Pasakoja mama Daiva:
Šį vardą buvau sugalvojusi dar prieš 15 metų. Bet pirmas gimė berniukas, po 4 metų – jam broliukas. Taip Gailė buvo pamiršta. Kai likus lygiai mėnesiui iki mūsų vestuvių 15 metinių susilaukėm dukrytės, jau žinojau, kaip ją pavadinsim.
Nepamaišė trumpam atsiradęs noras pavadinti ją Liepa, nes į šį pasaulį atkeliavo pačiame liepos viduryje. Norėjosi reto, skambaus lietuviško vardo. Neatbaidė ir keistas sutapimas: gatvė, kurioje dabar gyvename, pavadinta Gailašių gatve. Dar kartą pasitvirtino nerašyta mano gyvenimo taisyklė: tai, kas iš karto įkrenta į akį ar širdį , prie to anksčiau ar vėliau sugrįžtu. Beje, Gailė – nuo lietuviško žodžio „gailas“, reiškiančio „stiprus, smarkus“. Tikimės, kad bus stipri, bet ne per daug smarki.
Dabar visus pratinu prie to, kad mūsų mergytės vardas tariamas skardžiai, kirčiuojant a. O Gailytę kartais pavadindami ir Gėlyte. Juk vaikai – tai gyvenimo gėlės.
