip stebiuosi, juk man visada patinka knygos, kuriose daug sužinai ne tik apie knygos herojų, bet ir apie laikmetį, gyvenimo aplinkybes. Be to, net iš knygos puslapių Nelly Paltinienė tą meilę spinduliuoja. Tiek, kad eini jutubint pasimatymų ir kitų dainų. Rekomenduoju dovanot mamoms, o paskui ir patiems perskaityt“, – mintimis dalijosi tinklaraštininkė Lina („Fantastiškų (-os) knygų žiurkės“).

„Tik rašydama suvokiau, koks įdomus buvo mano gyvenimas. Šiandien tokio nebėra, – viename interviu prisipažino devyniasdešimtmetė aristokratė Anne Glenconner, kurios knyga „Rūmų dama. Nepaprastas mano gyvenimas karūnos šešėlyje“ (vertė Ieva Sidaravičiūtė) Didžiojoje Britanijoje sukėlė nemenką šurmulį. – Mūsų karta buvo mokoma per daug negalvoti, nesidairyti atgal ir per daug neklausinėti. Tik dabar matau, kokie nepaprasti buvo devyni mano gyvenimo dešimtmečiai. Būta ir liūdnų, ir nuostabių dalykų. Praradau vaikus. Lydėjau karalienę Elizabeth II per karūnavimą. Matyt, kontrastai įtraukia žmones.“

Anne nuo vaikystės draugavo su princesėmis Elizabeth ir Margareta, vėliau buvo šios rūmų dama (šiek tiek konsultavo „Netflix“ seriale „Karūna“ Margaretą įkūnijančią aktorę, bet turi daug pastabų jo scenaristams), ištekėjo už charizmatiško, tačiau labai nenuspėjamo lordo Glenconnerio, drauge su juo Mastiko salą pavertė rojumi išrinktiesiems. Autorė nenutyli ir jai tekusių išbandymų – užaugino penkis vaikus, du suaugę sūnūs mirė, trečiasis po avarijos tik jos pastangomis pabudo iš komos.

Karališkosios šeimos gerbėjams įdomi bus ir žurnalistų Omido Scobie ir Carolyn Durand knyga „Laisvės paieškos. Harry ir Meghan: šiuolaikinės karališkosios poros istorija“ (vertė Karolina Masaitytė) – prieš metus ši knyga pasirodė angliškai, lietuviškai išleista naujausia versija, su autorių papildymais, nes per tą laiką herojų gyvenime nutiko ne vienas svarbus įvykis. Autoriai – karališkieji korespondentai Omidas Scobie ir Carolyn Durand – ilgus metus stebėjo juos savo akimis. Be to, rėmėsi begale šaltinių iš artimiausios poros aplinkos: draugais, padėjėjais, vyresniaisiais rūmininkais ir daugeliu asmenų, priklausančių Saseksų ratui. Iš pradžių neigta, kad informacija dalijosi hercogienė, – britų karališkosios šeimos nariai oficialiai negali autorizuoti biografijų, bet neseniai paaiškėjo, jog Meghan vis dėlto palaimino rankraštį. Tiesiog tai pamiršo. Nieko nepadarysi – net princesės gali skųstis atmintimi.

Daugiau tikrų istorijų: Kate Spicer „Dingo šuo“ (kaip londonietę žurnalistę nuo gyvenimo negandų išgelbėjo augintinis), Amaryllis Fox „Gyvenimas po priedanga“ (autorė pasakoja apie dešimtmetį elitiniame CŽA padalinyje). Pagal tikras istorijas parašyti romanai: Rimos Karalienės „Irklais iki Niagaros krioklių“ (paremtas vilnietės irkluotojos Sofijos Grucovos pasakojimu), Meg Waite Clayton „Paskutinis traukinys į Londoną“ (apie narsią olandę, kurios pastangomis iš nacių okupuotos Europos išgelbėta dešimt tūkstančių vaikų), Marie Benedict „Vienintelė moteris kambaryje“ (apie Holivudo žvaigždę ir savamokslę išradėją Hedy Lamarr).

