Knyga, kurią perskaičius nebereikės mažųjų skaitytojų raginti plauti rankas

Urtė Starkevič

Prasidėjus Covid-19 pandemijai, higiena, bakterijos, virusai tapo vienomis populiariausių temų. Baimė ir nežinia sukaustė suaugusių pasaulį, tad vaikai matydami, kas vyksta aplink, turbūt susidūrė su dar didesne nežinia. Ir štai biologė Urtė Starkevič ėmėsi nelengvos, bet labai žavios užduoties – knygoje „Mikropolis“ vaikus supažindina su plika akimi nematomu, bet didžiuliu mikroorganizmų pasauliu. Greičiausiai perskaičius šią nuotaikingą knygą jau nebereikės skaitytojų raginti plauti rankas.  

Daugiau nei dešimtmetį laboratorijoje dirbanti biologė drauge su knygoje veikiančiu mokslininku Sauliumi kviečia leistis į laboratoriją, kur mažųjų skaitytojų laukia bandymai, eksperimentai ir nemažas detektyvas. Knygoje „Mikropolis“ veikiančios bakterijos ir virusai atrodo nepaprastai gyvi, judrūs ir įdomūs, nes šmaikščius, nuotaikingus jų charakterius ir ištisą mikropasaulį sukūrė dailininkas Simonas Kvintas. Plačiau apie „Mikropolio“ pasaulį kalbamės su knygos autore Urte Starkevič.

„Mikropolis“ kupinas įvairiausių bakterijų, kurios kiekviena turi savo vietą pasaulyje. Knygoje pasitelkdama nuotykius ir net detektyvą atskleidžiate, kaip bakterijų pasaulis mus veikia, koks naudingas ir pavojingas gali būti. Sudėtinga užduotis. Tad kaip atradote istorijos raktą?  

Nuo vaikystės rašiau įvairiausius tekstus – kūriau poeziją, ėmiausi net romano, bet, kai pradėjau studijuoti molekulinę biologiją, po to genetiką, tęsiau studijas chemijos inžinerijos doktorantūroje, vietos grožinei literatūrai neliko. Daugiau nei prieš dešimtmetį pradėjau dirbti savo svajonių darbą – visa galva nėriau į tikrą mokslinę laboratoriją. Čia buvo visko – nuo DNR klonavimo iki baltymų gryninimo, nuo bakterijų iki laboratorinių augalų. Taip dirbau, kol staiga atsirado du mano vaikai. Tada ir sugrįžo kūryba. Pasaulis nusipiešė vaikų akimis, o aš pradėjau gręžiotis aplink save ir pamačiau tai, ko prieš tai nepastebėdavau. Dirbdama laboratorijoje mintyse dėliodavau linksmas istorijas apie kalbančias bakterijas, šokančius virusus ar gražiausius kostiumus vilkinčius mikroskopinius grybus. Grįžusi namo šias istorijas pasakodavau vaikams, kuriems mano pasakojimai labai patiko. Ir tada kilo mintis, kad šias istorijas gali išgirsti ne tik mano vaikai. Taip ir atsirado „Mikropolis“.

„Mikropolyje“ veikia daugybė veikėjų, įvairiausių bakterijų: nuo draugiškų mums iki pačių didžiausių priešų, atvyksta net turistas – koronavirusas. Koks tas mikropolio pasaulis veriasi knygoje?

„Mikropolis“ – žaisminga knyga vaikams ir jų nuostabiems tėvams, supažindinanti su bakterijomis, kurios plinta per maistą ir taip sukelia įvairiausias infekcijas. Pasitelkdama nuotykius, pasakoju vaikams, kaip nederėtų elgtis su maistu, kodėl negalima valgyti sugedusių produktų. Noriu, kad smagus pasakojimas padėtų suformuoti teisingus vaikų įpročius ir tėvams nebereikėtų nuolat kartoti: laikas plauti rankutes.

Papasakokite apie knygos „Mikropolis“ pagrindinį veikėją mokslininką Saulių. Jis šiek tiek panašus į jus? 

Saulius nori išgelbėti pasaulį nuo baisių ligų. Jis laboratorijos centras, apie kurį sukasi eksperimentai, o laboratorijoje gyvenantys mikroorganizmai jam tarsi draugai, su kuriais mokslininkas net pasikalba. Aš dirbu tokį pat mokslinį darbą kaip ir Saulius, tad knygoje pasakoju apie tai, kas iš tiesų vyksta mokslinėje laboratorijoje, kokius eksperimentus atliekame. Aišku, laboratorijoje, kaip ir visur, vyksta stebuklai: bakterijos kalba, šoka, išdykauja, mielės linksminasi, virusai vaikštinėja. Tad ir knygoje mikroorganizmai susiduria su pašėlusiais nuotykiais. Atskleisiu mažą istorijos fragmentą: laboratorijoje saugomos bakterijos pasprunka ir atsiduria didžiuliame prekybos centre – „Svajopolis“. O tada prasideda netikėtumai.

Šiek tiek atskleidėte, koks didžiulis iššūkis laukia „Mikropolio“ gyventojų ir mokslininko Sauliaus. O ar jums pačiai laboratorijoje tenka susidurti su netikėtumais ir nuotykiais?

G. Kavaliauskaitės nuotrauka

Laboratorijoje kaip ir visame pasaulyje nutinka visokiausių dalykų. Dirbdami su pavojingomis bakterijomis ar medžiagomis mokslininkai visada elgiasi labai kruopščiai ir naudoja apsaugos priemones: specialias pirštines, akinius, kad TA baisi nelaimė nenutiktų. Man kaip ir Sauliui kartais būna sunku atidaryti liofilizuotų bakterijų stiklines ampules. Bakterijos sau tūno po stiklu, o tą stiklinę ampulę reikia pakaitinti ir nulaužti jos viršuje esantį galiuką. Tada jau vidun įpilama terpė ir susiurbiamos naujos rūšies bakterijos. Ne visada pavyksta tą stiklą gerai nulaužti, tenka ir šukes rankioti. O tada, aišku, kruopščiai rankas nusiplauti. Tačiau visada viskas gerai baigiasi – kaip pasakose.

„Mikropolyje“ veikia ir gerosios bakterijos, kurioms tenka labai svarbus vaidmuo. Bet kodėl dažniausiai bakterijos mums turi neigiamą reikšmę? Kodėl dažniausiai laikome jas blogomis? Gal ši knyga padės ir tėvams keisti požiūrį, geriau suprasti, kaip bakterijos veikia mūsų kasdienybę?

Apie mikroorganizmus vaikams pasakojama nedaug, tačiau, kai pasaulį užklupo koronavirusas, informacijos padaugėjo. Natūralu, kad ir ne itin biologija besidomintys tėvai primiršo vaikams perteikti reikšmingų žinių apie plika akimi nematomą, bet nepaprastai didelį mikropasaulį. Tarkim, viename grame ar viename mililitre vandens yra milijonai bakterijų, o už jas mažesnių virusų – dar daugiau. Be abejonės, kaip ir žmonių yra ir blogų, ir gerų, taip ir bakterijų pasaulyje knibždėte knibžda visokio plauko padarų.

Labai svarbi ir smagi knygos „Mikropolis“ dalis – Simono Kvinto iliustracijos. Dailininkas sukūrė ištisą mikroorganizmų pasaulį su daugybe linksmų detalių, vertų atskiro tyrinėjimo. Kaip vertinate, dailininkui pavyko atspindėti tą sudėtingą bakterijų, virusų pasaulį ir net sukurti jiems charakterius?

Simonas sukūrė itin liksmą pasaulį skaitytojui. Labai džiaugiuosi, kad mano personažams jis suteikė kūnus ir leido vaikščioti bei juoktis. Gražūs piešiniai, manau, prikaustys smalsias vaikų akis, bus smagu tyrinėti Sauliaus laboratoriją ir sekti bakterijų nuotykius.

Kokio amžiaus skaitytojams pirmiausia skiriate „Mikropolį“?   

„Mikropolį“ pirmiausia rašiau 5-9 metų vaikams ir jų puikiems tėvams. Be abejo, knygą gali skaityti ir jaunesni ir vyresni skaitytojai, norintys įsitraukti į pašėlusius bakterijų nuotykius ir daugiau sužinoti apie plika akimi nematomą, bet didžiulį, mus supantį pasaulį.

Žymos: , , ,

Rekomenduojami video

Komentarų nėra.

Palikite atsiliepimą


7 + = vienuolika

Kitos temos: