Visi tikriausiai prisimena savo gimtadienius, kurie daugiau mažiau panašūs: kokie šeši septyni draugai susirenka į jubiliato namus, būtinai geria limonadą, sumuštinius su daktariška dešra ir agurkais, tortas, įvairūs žaidimai, tėvai kitame kambaryje. Šiais laikais ne visi galėsite išsisukti su tokiais tyrais ir paprastais vakarėliais. Vaikų gimtadienio industrija nestovi vietoje, o tai, ką šiandien galime pasiūlyti vaikams per gimtadienius yra tikras kosmosas.
Pasidalinsiu, kaip surengėme kosminį 5 metų gimtadienį savo dukrai Adelei.
Pirmąjį dukters gimtadienį darėme savo draugams: su vyru pasikvietėme gal penkiolika draugų (kadangi gan anksti susilaukėme Adelės, o draugai dar ilgai neskubėjo to daryti) ir visi linksmai žaidėme savo vaikystės žaidimus. Sugedęs telefonas, „Pele pele, pas ką žiedas žydi“, slėpynės, „Aukščiau žemės“, šarados – krykštavome, lyg patys būtume vaikai, o dukra smagiai stebėjo suaugusiųjų suvaikėjimą. Kiti gimtadieniai dažniausiai vyko giminės apsupty su pusbroliais, pusseserėmis ir keliais simboliniais žaidimais.
Tačiau dukrai pradėjus lankyti darželį viskas pasikeitė iš esmės, ypač perėjus į naują darželį ir šiek tiek vyresnių vaikų grupę. Vieną dieną ant rūbų spintelės durų dukra rado gražiai sumaketuotą kvietimą į vieno berniuko gimtadienį, vyksiantį žaidimų kambaryje. Po kelių savaičių – dar vienas kvietimas, ir taip mūsų dukra pradėjo su milžinišku jauduliu kas rytą laukti vis naujo kvietimo. Nes kvietimas į gimtadienį – prestižo reikalas, apie gimtadienius darželyje kalbama garsiai, nesvarbu, kad kviečiami dažniausiai ne visi grupės vaikai, o tik artimiausi draugai. Kadangi Adelė buvo naujokė grupėje, sulaukdavo ne itin daug kvietimų. Tyliai ištverdavo tą liūdesį, kad štai, šiandien visi važiuos į berniuko gimtadienį, o manęs nekvietė.
Dėl to, artėjant jos penktajam gimtadieniui, sutarėme, kad kviesime visus grupės vaikus – kad nė vienas neliūdėtų. Žinoma, tuo pačiu tyrėme ir žaidimų kambarių rinką, nes gimtadieniai labai retai vyksta namuose (kol kas nė vienas vaikas iš darželio nesikvietė į namus). Juk kaip paprasta: kelioms valandos išnuomoji vietelę, patieki maisto, vaikai išsidūksta iki pamėlynavimo, tėvai, jeigu nori, gali vaikus palikti ir tas kelias valandas skirti sau. Gimtadienio laikui pasibaigus visi laimingi grįžta namo.
Žaidimų kambarių Vilniuje daug, jie visi gan panašūs. Be to, reikia pripažinti, kad nuolat siaubiami vaikų greit nusidėvi, tad ilgai ieškojome visiems šeimos nariams patrauklios vietos. Mums svarbu buvo žaidimų įvairovė ir erdvės dydis – juk penkiamečiai jau šiek tiek reiklesni už trimečius, jiems norisi daugiau, nei tik sūpuoklių ar vieno kamuoliukų baseino. Taip pat norisi, kad vaikai dar ir išmoktų ar sužinotų. Vasarą gimęs Adelės brolis taip pat pakoregavo vertinimo kriterijus: suvokėme, kad nenorime tepti sumuštinių, maišyti užtepėlių nei kepti tortų – nors ir dieviname suktis virtuvėje.
