Vieni nori fotosesijos, vos tik vaikelis gimsta, kuomet jis dar telpa delnuose, nes nori įamžinti vaikelio trapumą, mažumą. Kiti fotosesijas planuojasi tuomet, kai sustiprėja tiek mama, tiek vaikelis.
Kada geriausia planuoti šeimos fotosesiją ir kaip jai pasirengti, pasakoja Renata Nedzveckaitė, studijos „Plukė foto“ fotografė.
Ką patariate jūs, kai žmonės prašo šeimos fotosesijos?
Mane turbūt labiau renkasi tokie žmonės, kurie nori paprastų, jaukių kadrų, pagautų akimirkų. Visuomet smagiau, kai fotosesijoje dalyvauja visa šeima, o jei dar kartu pasiima ir augintinį, gera nuotaika ir puikūs kadrai garantuoti. Vienintelis dalykas, kurį prašau žmonių pasiimti į fotosesiją, – gera nuotaika ir šypsenos. Nes juk nuotraukoje svarbiausi yra patys žmonės, o ne kažkokie rekvizitai. Jei fotosesija vyksta vasarą gamtoje, labai rekomenduoju pasiimti purškalą nuo uodų.
Kaip sugalvojate šeimos fotosesijos temą?
Šiais interneto laikais žmonės dažniausiai jau patys žino, kokios fotosesijos nori. Jau rezervuodami fotosesiją jie žino, ar nori fotografuotis gamtoje, ar studijoje, ar savo namuose.
Visuomet labai džiaugiuosi, kai šeima susiderina aprangą, kai nebūna spalvų makalynės. Nes man gražu nuotraukose spalvinė estetika. Tarkime, per kalėdines fotosesijas studijoje būna paruoštos kelios scenos, tad žmonėms, rezervavusiems fotosesijas, išsiunčiu atmintines su patarimais, kokia apranga, spalvų deriniai tiktų konkrečioje erdvėje.
Ar dažnai daromos kartų fotosesijos: vaikai, tėvai, seneliai, proseneliai?
Jau rezervuodami fotosesiją, kartais žmonės klausia, ar galės kartu dalyvauti ir seneliai. Aš visuomet už! Nes juk seneliams taip norisi ir taip svarbu turėti gražių nuotraukų su anūkais.
Yra buvę, kai tėvai dovanojo seneliams fotosesiją su visais anūkais. Turėjau ir nuostabiai gražią fotosesiją gamtoje, kuomet atvyko šeima, dvi poros vaiko senelių ir dar prosenelė. Geros visų nuotaikos neaptemdė nei krapnojantis lietus, nei puolantys uodai.
Kaip geriausiai atsiskleidžia šeimos stilius, ką per fotosesijas veikti, kaip pozuoti?
Jei fotosesija vyksta gamtoje, visuomet prašau, kad žmonės kuo mažiau pozuotų ir kuo daugiau apsikabintų, prisiglaustų vieni prie kitų, dūktų su vaikais. Kiekviena šeima yra unikali, ir dažniausiai viskas vyksta ekspromtu. Bet būna ir taip, kad žmonės vis dėlto laukia patarimų, ką daryti ir kaip pozuoti. Tai mano, kaip fotografės, užduotis – užvesti ant kelio. Man asmeniškai gražiausi šeimos kadrai yra tie, kuriuose pagauta emocija, kur nebūtinai visi žiūri tiesiai į kamerą. Svarbiau, kad žiūrėtų vieni į kitus, – akimis ir širdimi.
Juokinga tai, kad kokie 70 procentų vaikų prieš pat fotosesiją „pasipuošia“ veidą mėlyne ar nusibrozdinimu. Aš nežinau, kaip tai nutinka, bet tai jau tampa beveik klasika!
Ar tikrai tėčiai taip nemėgsta pozuoti?
Visuomet visiems sakau – neverskite vyrų fotografuotis. Jei tikrai nenori, tegul geriau nedalyvauja fotosesijoje. Tai tikrai geriau, nei nelaimingas tėtis nuotraukose.
Bet įdomiausia tai, kad tokių tėčių beveik nepasitaiko (o gal net ir išvis nepasitaiko). Dažniau jie renkasi nedalyvauti laukimo fotosesijoje (kas, beje, irgi pasitaiko vis rečiau), bet dalyvauti šeimos fotosesijoje dažniausiai jie nori ir patys.
Būna, tėčiai atveža savo šeimyną į fotosesiją, patys fotografuotis nenusiteikę, sako, gal tik kokį vieną kadrą – ir užteks. O išeina ir vienas, ir antras, ir – žiūrėk – jau dešimtas kadras, ir tie tėčiai pamato, kad visai smagu, nebaisu ir neskauda (juokiasi).
Kiek trunka paprastai tokios fotosesijos?
Paprastai stengiuosi, kad fotosesijos su vaikais netruktų ilgiau nei valandą, nes vaikai greitai pavargsta, jiems tampa nebeįdomu. Todėl labai svarbus yra pirmasis pusvalandis, per kurį stengiuosi padaryti kiek įmanoma daugiau šeimos kadrų su vaikais.
Vėliau jau galime laiko skirti keliems kadrams, kuriuose tik mama ar tėtis. Mamos paprastai fotosesijoms labai atsakingai ruošia ne tik šeimą, bet ir ruošiasi pačios, pasidaro makiažą, plaukus susitvarko, todėl visuomet pasiūlau padaryti keletą portretų vienos mamos.
Susiję strapsniai
