Ateina laikas, kai vaiką reikia pradėti pratinti prie kieto maisto. Jei tą laiką praleidi, paskui tenka daug vargti ir tėvams, ir pačiam vaikui. Konsultuoja docentas Algimantas Vingras.
Vaikas gali atsisakyti kramtyti
Jei tuo metu, kai vaikui jau norisi kramtyti, tėvai nepatenkina šio poreikio arba vėluoja tai padaryti, vaikas ilgainiui gali atsisakyti kieto maisto. Yra laikotarpių, kai kūdikis nori kažką daryti pats, pvz., valgyti savarankiškai, kramtyti, tiksliau maistą trinti dantenomis. Tai būna apie šeštąjį gyvenimo mėnesį, kai į kūdikio racioną pradedama įvesti papildomo maisto. Juos praleidus prasideda neprognozuojamai ilga „vargo vakarienė“, kuri gali trukti metus ar kelerius.
Tai kainuos daug nervų ne tik mažajam žmogui, bet ir suaugusiesiems. Kad taip neatsitiktų, suaugusiesiems reikia leisti augančiam kūdikiui įgyti įvairių įgūdžių, t.y. ne tik kramtymo.
Jeigu kūdikiui atsirado noras valgyti savarankiškai, ir jis rankoje jau sugeba išlaikyti šaukštą, reikėtų tą norą skatinti. Tuomet košė iš atskirų lėkštučių valgoma dviese: mama ar kitas kantrus suaugusysis ir kūdikis. Mama pasakoja ir rodo, ką reikia daryti su šaukštuku, kaip paimti maisto, rankutę privesti prie burnos ir pan. Kūdikis įgūdžių įgyja tik kopijuodamas suaugusiuosius ir dešimtimis kartų kartodamas tą patį veiksmą. Kitaip tariant – be jokių išlygų reikia leisti mažyliui pačiam valgyti, nepriklausomai nuo to, kad tik menka maisto dalis paklius į valgytojo burną, o visa kita bus pridrabstyta aplinkui. Dera suvokti, kad mokslas kainuoja…
Tik daugelį kartų kartodamas veiksmus, pvz., šaukštuku imti maistą, nunešti prie burnos, įsidėti į burną ir praryti, jis išmoks tai daryti sklandžiai. „Meškos paslaugą“ atlieka tie suaugusieji, kurie nori, kad mažasis valgymo procesą baigtų greičiau – paima jo rankutę, kurioje laiko šaukštuką, pasemia maistą ir „priveda“ prie lūpų. Savarankiškai neišmokęs valgyti sunkiai išmoksta maistą trinti dantenomis, vėliau ir kramtyti. O juk kramtymas stiprina kramtomuosius raumenis, padeda formuotis žandikauliams, saugo dantukus nuo apnašų susidarymo, t.y. valo nuo jų apnašas (kurios susidaro valgant minkštą maistą) ir taip trukdo formuotis dantų ėduoniui. Žinoma, kieto maisto valgymas nepakeičia dantukų valymo.
Nuo kada nebetrinti maisto
Ką daryti, jei dvejų metų vaikas spjauna bet kokį didesnį bulvės gabaliuką, o valgo tik šakute sutrintą maistą?
Jeigu taip atsitinka, aišku, kad vaiką mylintys tėvai neleido jam būti savarankiškam mokantis valgyti. Dabar jo artimieji ir jis pats patiria daug problemų, nes įgyti naujų įpročių sunku ir trunka ilgai.
Įvedant papildomą maitinimą, maistas turi būti labiau sutrintas, panašesnis į grietinę. Nuo 8 mėnesių pamažu pereinama prie mažiau sutrinto maisto, nes kūdikiai turi būti mokomi kramtyti, nesvarbu, kad kramtomieji dantys dar nėra išdygę. Priekiniai dantukai tiek viršuje, tiek apačioje yra skirti maistui atkąsti, o ne kramtyti. 8 mėnesių amžiaus kūdikiai mielai atlieka kramtomuosius judesius, kai jų maiste pasitaiko maisto „gumuliukų“ – jie maistą trina dantenomis, t.y. tomis vietomis, kuriose išdygs kramtomieji dantukai. Todėl 8–9 mėnesių beveik visiems kūdikiams atsiranda noras ir gebėjimas valgyti patiems. Kūdikiams išvirtas daržoves, kruopas užtenka pasmulkinti šakute. Šio momento reikia nepražiopsoti.