Vienas iš gimtadienių, kur dalyvavo Adelė, vyko „Cosmos place“ – vaikų laisvalaikio ir edukacijos centre, įsikūrusiame „Outlet Parke“. Mudu su vyru sužavėjo tai, kad čia vaikai ne tik karstėsi, lakstė ar nardė tarp kamuoliukų, bet ir išbandė garsų, judėjimo, taktilikos lavinimui skirtų žaidimų. Be to, žaidimų erdvė labai didelė, švari ir šiuolaikiškai įrengta. Čia pat galima užsisakyti ir maistą, ir išsirinkti vieną iš daugybės siūlomų animatorių – viskas, ko reikia šeimai su kūdikiu, neturinčiai laiko nei ruoštis ir rūpintis užkandžiais, papuošimas bei programa, nei tvarkytis šventei pasibaigus.
Taigi, kaip jau supratote, į šventę pakvietėme visą grupę, taip pat ir kelis šeimos draugus su vaikais, tad svečių sąrašas buvo arti 20. Į šventę nuvykome lyg patys būtume svečiai, pasipuošę, nesijaudinome dėl jokių daiktų ar veiklos (man asmeniškai yra baisiausios kelios valandos iki gimtadienio, kai apima jaudulys, ar sudėti visi daiktai, ar pakaks maisto, ar pavyks sužiūrėti visus vaikus ir panašiai). Visi svečiai susirinko, vaikai labai gaivališkai paliko savo tėvus ir tiesiogine žodžio prasme pranyko žaidimų erdvėje, retsykiais atbėgdami prie stalo atsigerti ar užkąsti ir vėl nerti į linksmybių siautulį.
Net ir tėveliams buvo labai įdomu vaikščioti po netradicinę žaidimų erdvę ir tyrinėti siūlomas veiklas. Visus ypač žavėjo jaunosios kartos iliustratoriaus-grafikos dizainerio sukurtas „pasaulis“: projekcijų erdvė, mokanti vaikus apie gamtą, žemę, garsus, spalvas; interaktyvus piešinys ant sienos – liečiant skirtingas jo dalis, pasigirsta įvairiausi garsai; skambančių virvių kompozicija; kreivųjų veidrodžių patalpa – tai tik kelios vietos, kuriose visuomet rasdavau susidomėjusių ir įsitraukusių vaikų, aiškinančių, kaip ką reikia daryti, ką išmoko ir kaip toliau tyrinėja, kuris sienos taškas gražesnį garsą skleidžia. Tuo pačiu metu vyko ir vyresnio berniuko (aštuonerių devynerių metų) gimtadienis – ir vietos visiems užteko, vieni kitiems nė kiek netrukdė; ir buvo akivaizdu, kad šioje erdvėje gali būti linksma tiek mažiausiems, tiek ir pradinukams.
Personalas taip pat nuostabus: užsakyta animatorė puikiausiai spėjo ir paišyti ant vaikų veidukų, ir vesti edukacines veiklas, ir net rūpintis gimtadienio erdvės tvarka bei visa šventės eiga – viskas apgalvota ir viskuo pasirūpinta.
Mūsų Adelė liko be galo patenkinta švente šioje vietoje, jau svajoja apie kitą gimtadienį, vis dar džiaugiasi dovanomis, o mudu su vyru, iki tol patys viską planuodavę, ruošdavę, gamindavę, tvarkydavę, pirmą kartą patyrėme, kaip gera, kai yra, kas pasirūpina už tave – ne tik parūpina erdvę, maistą, veiklą, bet ir sudomina, atskleidžia bei išmoko.
Už gražius, linksmus ir naudingus gimtadienius!
P.S. Kad ši vietelė tobula, paliudijo paprasta detalė. Kai skirstėmės namo, keletas tėvelių susimokėjo už papildomą laiką ir… liko. Mat vaikams trijų valandų „Cosmos place“ nepakako.
Daugiau informacijos http://vilnius.cosmos.place/
Gimtadienio akimirkos
