Gyvename tokiame amžiuje, kai dar net negimusį kūdikį lydi ekranai. Dar besilaukiant mamai, tėvai stengiasi įamžinti kuo daugiau augančio pilvelio vaizdų, filmuoja, fotografuoja kūdikio atėjimą į pasaulį. Tada patys žiūri nuotraukas, filmus, dalijasi jais su artimaisiais. Todėl labai natūralu, kad vienas iš pirmųjų objektų, su kuriuo susipažįsta dar visai mažas vaikelis, yra telefono, o vėliau – planšetės ar kito įrenginio ekranas.
Konsultuoja Vaida Lukaševičienė, Kognityvinės elgesio terapijos psichologė – psichoterapeutė, Psichologinės paramos ir konsultavimo centras
Tėvų pavyzdys
Kadangi daug suaugusiųjų patys labai dažnai savo laiką leidžia prie ekranų, vaikai, kurie yra natūraliai linkę kartoti suaugusiųjų elgesį, irgi nori žiūrėti, klausyti ar žaisti ir taip leisti savo laiką.
Šiuo metu galima rasti tikrai daug informacijos apie tai, kad tėvams svarbu atsakingai žiūrėti į tai, kiek laiko jų vaikai praleidžia prie išmaniųjų įrenginių, stebėti, ką jie veikia internete, nes iš to gali kilti ne vienas sunkumas emocijų ar elgesio srityse. VU mokslininkai atliko tyrimą – dvejus metus tyrė ilgalaikį ekranų poveikį 2–14 metų vaikų psichikos ir fizinei sveikatai. Tyrimo rezultatai patvirtino, kad laiko prie ekranų trukmė reikšmingai siejasi su vaikų ir paauglių raida, pažintiniais gebėjimais, noru mokytis ir mokymosi pasiekimais.
Rekomendacija – riboti laiką
Norint apsaugoti vaikus nuo sunkumų, rekomenduojama labai atsakingai riboti laiką prie ekranų, ypač patiems mažiausiems vaikučiams. Vaikams iki dvejų metų laikas prie ekranų nieko neugdo, nors atsiranda tėvų, kurie džiūgauja, kad vaikas, kuris dar nemoka kalbėti, jau pats atsirakina telefoną, susiranda reikiamą programą ar įsijungia filmuką. Tačiau čia labai svarbu, kiek vaikas auga ir tobulėja kitose srityse, pvz., kalbos, savarankiškumo, fizinės ir emocinės brandos.
Dauguma specialistų pateikia panašias rekomendacijas apie tai, kiek laiko vaikams yra saugu praleisti prie ekranų: iki dvejų metų nerekomenduojama jokio ekrano, nuo 2 iki 5 metų – ne daugiau kaip valanda per dieną, pradinukams – ne daugiau 2 valandos per dieną, o vyresniems – laisvalaikiui prie ekranų 3– 4 valandos per dieną.
Būtina ir kita veikla
Kartais tėvams gali būti labai patogu, kad vaikas prie ekrano, nes tuo metu galima ramiai užsiimti savo reikalais, buities ar kitais darbais, tačiau norint, kad vaikas augtų fiziškai ir emociškai sveikas, labai svarbu kurti su juo ryšį ir mokytis laiką leisti įvairiau, negu tik prie ekranų, pvz., skaityti, žaisti stalo, vaidmenų ar sportinius žaidimus, kartu atlikti namų ruošos darbus, keliauti, tyrinėti ir pan.
Pasekmė – emocinės problemos
Dirbdama praktinį darbą, gana dažnai susiduriu su paaugliais, kurie kreipiasi dėl priklausomybės kompiuteriui, telefonui, žaidimams, ir panašiai. Įdomiausia, kad kai su artimaisiais kalbamės apie tai, kada pastebėjo problemą, pasitaiko atvejų, kad iš pradžių „vaikas buvo ramus, sėdėdavo savo kambaryje prie kompiuterio, kažką veikdavo ir pan.“, viskas buvo gerai. Ir tik tada, kai atsiranda emocijų problemų, pvz., prasideda nevaldomi isterijos priepuoliai, pareigų neatlikimas, negalėjimas atsitraukti nuo įrenginio, susitarimų nesilaikymas, pamokų praleidinėjimas, tuomet tai tampa matoma problema. Deja, viso to šaknys slypi kur kas anksčiau, nes vaikai neįninka į telefonus ir kompiuterius per dieną ar savaitę. Net suaugusiesiems dažnai sunku jausti laiko ribas, kai naršoma internete, o vaikams dar sudėtingiau nustoti veikti tai, kas smagu, įdomu ir įtraukia. Juolab kad daugelis žaidimų ir programų yra sukurtos taip, kad įtrauktų, ir veikia apdovanojimo principu. Todėl labai svarbu, kad artimieji atsakingai stebėtų ir prižiūrėtų, ką ir kiek jų atžalos veikia prie ekranų, bei sukurtų galimybes patirti malonias emocijas kur nors kitur.
Monika Petkevičiūtė
Susiję
None found