8–10 mėnesių kūdikiams reikia pasiūlyti ir tokių produktų, kuriuos galima patiems graužti laikant rankoje, pvz., duonos, obuolio, virtos morkos, kaliaropės, bei pasiimti pirštais ir įsidėti į burną, pvz., sūrio, virtos mėsos. Labai svarbu skatinti šio amžiaus kūdikių savarankiškumą, tada jie greičiau išmoks pavalgyti patys, be kitų pagalbos. Niekada negalima kūdikių ir mažų vaikų palikti valgančių vienų ar prižiūrimų kitų nedidelių vaikų, visada reikia stebėti, kad neužspringtų. Jeigu kūdikis nesidomi maistu, per prievartą jo nemaitinkite. Kūdikio negalima permaitinti.
Pirmasis dantukas ir kietas maistas
Liaudyje sakoma, kad pasirodžius pirmajam dantukui, vaikui reikia kietos duonos žiauberės. Dažniausia pirmasis dantukas pasirodo 6–8 mėnesiais. Tuo laiku, kada kūdikis jau gali pats išlaikyti šaukštelį ir pradėti valgyti, o 8 mėnesiai – tas laikas, kai beveik visiems kūdikiams atsiranda noro ir gebėjimo valgyti patiems. Taigi liaudies išmintis reali. Duonos žiauberė kūdikiui ir mažam vaikui yra naudinga besimokant kramtomųjų judesių.
Morka, obuolys, agurkas?
Kartais mamos klausia, ar galima metukų vaikui duoti pagraužti morkos, kurios jis labai nori, bet gerai nesukramto? Morka turėtų būti ne žalia, o virta. Obuolį gali graužti ir žalią. Kramtyti tinka duonos plutelė, nekietas, netrapus riestainiukas. Jų kramtymo nauda ta, kad mažylis mokosi atlikti kramtomuosius judesius, o tai daryti jį skatina malonaus skonio produktas. Dantenomis atlikdamas kramtomuosius judesius, mažasis žmogus jas grūdina.
Kiek per dieną turėtų sukramtyti
Ką per dieną turėtų sugraužti vaikas, kad gerai formuotųsi jo žandikauliai ir kramtymo įgūdžiai?
Džiūvėsių, sausainių graužti nereikėtų duoti, nes jie yra traškūs ir dėl to vaikas gali užspringti. Svarbu ne kieto maisto kiekis, o reguliarumas, kad kasdien vaikas gautų pakramtyti netraškaus maisto ir, žinoma, ne saldainio. Maistą jis galėtų pasiimti į rankutę ir burnoje neskubėdamas sudoroti…
Apie košes iš miltelių
Kartais mamos bijo, kad valgydamas košes „iš miltelių“ vaikas neišmoks kramtyti. Juk, pavyzdžiui, tikra avižinių dribsnių košė dar reikalauja pakramtyti, o „iš miltelių“ pakanka tik nuryti. Bet juk visos mamos ir močiutės yra raštingos – jos pirkdamos košes paskaito, kokio amžiaus kūdikiui kokią košę duoti. Kai šeimos nariai gamintojo instrukcijos nepaiso, tai jau jų problemos. Juk tai gali sustabdyti kūdikio kramtymo įgūdžių vystimąsi. Suaugusieji turėtų paisyti kūdikio interesų. Nuovokūs suaugusieji lazdos neperlenks, nes jie žino, kad nieko neatsitiks, kad besimokantis kramtyti 1 kartą per dieną suvalgys daržovių košės, kuri visuomet būna skystesnė. Į tokią košę galima įdėti kubeliais supjaustytų daržovių, pvz., morkų. Smulkiai sutrintos košės, t.y. skystos, kūdikiams patinka, nes nereikia jų trinti dantenomis, jas lengviau nuryti. Kiekvienos šeimos valia leisti kūdikiui mokytis kramtyti ar elgtis priešingai.
Visas agurkas ar supjaustytas?
Žalios daržovės ir dauguma vaisių yra kietesni už virtus. Kietas žalias daržoves, pvz., morką, o iš vaisių – obuolį vaikui galima duoti kramtyti, kai jis turi 14–16 dantukų, t.y. antrų metų pabaigoje ar trečių pradžioje (ne visiems be išimties vienu laiku išdygsta tie dantys, kuriais maistas kramtomas).
Kietam maistui sutrinti dantenų neužtenka. Priekiniai dantys nėra skirti maistui kramtyti. Jie skirti maistui atsikąsti. Suaugusieji turi suvokti, kad kūdikis, mažas vaikas kramtys tik tuomet, kai jam tas procesas teiks malonumo.
Negali būti nė kalbos apie žalio ar rauginto agurko valgymą, nes:
a) mažylis nesugebės paimti į savo mažą rankutę – dėl to atsiras neigiamų emocijų ir iš viso jis gali atsisakyti imti ir kitą į rankutę paimamą maistą;
b) agurkas nėra ta daržovė, kuri dažnai turėtų būti duodama kramtančiam vaikui, nes jo mitybinė vertė yra mažesnė už kitų daržovių.
Jei vaikas retkarčiais gaus žalio ar rauginto agurko skiltelę, suprantama, nieko neatsitiks. Žaliais agurkais su medumi arba namuose raugintais negalima pakeisti kitų daržovių. Žalios daržovės turi būti susmulkinamos tiek, kad jas mažajam žmogui būtų patogu paimti rankute ir gerai jas joje išlaikyti.
Ar lupti žievelę
Kūdikiams ir vaikams iki 3 metų daržoves, vaisius geriau nulupti, nes vaikas dažniausiai jų odelės nesugeba smulkiai sukramtyti. Vaisių ar daržovių odelės sutrinti dantenomis neįmanoma, ją gali sukramtyti tik gerai kramtantys vaikai. Įvežtinių pačių įvairiausių vaisių, daržovių oda priešmokyklinio amžiaus vaikams turėtų būti nulupta. Suprantama, kiekvienas vaisius, daržovė, prieš juos lupant, turi būti gerai nuplauti, nepažeisti puvinio, neturėti nebūdingo kvapo ar skonio. Pirmiausia suaugęs žmogus turi paragauti tai, ką ruošiasi duoti kūdikiui ar mažam vaikui.
Riešutai – ne mažų vaikų maistas
Bet kokių riešutų branduolių kramtyti vienerių metų vaikui tikrai negalima duoti, nes tik antrųjų metų pabaigoje ar trečiųjų pradžioje vaikams yra išdygę krūminiai dantys, kuriais jie gali kramtyti kietą maistą. Jei jau norima gerai kramtančiam vaikui, kai jam yra išdygę krūminiai dantys, duoti riešutų, geriausia tinka tik Lietuvoje užaugę lazdynų riešutų branduoliai. Būtina prisiminti, kad visuomet vaikams iki 4 metų amžiaus neapdairiai davus kieto maisto, kyla pavojus užspringti. Vaikai iki 4 metų amžiaus, taip pat vaikai, turintys kramtymo, rijimo sunkumų (pvz., sergantys kai kuriomis vaikų cerebrinio paralyžiaus formomis) gali užspringti dažniau negu vyresni sveiki vaikai. Maži vaikai nesugeba ilgai kramtyti, smulkiai sukramtyti kąsnį ir jį nustumti į ryklę. Kartais jie neturi visų krūminių dantų, jų silpni kramtomieji raumenys.
Užspringimo rizika sumažėja, jei:
prie tiršto maisto pratinama palengva. Jei springsta 1 metų ir vyresnis vaikas, jam tinka kūdikiams ir mažiems vaikams namuose arba pramoniniu būdu pagamintos pusiau tirštos tyrelės;
vaikas valgo sėdėdamas taisyklingai – kėdutėje prie stalo, nugara atsirėmęs į jos atramą, jo kojos sulenktos per kelius ir yra atremtos į specialią plokščią kėdutės atramą arba grindis;
vaikas drąsinamas valgyti, prašomas neskubėti (vaikai mėgsta skubėti, nes nori žaisti);
valgantis vaikas nelinksminamas, jam neleidžiama žiūrėti televizoriaus, stebėti namų gyvūno, žaisti ir pan.;
vaikui neduodama iki 4 cm skersmens apvalių, ovalių formų maisto gabaliukų, pvz., ritinėliais supjaustytos morkos, banano, čiulpinukų ir kitų nedidelių kietų saldainių (karamelės ir pan.), vynuogių, agrastų, mažų pomidorų, žirnių, pupų,
slidaus drėgno maisto, kieto, sunkiai sukramtomo maisto, džiovintų maisto produktų, maisto su nesuvalgomomis dalimis, pvz., vaisių su sėklomis, kauliukais, žuvies su ašakomis ir pan.
Valgančio vaiko negalima palikti be priežiūros.
Ar kramtymo įgūdžiams naudinga kramtomoji guma?
Bet kokios rūšies kramtomąją gumą kramtyti kaip žandikaulių formavimo priemonę yra per daug neatsargu dėl pavojaus užspringti. O jei mažylio dantys plombuoti, kramtomoji guma gali „išlupėti“ plombas.
„Mamos žurnalas“