Vienos piligrimystės dienoraštis

„Tai tyli ir labai atviraknyga – norėjau parodyti, kiek daug stebuklų galima įžvelgti visiškai paprastuose dalykuose, bei paraginti išeiti į kelią ir suprasti tai patiems“, – sako Berlyne gyvenanti rašytoja Lina Ever, pristatydama savo naują knygą „Kava su apelsinais. Vienos piligrimystės dienoraštis“.

Išgirdusi legendą apie viduramžiais neregėtai populiarų Vakarų Europos piligrimų kelią Berlyno pašonėje, Lina Ever išsiruošia patikrinti jo mistinių galių. Stebuklingo kraujo keliu kadaise plūsdavo šimtai tūkstančių piligrimų, tačiau šiandien žingsniuoja vos vienas kitas. Lina kaipmat randa pakeleivių, tad vieną gražią vasaros pradžios dieną, vos pasibaigus pirmajam karantinui, keturios moterys užsimeta kuprines ant pečių ir leidžiasi į kelią. Eina miškais, laukais, nuošaliomis gyvenvietėmis, nakvoja bažnyčiose ir parapijos namuose, patiria nuotykių, susiduria su sunkumais, sutinka keisčiausių žmonių, stebisi besipildančiomis svajonėmis, o pakeliui aptaria pačius įvairiausius gyvenimo klausimus. Kiekviena diena vis kitokia, euforiją pamažu keičia nuovargis, bažnyčios nebežada nušvitimo, neatsakytų klausimų tik daugėja, tačiau kasdien stiprėja moteriška bendrystė ir autorės ryšys su savuoju vidiniu vaiku.

Prieš kelerius metus kelio knygų seriją pradėjusi autorės knyga „Kelyje. 100 000 žingsnių su kunigu Algirdu Toliatu“ skaitytojų buvo sutikta itin palankiai ir tapo bestseleriu.

Kelionėms ant sofos taip pat tinka: Liudo Dapkaus „Žuvis, kuri supainiojo duris. Ir kitos 69 istorijos iš šešių žemynų“, Gabijos Lunevičiūtės „Vilniaus atminties punktyrai“, Algirdo Kumžos „Himalajai“, Gabrielės Štaraitės „Apie Afrikos žmones ir žvėris“.

Įrankiai sėkmei

Timas Ferrissas – penkių The New York Times ir The Wall Street Journal bestselerių bei kultinės tinklalaidės The Tim Ferriss Show autorius, ne kartą atsidūręs įtakingiausių verslo žmonių sąrašuose. Savo laidose (jų peržiūrų skaičius jau perkopė 600 milijonų!) jis pakalbino beveik du šimtus pasaulinio lygio profesionalų – kino žvaigždžių, atletų, kariškių, rašytojų, biochemikų ir technologijų guru – apie kasdienius įpročius bei praktikas, padedančius kurti didžius dalykus. Jų produktyvaus gyvenimo receptai ir sugulė į Timo Ferrisso knygą „Titanų įrankiai“ (vertė Matas Geležauskas). Autorius ją vadina įrankių, padėsiančių pakeisti gyvenimą, rinkiniu.

Steveno Kotlerio ir Jamie Whealo knyga „Pavogti ugnį“ (vertė Daumantas Gadeikis) – pasakojimas apie visiškai naują prometėjiškų išsišokėlių padermę: Silicio slėnio vadovus, JAV specialiųjų pajėgų karius, pramuštgalvius mokslininkus, ir dar daugiau – tuos, kurie, pasitelkę ekstazės techniką, keičia sąmonę ir didina produktyvumą. Knygos autoriai tyrinėja ir aprašo potyrį, kurį vadina tėkme (flow). Tai optimali sąmonės būsena, kurią pasiekę jaučiamės geriausiai ir esame produktyviausi, kai taip susikaupiame, kad visa kita, regis, pradingsta. Veiksmai ir sąmonė kone susilieja, o produktyvumas – ir mentalinis, ir fizinis – viršija visus rodiklius. Dėl mokslo ir technologijų pažangos galime pasiekti bene prieštaringiausią ir prasčiausiai ištirtą sritį mūsų istorijoje – žmonių potyrių ribas, kurios iki šiol buvo sunkiai prieinamos, ir pergalvoti, kaip galėtume gyventi turtingesnį, našesnį ir daugiau pasitenkinimo teikiantį gyvenimą.

Norintiems pasigilinti į save – pažinimo dienoraštis „Užrašyk ir sudegink“ (vertė Karolina Masaitytė). Amerikoje parduota daugiau nei milijonas šio Sharon Jones sukurto dienoraščio, skatinančio atsakyti sau į svarbiausius gyvenimo klausimus, egzempliorių.

Romanų gerbėjams

„Iš dangaus nukrito trys obuoliai: vienas obuolys tam, kas matė, kitas – tam, kas papasakojo, o trečias – tam, kas klausėsi.“ Taip baigiasi tipiška armėnų pasaka. Ir nuo tokio pavadinimo iš, atrodo, kasdieniškų darbų, namų apyvokos rakandų ir žmogiškų aistrų rašytoja Narine Abgaryan romane „Iš dangaus nukrito trys obuoliai“ (vertė Alma Lapinskienė) pradeda kurti magišką pasaulį. Kelių kartų likimus jame sujungia meilė ir skausmas, kerštas ir atleidimas, draugystė ir nesantaika.

Rusiškai kurianti armėnų kilmės rašytoja už šį romaną 2016 metais pelnė prestižiškiausią Rusijos literatūros apdovanojimą „Jasnaja Poliana“, knyga išversta į 13 kalbų. Ji pastebėta ir Lietuvoje – pateko į 15min.lt geriausių metų knygų rinkimų finalą grožinių verstinių knygų kategorijoje, skaitytojai jai skyrė ketvirtąją vietą. „Vienas gražiausių šiais metais skaitytų kūrinių, kartu kažkuo be galo savas ir tuo pat metu pasakiškas, netikėtai juokingas ir labai graudus. Rekomenduoju iš visos širdies – visiškai netikėtas atradimas, kurį, jaučiu, skaitysiu dar ne kartą“, – rašė tinklaraštininkė Gabrielė iš „Book duo“.

Amazon Charts, The Washington Post, The Wall Street Journal ir USA Today bestseleriu tapusiame Barbaros O’Neal romane „Kai mes tikėjome undinėmis“ (vertė Antanina Banelytė) ryškiomis gijomis pinasi dramatiška šeimos istorija ir aistringas meilės romanas, stiprūs charakteriai ir atleisti sugebančios širdys.

Trilerių mėgėjai neturėtų praleisti Nilo Saksso ir Jurģio Liepnieko romano „Mirtis – tai ne pabaiga“ (vertė Jurgis Banevičius). Autoriai į neatrišamą mazgą riša skirtingas siužeto linijas, piešia itin spalvingą kontroversiško pagrindinio veikėjo paveikslą ir skaitytojui dovanoja tirštą, įtampos kupiną skaitymo malonumą. „Mirtis – tai ne pabaiga“ Latvijoje iškart tapo bestseleriu, pateko į perkamiausių metų knygų dešimtuką, o literatūros kritikai kūrinį įvardijo kaip „solidų, pasaulinio lygio kriminalinį trilerį“.

Dar du trileriai ką tik atkeliavo iš spaustuvės – tiks dovanoti tam, kuris įtempto siužeto romanus tiesiog ryte ryja ir jau iššlavė knygynų lentynas. Karin Slaughter „Gera duktė“ (vertė Jurgita Jagminaitė) – ne tik netikėtų vingių ir posūkių kupinas kriminalinis trileris, tai ir emocijų persunkta psichologinė drama, pasiaukojančios meilės, šeimos ryšių, santuokos bei seseriškos ištikimybės analizė. Autorės knygos išverstos į 37 kalbas, išleistos 120 šalių, jų parduota daugiau nei 35 milijonai, pagal jas kuriami kino ir televizijos filmai. Jei patiko, kaip komisaras Karlas Edsonas narplioja bylą Bo Svernströmo romane „Aukos“, galima su juo pratęsti pažintį naujoje knygoje „Vaikų žaidimai“ (vertė Mantas Karvelis).

Žymos: , ,

Rekomenduojami video

Komentarų nėra.

Palikite atsiliepimą


+ trys = 4

Kitos temos: