Skaitykite „Mamos žurnale“ spausdintų retų vardų istorijas ir pasinaudokite geromis idėjomis.
Almeda
Pasakoja mama:
Nutarėme – jei bus dukrytė, pavadinsime Adrija arba Almeda. Tik gimusi dukrytė pati išsirinko vardą. Verkiančią dukrelę tėtis paėmė ant rankų ir paklausė: „Na, ar būsi Almeda?“. Vaiko verksmas iškart paikeitė. Ji pradėjo leisti garsus: „a…me…a…me…“ Mes su vyru pažvelgėme vienas kitam į akis, nusišypsojome ir vienu metu ištarėme: Almeda!
Vasarė
Pasakoja mama Giedrė Pauliukonienė iš Ukmergės:
Šešias dienas gimusi dukrytė buvo be vardo, kol vyras neprisėdo prie interneto ir nepradėjo žiūrėti vardynų. Jie man ir sako: „O jei Vasarė?“ Sutapimas – dukrytė gimė vasario mėnesį. Visi mano, kad vardą dukrytei davėme dėl vasario mėnesio, bet taip tikrai nėra. Tiesiog šis vardas mums pasirodė labai gražus ir labai tinka mūsų Vasarytei.
Aringas
Pasakoja mama Ieva:
Vietoje savo Aringučio laukėme dukrytės, taigi ir vardus mergaitiškus rinkome. Kai gimus vaikučiui gydytojas paklausė, koks bus vardas, mes net neturėjome ne vieno vardo berniukui. Norėjome, kad būtų panašus į tėčio (jo vardas Arūnas). Galėjo būti Arijus, tačiau prie pavardės negražiai skambėjo, tai išėjo Aringas. Abiem labai patiko, taigi taip ir liko.
Micol (Mikolė)
Pasakoja mama Jolanta:
Savo pirmąją mergytę pavadinome Micol (Mikole), ar kaip ji dabar pati save vadina Mikolyte. Radome šį vardą skaitydami knygą. Tai biblinis vardas, kylantis iš Michaele, Dovydo žmonos vardo. O reiškia – „Ar yra kas kitas toks, kaip Dievas?!“ Šis vardas buvo tarsi vaiko gimimo stebuklo šlovinimas.
Raidas
Pasakoja mama Raimonda iš Klaipėdos:
Daviau šį vardą pagal runų simboliką (runos – magiški likimo ženklai). Man patiko Raido runa, kuri reiškia tikslingą kelią, harmoniją ir visumą, prasmingą veiklą. Be to, Raidas skamba vyriškai ir tvirtai.
Arvilė
Pasakoja mama Dovilė:
Kai gimė dukrytė, galvojome apie Emos vardą, tačiau labai norėjome, kad dukrytė turėtų ir kažką mūsų. Mano mama sugalvojo Arvilės vardą (Arūnas+doVILĖ). Nors šis vardas tikrai mūsų močiutės sugalvotas, tačiau mūsų dukrytė turi savo vardo dieną
Mia
Pasakoja mama Rasa iš Utenos:
Mijos vardą pamačiau žurnale, tada dar nesilaukiau. Man tas vardas labai patiko, o kai pasijaučiau besilaukianti, jau tikrai žinojau, koks vardas bus mano mergaitės. Tik buvau pamiršusi, kaip jį reikia rašyti ir visiems per nesusipratimą sakiau, kad mačiau parašyta Mia. Tik vėliau radau tą žurnaliuką ir pamačiau, kad iš tikrųjų vardas su raide ,,j“, bet buvo jau per vėlu, mažylė jau buvo išvydusi pasaulį. Iš italų kalbos išvertus jis reiškia „mano“, taigi, taip dar gražiau, nenorėjau tos „j“ raidės ir palikome tiesiog MIA.
Eidas
Pasakoja mama Neringa:
Savo berniukui norėjome trumpo ir reto vardo. Jį rinkome gana ilgai, kol draugai pasiūlė pavadinti Eidu. Šis vardas reiškia – eiklus, ir labai atitinka mūsų vaiko charakterį.
Aistis
Pasakoja mama Renata ir tėtis Sigitas:
Mūsų vaikelis turėjo gimti gruodžio mėnesį. Po Šaulio ženklu gimusio nario šeimoje dar neturėjome, todėl labai džiaugėmės ir visi galvojom apie vardą šiam žmogiukui. Jei gimtų dukra buvome beveik tikri, kad pavadintume ją Gruode, o va dėl vyriško vardo virė daug emocijų… Aš iki paskutinės minutės neturėjau jokio varianto, dukra Ieva siūlė Augustino vardą, o sūsus Linas – Uosio.
Vieną dieną vyras važiavo pro poeto Aisčio gimtinę paskambino ir paklausė ką manau apie Aistį? Vaikams nelabai patiko, o aš ėmiau gilintis…
Internete radau tik šio vardo kilmę. Todėl sureikšminom jį patys…
Kadangi 2006-uosius metus globojo gandras, o apie leliuką mums buvo netikėta žinia – nutarėm, kad Jį mums atnešė tikrų tikriausias gandras. Taip ir liko Aistis (iš rusų kalbos ,,aist“ – gandras) paties Metų gandro atneštas…
Radvilė
Pasakoja mama Jurgita:
Dukrytės vardą derinome prie sūnaus – Tautvydo. Kadangi gyventi užsienyje neplanuojame, tad ir vardus rinkome lietuviškus. O jei vaikai užaugę ir sumanys ten vykti, tai tegul užsienieciai taikosi ir mokinasi tarti mūsų gražius lietuviskus vardus! Būdama nėštukė skaičiau Zbignevo Kuchovičiaus knygą „Barbora Radvilaitė“ ir kilo mintis dukrytę pavadinti Radvile. Nejau jums šis vardas neskamba šiek tiek kunigaikštiškai?
Agata
Pasakoja mama Loreta:
Dukrytė gimė savaite anksčiau – vasario 5 dieną. Ginekologas sakė, kad ji pati prasikrapštė vaisiaus vandenis nagučiais. Taigi nusprendėm, kad ji pati pasirinko ir savo vardą – šią dieną švenčiamos šv.Agotos (vardas iš graikų kalbos – Agatha „dora, kilni“) vardadienis. Pasirinkome graikišką vardo variantą Agata, atsižvelgdami dar ir į tai, kad vandenio horoskopo žmonės (dukrytė vandenis) mėgsta skaityti detektyvus, o Agata Kristi kaip tik buvo garsi detektyvų rašytoja.
Eimantas
Pasakoja mama:
Kai buvau 5 mėnesį nėščia, vyras labai norėjo pavadinti sūnų Deimantu, o man šis vardas buvo gražus tik mergaitei. Tarp daugybės kitų vardų man patiko vardas Eimantas, bet tėtis buvo prieš. Tačiau aš ji įkalbėjau, pasakiusi, kad parašai pradžioj D. (nes mūsų pavardė iš d raidės) ir gaunasi Deimantas. Kovojau beveik iki pat gimdimo. Galiausiai aš laimėjau – vos Ramūnas pasakydavo „Eimantukas“, aš eidavau daryti vyrui kavą. Ko nepadarysi, kad pasiektum tikslą. Tik jau tikrai žinau, kad kai rinksim vardą antram vaikui, teks man nusileisti.
Herkus Rytys Gabrielius
Pasakoja mama Kristina Girčienė:
Vyro pagrindiniai reikalavimai sūnaus vardui buvo tokie: vyriškas, stiprus, lietuviškas. Sutikau su juo, bet tik su sąlyga, kad vardas bus retas ir trumpas, nes vyro siūlomi vardai buvo ilgi, kunigaikštiški. Vieną dieną jis pats atėjo su pasiūlymu – HERKUS. Pritarėm šitam vardui abu, nes jis atitiko visus mūsų norus ir pageidavimus, o dar ir iš mūsų krašto (mes klaipėdiečiai), buvusios prūsų žemės!
Antras sūnaus vardas atkeliavo vieną rytą iš mano sapnų, tai mano sugalvotas vardas! Ilgai aš tą vardą tyliai savyje nešiojaus, kol likus porai savaičių iki gimdymo pasipasakojau vyrui, kad labai norėčiau gimdyti ryte ir sūnui suteikti simbolišką vardą RYTYS. Vyrui jis taip pat patiko, nes stiprus ir ne tik nuo žodžio „rytas, bet ir „rytų vėjas. Bet sutarėm sūnui duoti antrą vardą tik tuo atveju, jei gims ryte.
Ir ką jūs manot, mūsų sūnus gimė tiksliai gydytojų prognozuojamą dieną, šv. Kalėdų rytą 10.19 val. Tad visi artimieji gavo žinutes, kad užgimė Herkus Rytys Girčius. 9 atvejais iš 10 taisome žmones, kad sūnus yra Rytys, o ne Rytis. Ir kiek tenka taisyti visokių pildomų formų pradedant gydytojos receptais, baigiant dokumentacija valstybinėse įstaigose. Bet tokio vardo nesigailiu nė kiek, nes išgirdę jo istoriją žmonės paprastai nebepamiršta jo ir nebepainioja su jokiais kitais vardais, ir mūsų sūnus jau nebelieka nepastebėtas tarp daugybės panašių vaikų ir vardų.
Per šias Kalėdas sūnus gavo ir trečią, krikšto, vardą: Gabrielius. Krikšto vardas taip pat parinktas ne atsitiktinai, nes būtent angelas Gabrielius apsireiškė mergelei Marijai, kad jai per Kalėdas gims kūdikėlis Jėzus. Mano sūnus taip pat gimė kartu su kūdikėliu Jėzumi stebuklingiausią metų dieną, nes taip pat buvo labai Dievulio prašytas ir matyt, padedant angelui Gabrieliui išprašytas.
Vanesa
Pasakoja mama Živilė:
Dar nežinojome, ką turėsime, bet mergaitei vardą jau buvome parinkę, o berniukui – ne. Kaip tyčia gimė mergaitė, ją pavadinome Vanesa. Man šis vardas labai gražiai skamba, ir reikšmė graži. Senovės graikų kalba: „drugelis”, o iš lotynų kalbos: Venus (Venera) – meilės deivė. Nors dar tik 9 mėnesiai, bet mergaitė yra labai rami ir švelni. Tikiuosi, jai patiks vardas kai paaugs.
Rėjus
Pasakoja mama Violeta Višniauskienė iš Kauno:
Esu 3 vaikų mama. Rėjus – mūsų pagrandukas. Šeimoje dar auga 2 dukrytės Kamilė ir Milena. Kai 20 nėštumo savaitę sužinojome, kad laukiame sūnaus, pradėjome rinkti vardus. Vartėme daug knygų, bet niekaip negalėjome rasti mums patinkančio. Taip ėjo mėnesiai, o pilvelio gyventojas dar buvo be vardo. Norėjome trumpo, aiškiai skambančio, negirdėto vardo. Tada aš pradėjau ieškoti internete „Reti berniukų vardai“. Į akis krito vardas Rėjus. Pradėjau domėtis jo reikšme ir kilme. Sužinojau, kad ispanų kalba rey reiškia karalius. Vardas gali būti kilęs ir iš angliško žodžio ray – spindulys. Vyras mano pasirinkimui pritarė. Taip gimusį sūnelį pavadinome Rėjaus vardu. Sesutės brolį taip ir vadina: „karalius mūsų“.
Aristėja
Pasakoja mama Inga:
Vyras, važiuodamas į darbą, per radiją klausėsi rubrikos „Reti vardai“, tačiau parvažiavęs iš darbo visus juos pamiršo. Prisiminė tik tiek, kad gražus mergaitės vardas iš A raidės. Visą vakarą sėdėjo ir ieškojo vardo iš A raidės, kurį galėjo girdėti per radiją, bet taip ir neprisiminė. Bet rado vardą Aristėja, kuris jam labai patiko. Išsiaiškino, kad mergaičių tokiu vardu Lietuvoje tikrai nedaug. Kitą dieną išvažiavome į ligoninę. Kadangi ligoninė yra už 80 kilometrų, vyras važiuodamas samprotavo, kad jam gražus vardas yra tas, kuris retas ir turi gilią prasmę. Norįs, kad mergaitė užaugtų protinga, išmintinga bei jautri. Užsiminė, kad jam gražus vardas yra Aristėja. Skaitęs internete, kad šio vardo reikšmė yra graikų mitologijos kilmingiausioji deivė.
Mergaitė gimė po cezario pjūvio ir buvo tokia panaši į savo tėtį, kad filmuodamas savo dukrytę jai pasakė, kad ji bus Aristėja, nors kiti mūsų vaikai buvo sugalvoję begalę kitų vardų ir prašė, kad be jų palaiminimo vardo neduotume. Aristėja yra dovana tėčiui 40-mečio proga, tad ir vardas turėjo būti ypatingas. Apie tai, kad užsimezgė nauja gyvybė, vyras sužinojo būtent tada, kai jam sukako 40 metų.
Guosnė
Pasakoja mama Silvija:
Kai sužinojome, kad laukiuosi, buvau 4 savaites nėščia. Širdis šaukte šaukė, kad po širdimi nešioju berniuką, bet mano vyras nuolat tvirtino, jog žino, kad turėsime mergytę. Susitarėme – jei bus berniukas, vardą galvosiu aš, o jei mergytė – jis. Vasario 16-osios rytą išsiruošėme į tyrimą ultragarsu. Gydytoja paneigė mano įsitikinimus ir nudžiugino tėtį – jis turės dukrytę, apie kurią taip svajojo. Tada tėtis tarė žodį dėl vardo – Guosnė. Lietuviškas, senas, gražus vardas.
Noela Meri
Pasakoja mama Ada Pranckevičiūtė:
Savo dukrytę pavadinome Noela-Meri ir esame labai patenkinti. Ilgai rinkomės, gal nuo 4 nėštumo mėnesio, kai tik sužinojome, jog laukiamės dukrytės. Nutarėme, jeigu bus berniukas, vardą rinksiu aš, o jei dukrytė – tėvelis. Žmonės sako, jeigu dukrytei išrenka vardą tėtis, ir ji į jį panaši, vaikas bus laimingas.
Vyras skaitė knygą, ir ten aptiko vardą Noell. Kadangi, pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, vardo raidės kartotis negali, nusprendėme pridėti raidę A. Išėjo vardas Noela, o antras vardas Meri – prosenelės atminimui. Mes labai gerbėme šitą moterį, ji buvo protinga, gera. Džiaugiamės, kad dukrytė turi ir jos vardą.
Fortūnata
Pasakoja mama Asta:
Dukrytės vardas jau buvo sugalvotas dar likus keleriems metams iki jos gimimo. Varduką sugalvojo tėtis. Sutarėme, jei gims mergaitė – bus pavadinta tėčio sugalvotu vardu Fortūnata, o jei berniukas –mamos sugalvotu vardu Dainius. Gimė mergytė ir ją pavadinome Fortūnata.
Elvana
Pasakoja mama Justyna:
Mūsų vardo istorija nėra kokia nors ypatinga. Išgirdau berniuko vardą Elvan(as), ir pagalvojau: jeigu bus berniukas, tai tik taip pavadinsiu, nes labai patiko. Paskui teko galvoti vardą mergaitei. Vyro vardas – Ivanas, tai pridėjome kelias raides, ir išėjo Elvana. Kiek žinau, tai retas vardas, bet jis man labai labai gražus.
Vilgailė
Pasakoja mama Jovita:
Kalėdos – stebuklų metas. Kalėdų proga padovanojau vyrui knygą, kurioje jis perskaitė vardą Vilgailė ir nusprendė, kad norės taip pavadinti dukrytę. Iš pradžių šis vardas man pasirodė keistas, bet dienoms bėgant vis greičiau ir greičiau, man tas vardas darėsi vis mielesnis ir gražesnis. Ir kai tik užgimė dukrelė, buvau visiškai tikra, kad tai mūsų Vilgailė. Esu įsitikinusi, kad klasėje ji bus tokia vienintelė.
Orestas
Pasakoja mama Ineta Niparienė:
Išrinkti vardą turbūt buvo sunkiau nei pagimdyti. Nenorėjome populiarių vardų, kad vaikas nuėjęs į darželį ar mokyklą turėtų pusę draugų tuo pačiu vardu. Iš pradžių vyras juokėsi, kodėl aš taip anksti pradėjau ieškoti vardo, o aš atšoviau, kad turbūt iki nėštumo pabaigos nerasime tinkamo. Prisikalbėjau. Visi mano pasiūlyti vardai sukeldavo tą pačią vyro reakciją – pasukiojimą pirštu ties smilkiniu. Tačiau… nėštumo pabaigoje, prieš pat gimdymą vyras ryžtingai ėmėsi ieškoti mūsų atžalėlei normalaus vardo. Atsidarė internete vardų sąrašą ir 100 vietoje esantis vardas jam atrodė normaliausias iš visų… Nors nėštumo pradžioje man pasiūlius šitą variantą, vyras atsakė, kad tai nesąmoningas vardas ir, kaip minėjau, užtikrintai sunkiojo pirštą ties smilkiniu. Pasirodo, nėštumo nuotaikos kankina ne tik besilaukiančias moteris, bet ir jų vyrus.
Akmilė
Pasakoja mama Rasa:
Tik sužinojęs, kad laukiamės vaikučio, vyras pasakė: „Gims mergaitė“. Iki pat kūdikėlio gimimo gydytoja lyties nepasakė, nes pilvelio gyventojas norėjo išlaikyti paslaptį. Vardo rinkti neskubėjome. Norėjome paprasto, lengvai įsimenamo, lietuviško vardo. Ankstyvą Šv. Kūčių rytą sulaukėme didžiulio džiaugsmo – gimė dukrytė Kūčiukė. Atsitiktinai gimdymo namuose išgirdau vardą Akmėja. Man šis vardas atrodė tvirtas, griežtas, bet kažkodėl labai įstrigo. Šalia vardo Akmėja radau du vardo vedinius Akmė ir Akmilė. Tai lietuviški vardai, kurių reikšmė – akmuo. Užsiminus vyrui apie šiuos vedinius, atsakymas buvo konkretus: „Mūsų mergaitės vardas bus Akmilė, bet nereikš tvirto, kieto akmens, o reikš AK, MYLIU!“. Pažiūrėjus į mūsų Kūčiukę, tikrai vardas jai labai tiko, nes mergaitė be galo miela, švelni, draugiška ir gimusi iš tvirtos meilės.
Urtėja
Pasakoja mama Solveiga:
Retai dalyvauju konkursuose ar kitose akcijose, bet šį kartą noriu pasidžiaugti, kad mano dukrytės vardas itin retas. Ji vardu Urtėja. Kažkodėl net nesvarstėme vardo berniukui. Tarsi nujausdami, rinkomės tik iš mergaičių vardų. Labai patiko Urtė ir Tėja, tačiau Určių buvo daug, o ir Tėjų atsirado. Tad nusprendėme, kad kūdikėlis bus vardu Urtėja. Ji Dievo dovana mums, laimės spindulėlis, mūsų mažoji Urtėja.
Jutaras
Pasakoja mama Inga Nuobarienė:
Šį vardą sugalvojo mano vyras, Jutaro tėtis. Tokio vardo nėra, tačiau kai mes įregistravome šitą pilietį (kuris gimė 2013-01-11), į šių metų vardyną jau šitas vardas įtrauktas.
Edesa
Pasakoja mama Sonata Titenytė:
2011 metais, kai buvau Olandijoje, išgirdau šį vardą ir sau mintyse pasakiau: jeigu kada turėsiu dukrytę, ji bus tokiu vardu. Kai leliuko Tėčiui pasakiau šį vardą, jis iškart sutiko. Kol negimė dukrytė, niekam šio varduko nesakėme, nors kamantinėjimo buvo labai daug. O kai sužinojo vardą, visi liko patenkinti ir nustebę, kaip toks paprastai skambantis vardas yra kartu ir toks paslaptingas bei neįprastas Lietuvoje.
Eivinas
Pasakoja mama Ingrida iš Panevėžio:
Nuo tada, kai sužinojau, kad laukiuosi, nujaučiau, kad gims berniukas. Apie 15 nėštumo savaitę daktarė tai patvirtino. Tada su vyru pradėjome ieškoti mūsų mažyliui tinkančio vardo. Tai buvo tikrai sunkus darbas, nes norėjome mažai žinomo, retai sutinkamo vardo. Buvo viena sąlyga, kad vardas turi patikti mums abiems. Po ilgų ieškojimų vardų enciklopedijoje radome vardą – Eivinas. Kai prasidėjo pirmieji sąrėmiai, ir su vyru vykome į ligoninę, aš dar kartą paklausiau, ar tikrai duosime šį vardą, vyras tvirtai ištarė TAIP. Kol kas, išgirdę mūsų mažojo vardą, aplinkiniai prisipažįsta tokio vardo nėra girdėję.
Jomanė ir Jorūnė
Pasakoja mama Loreta iš Kuršėnų:
Dar nėščia nebuvau, kai išgirdau vardą Mantutė. Man jis labai patiko. Tad pastojusi vien šitą vardą nešiojaus mintyse. Jokie kiti nepatiko. Tik kad būtų ilgesnis, galvojau, kokias raideles priekyje pridėti. Norėjosi reto, švelnaus vardo. Pamačiau vardą Jomantė ir 28 nėštumo savaitę jau žinojau, kad būtent taip ir pavadinsiu savo ilgai lauktą dukrytę. Dažniausiai vadiname Jomančiuku arba tiesiog Mantute.
Antrai dukrytei vardą išrinkti buvo daug sunkiau. Norėjosi, kad būtų iš J raidės ir gana retas. Nesinorėjo sesutėms visiškai skirtingų vardų. Gimdymas artėjo, o aš net neįsivaizdavau, kaip pavadinti mažylę. Vieną vakarą vardas pats atėjo į mano mintis. Niekur jo neperskaičiau. Atėjo ir nebeišėjo. Vyrui irgi patiko vardas, nes Jorė – senovės pagonių žalumos, pavasario deivė. O Jorūnė – pavasario deivės dukra.
Gustėja
Pasakoja mama:
Abu su vyru dar 5 nėštumo mėnesį išrinkome vardą – Gustė. Bet norėjome, kad nebūtų toks paprastas, nes pati esu vardu Asta ir žinau, ką reiškia, kai yra 4 Astos klasėje ir 4 Astos grupėje. Dar buvau išrinkusi Lėją, o kai mergaitė gimė, tai netiko joks kitas vardas tik – Gustėja.
Demyras
Pasakoja mama Kristina:
Ištekėjau būdama trisdešimties metų. Su vyru iš karto planavome vaikelį. Mergaitei vardą jau buvau sugalvojusi – Rugilė. Bet gimė berniukas. Ilgai ir nuobodžiai rinkomės vardą. Vyras internete surado graikišką vardą – Demyras. Abu nusprendėme, kad mūsų angelėliui jis labai tiks.
Hubertas
Pasakoja mama iš Panevėžio:
Vaikui vardą pradėjome su vyru galvoti, kai iki gimdymo buvo likę visai nedaug laiko. Mergaitei greit sugalvojome, o berniukui vis nesisekė. Ir pilvelio „gyventojas“ kažkaip neramiai reagavo, kai vardijome vyriškus vardus, tik kai ištarėme Huberto vardą, jis lyg pūkelis nurimo, todėl ir pavadinome sūnelį Hubertu.
Elija
Pasakoja mama Laura:
Man ir vyrui labai patiko šis vardas. Kai tiksliai nežinojome, kas gims, buvo pirma renkamas vardas berniukui, tai buvo Elijus. O kai gimė mergaitė, tai ir pavadinome ją Elija. Tai šventas vardas, nes Elijus buvo pranašas.
Aurita
Pasakoja mama Rita:
Ilgai nesutarėme su vyru dėl pirmagimės vardo. Vyras norėjo Austėjos, o aš norėjau kažko, kas rištų mus visus tris. Vyro vardas Aurius, aš – Rita.
Todėl ir nusprendėme dukrytę pavadinti sudurtiniu vardu Aurita. Dabar esame trys viename.
Aistėja
Pasakoja mama Vaida:
Kai laukiausi pirmojo vaikelio, buvau susigalvojusi vardus ir mergaitei, ir berniukui, nes nežinojau, kas gims. Tuo metu labai populiarus vardas buvo Austėja. Vardas gražus, bet labai dažnas, o norėjosi kažko naujo. Sugalvojau pakeisti vieną raidę ir išėjo vardas Aistėja. Pirmojo susilaukiau sūnelio Manto. Dukrytė gimė praėjus šešeriems metams. Visus tuos šešerius metus tą vardą nešiojausi savyje, todėl gimus dukrytei, abejonių dėl vardo nebuvo. Vardas Aistė labai dažnas, na o Aistėjos kol kas dar neteko girdėti.
Almeida
Pasakoja mama:
Man visada patiko reti ir išskirtiniai vardai, visada galvojau, kad ir mano vaikučio vardas bus ypatingas. Tikėjausi, kad gims mergytė, dėl to daugiausia ir ieškojau mergaitei vardo, ultragarsas patvirtino mano nuojautą. Ilgai neteko vargti dėl apsisprendimo – išrinkau Almeidos vardą. Šis vardas labai tiko mano dukrytei, tarsi jai sukurtas.
Elinga
Pasakoja mama:
Žinojau, jei bus berniukas – pavadinsiu Eriku, o jei mergytė – Elinga. Rinkau varduką iš E raidės, tėčio garbei. Elinga – iš lotyniško žodžio „eligo“ – „išrinkti, išrinktasis, išrinktoji“. Kažkur girdėjau, jei žmogus miršta, turi gimti vaikas po skorpiono ženklu. Gal ir neteisybė, bet mums tai sutapimas. Lapkričio mėnesį gimusi Elinga tikrai verta tokio vardo: visada pasiekia tai, ko nori, savarankiška, užsispyrusi, nereaguojanti į pastabas, bet kartu ir labai prieraiši, meili maža padauža.
Denas
Pasakoja mama:
Kai sužinojau, kad laukiuosi, be galo norėjau dukrytės, o apie berniuką net negalvojau. Iškart pradėjau ieškoti ir galvoti vardus mergaitei, norėjau labai reto ir gražaus, trumpo vardo, ir kad nepavyktų jo iškraipyti.
Per pirmą tyrimą ultragarsu išgirdome: „Sveikiname, bus berniukas“. Teko rinkti vardą iš naujo. Labai patiko vardas Benas, bet giminėje jau apdovanotas berniukas šiuo vardu, tad pradėjau nuo pirmos abėcėlės raidės ir taikiau pirmą raidę Benui. Be galo patiko Deno vardas, taip vaikučio paselyje atsirado šis vardas. Radau ir reikšmę – tai garsaus Egipto faraono vardas, tas faraonas buvo kovotojas ir didis karys. Tikiuosi, kad mano sūnelis irgi toks bus.
Martinas
Pasakoja mama:
Tai estiškas vardas, jis perduodamas tradiciškai iš kartos į kartą. Išvertus reiškia „karo dievas“. Todėl, kai gimė sūnus, dėl vardo nekilo jokių abejonių, jis turi paveldėti vardą iš tėčio. Tuo labiau kad jis visiškai panašus į tėtį.
Nuatė
Pasakoja mama Lina M.:
Mūsų šeimai šis vardas reiškia labai daug – visi šilčiausi gražiausi jausmai. Iš pradžių išgirdome šį vardą, o tik gerokai vėliau užsimezgė gyvybė. Ir nuo pirmųjų dienų, kai tik sužinojome, kad turėsime mergytę – vadinome ją Nuate. Dar pilvelyje ji buvo pilnateisis šeimos narys, vadinamas vardu.
Gimus mažylei, net minties nebuvo vadinti ją kitaip, netiko nė vienas vardas, tik Nuatė. Ir tik gerokai vėliau, kai mažylė paaugo, išsiaiškinome vardo reikšmę – egiptiečių mitologijoje buvo tokia rojaus deivė Nut. Gražu ir nepaprasta.
Beržūna
Pasakoja šeimos draugė Loreta:
Rasos ir Virginijaus šeimoje auga du sūnūs, abu skambiais vardais: Joringis ir Margiris. Šeima seniai svajojo apie mergaitę, o kai sužinojo, kad į šeimą gandrai ruošiasi atskristi trečią kartą, mergaitės laukimas ypač sustiprėjo, na, o vardas Beržūna (lietuviškas, iš upėvardžio Beržūna) tėvų galvoje skrajojo dar laukiantis berniukų.
Renardas
Pasakoja mama Aušrinė:
Vardą sugalvojo vaikiuko tėtis, na, tiksliau, nesugalvojo, o prisiminė. Taigi jis turi draugą, vardu Renardas, kuris yra labai daug gerų savybių turintis žmogus. Duodami tokį vardą savo sūnui tikimės, kad jis irgi užaugs doras bei sąžiningas.
Erminas
Pasakoja „tetute Bida“:
Mano sūnėnas, o kartu ir krikšto sūnelis turi labai šaunų vardą – Erminas. Kai jis buvo dar mamytės pilvuke, jam buvo sugalvotas kitas vardas, bet kai jis gimė, visi galvoti vardai jam netiko, nes norėjosi kažko įspūdingo, įdomaus, kas apsakytų tą nepaprastą vaikutį. Galvosūkis buvo visiems… Ir aš, skaitydama žurnalą, radau dar negirdėtą vardą: Arminas. Parašiau sesei, ir ji vietoj A raidės sugalvojo E. Gavosi Erminas. Tas vardas tikrai atskleidžia vaikučio charakterį ir temperamentą.
Aretas
Pasakoja mama:
Šį vardą sugalvojau dar prieš trejus metus, kai su vyru dar tik planavome vestuves, o apie vaikelį daugiau galvodavau aš. Kai apie šį vardą papasakojau savo vyresnei sesei, ji labai nustebo, nes, jei ji turėtų sūnų, norėtų pavadinti Garetu. Nuo tos akimirkos man tas vardas nebeatrodė toks mielas. Kai sužinojau, kad laukiuosi, vėl prisiminiau Areto vardą, tačiau būsimas tėvelis nelabai norėjo juo pavadinti sūnelį. Apie šį vardą radau tik internete, virtualiame kalendoriuje. Tai Biblinis vardas, o reiškia: „malonus, paslaugus“. Susitarėme, kad kiekvienas sudarome sąrašiuką su 4 mieliausiais vardais, o nuspręsime, kai gims kūdikis. Vyras buvo šalia, kai į pasaulį beldėsi sūnelis. Jis pirmas ir pamatė mažylį. Tik išvydęs vyras sušuko: ,,Jam tinka, jam tinka“. Aš nustebusi paklausiau, apie ką jis kalba. Ir tada jis džiugiai pasakė: ,,Jo vardas Aretas“.
Upė
Pasakoja mama:
Kai pirmą kartą su vyru išgirdome šį vardą ir jis mums patiko – net planuose nebuvo leliuko… Tačiau vos sužinojome, jog į šeimą keliauja vaikelis ir dar mergaitė – diskusijų, koks vardas bus, net nekilo. Upė. Trumpas, lietuviškas, nedažnas.
Aringas
Pasakoja mama Danguolė:
Visą mėnesį galvojome, kaip pavadinti taip lauktą sūnelį. Vyras norėjo jį pavadinti Rolandu, bet šis vardas jam netiko. Aš galvojau pavadinti Dormantu, bet vyrui nepatiko. Tada sumąsčiau, jog Aringas būtų gražus ir jam tinkantis vardas. Vyras ilgai nenorėjo sutikti, bet dabar net neįsivaizduojame sūnaus kitu vardu. Kai krikštijome, sūnus gavo dar vieną vardą – Martynas.
Karlas Patrikas
Pasakoja mama Roberta:
Norėjome dviejų vardų, nes mums taip gražu. Patrikas man labai patiko, o Karlas atsirado netikėtai, kai parašėme draugams į Ispaniją laišką sakydami, kad dabar renkame vardus. Jie atrašė siūlydami savo variantus, kurie buvo jų vardai. Vyro vardas Karlas. Nusprendėme, kad Karlas mūsų sūnui labai tiks, kadangi tai trumpas, tvirtas, vyriškas vardas, emažai keliaujame užsienyje, taigi ir taisyklingai bus tariamas. Karlas – germanų kalba „žymus žmogus“, Patrikas – airių kalba „kilmingasis“.
Kaja
Pasakoja mama Jovita:
Šį vardą sugalvojo Kajos tėtis. Dar jai nesant pilvuke, jau žinojome, kaip pavadinsime dukrą. Labai dažnai sulaukiame dėmesio dėl vardo, manau, šis vardas labai jai tinka.
Nikas
Pasakoja mama Raimonda:
Rinkdami vardą norėjome, kad jis būtų trumpas, retas, gražiai skambėtų. Nikas – reiškia Pergalė. Kol kas nesutikome nė vieno vaikučio, pavadinto tokiu vardu.
Vincas ir Zigminta
Pasakoja mama Airida:
Kai sužinojau, kad laukiuosi pirmojo vaikučio, abu su vyru tiesiog žinojome, kad gims sūnus (vėliau ultragarsas tai tik patvirtino). Jau nuo pirmųjų nėštumo dienų sukau galvą, kokį čia vardelį išrinkti vaikučiui. Ir sugalvojau, kad bus Vincas (ne Vincentas, o tiesiog Vincas). Vyras iš pradžių nebuvo patenkintas tokiu sumanymu, bet kur jis tokią kietakaktę kaip aš perkalbės. Taigi į pasaulį atėjus Vincukui, pirmieji vyro žodžiai jam buvo: „Labas, Vincuk!“
Prabėgus porai metų vėl pasijutau besilaukianti. Ir vėl mintyse pradėjau ieškoti vardelio. Kol kas nuojauta nieko nesakė, tik vyras su sūnum nė nemirksėdami tvirtino, kad bus sesė. Norėjau kažko į porą Vincui, tai sugalvojau vardą – Zigmas. Vyras nebuvo patenkintas, o aš jį vis labiau erzindavau tuo vardu. Pati nelabai tikėjau, kad taip pavadinsime savo vaikelį. O ir nuojauta pradėjo kuždėti, kad pilvuke princesytė gyvena. Bet joks mergaitiškas vardas į galvą neatėjo. Taigi iš Zigmo padarėm Zigmintą. Kai pirmą kart ištariau garsiai šį vardą, jis man labai patiko. Ir vyras, ir Vincukas taip pat apsidžiaugė, iškart pripažino šį vardą. Taigi įpusėjus nėštumui visi jau laukėme sesės Zigmintos.
Erlandas
Pasakoja mama Aistė:
Norėjau, kad sūnaus vardas būtų arba iš A, arba iš E raidės, gražus ir neįprastas. Vieną dieną mano sesuo pasakė: aš įsitikinusi, kad gims berniukas, o jo vardas bus Erlandas. Ji vis glostydavo pilvą ir sakydavo: „Labas, Erlanduk“. Patiko mums šis vardas, ir palikome.
Aydana
Pasakoja mama Inga:
Dukrytės vardas Aydan (lietuviškai vadiname Aidana). Vardas kilęs iš Turkijos, o turkiški vardai dažniausiai būna su reikšmėmis. Aydan lietuvių kalba reiškia „aušra“.
Ariana
Pasakoja mama:
Kai paprašėme gydytojos, kad išspausdintų mums ultragarso nuotrauką, ilgai į ją žiūrėjome su džiaugsmo ašaromis akyse, spėliojome, į ką bus panaši mūsų mažylė. Tada ir kilo mintis pavadinti ją nuostabiausiu vardu Ariana, kuris iš lotynų kalbos verčiamas kaip „šventa“. Juk mūsų mažylė – tikras stebuklas.
Karlas
Pasakoja mama Kristina:
Mano sūnelio vardas Karlas, o dukros Kornelija. Kai tik broliukas gimė, ji kategoriškai pareiškė, kad jo vardas yra Karlas, ir mes jos neperkalbėjome, nors ir tikrai bandėme. O ką tas vardas reiškia ir iš kur jis, net nesigilinome.
Minija
Pasakoja mama Rimantė:
Visus devynis mėnesius su vyru svajojome, kokia bus dukrelė. Kokiam
vaikui, o vėliau ir suaugusiajam, šiais laikais gyventi būtų paprasta? Ir nutarėme, kad mūsų mažylė bus stipri, visa nugalinti, visa aprėpianti, veržli, nesustabdoma, graži tiek vidumi, tiek išore. Tokia, kokia yra Žemaitiją skalaujanti Minija. Upė, prie kurios prabėgo mano vaikystė ir upė, mūsų šeimai padovanojusi daug nuostabių akimirkų. Tikiu, kad mažylė pateisins mūsų lūkesčius: bus teisinga, tvirta ir tokia, kuria džiaugsis daugelis.
Darvydas
Pasakoja mama:
Kai sužinojau, kad laukiuosi, tikėjau, kad gims mergytė, todėl ir vardą jau buvau išrinkusi – Amelija. Kai gydytoja pasakė, kad turėsime sūnų, vardą išrinkau ilgai nedvejodama. Kadangi tėvelis Darius, o senelis Vidas, galvojau, vaikas bus Darvidas. Tačiau tokio vardo kaip ir nėra, o 2007 m. kalendoriuje įrašytas Darvydo vardas. Tad ir pavadinome sūnelį tokiu vardu. Nors vardas ilgas, tačiau mes savo mažylį vadiname Darvydėliu, Darvyduku, Darvydyčiu.
Sajana
Pasakoja mama:
Visada norėjau vaikui duoti neįprastą vardą, svajojau dukrą pavadinti Junona, Darija, Ariana ir kt. Bet būdama trečią mėnesį nėščią išgirdau Sajanos vardą. Labai patiko ir nusprendžiau – jei gims mergaitė, tai ir bus Sajana.
Man gražus vardas yra Lėja… O berniukui tiktų Jonas 🙂
Vargšai vaikai gavę tokius vardus. Berniukų yra normalių vardų, bet mergaičių…. Ką jūs visi vartojate, kad tokius vardus SAVO vaikui renkate? Katės gražesnius vardus turi. Nepamirškit, kad vieną dieną tiems vaikams bus 50, 70, 80 metų. Kaip jaustis Beržūnei ar Sajanai, ar kitu idiotišku vardu pavadintam vaikučiui.