Pasakoja mama Asta:
Tėvelis, medžio drožėjas, norėjo, kad sūnus būtų Ąžuolas. Man atrodė, kad švelnių veido bruožų vaikui šis vardas „per sunkus“. Tada vyras pasiūlė vardą Ąžuolis (kirčiuotas antrasis skiemuo). Liko tik sutikti. Dabar neatsidžiaugiu, nes vardas ne tik visiems patinka, bet ir tinka berniukui: jame dera tvirtas charakteris ir švelnumas.
O dukrytei vardą sukūriau dar negimusiai. Man, augusiai miškų ir raistų apsuptame Dzūkijos kaime, dingtelėjo skambus ir trumpas vardas Raistė. Tada jau tėveliui liko tik sutikti. Dabar išgirdę šį vardą žmonės arba žavisi, arba gūžčioja pečiais, o pamatę mergaitę – vien žavisi.
