Pasakoja mama Asta:
Renkant mergaitei vardą norėjosi kažko ypač gražaus, skambaus ir reto. Penktąjį nėštumo mėnesį vartydama darbe stalo kalendorių aptikau gražų, retą, mano įsitikinimu, skambų lengvai ištariamą vardą Jomilė. Grįžusi namo savo „radiniu“ pasidalinau su šeima, draugais, nė neįtardama, kad draugai šiame varde įžvelgs kažką daugiau. Vos tik ištarus vardą, draugė pasakė: „Na, puikiai sudėjai brolių vardus“. Tik tuomet mes suvokėme, kad Jomilė – puikus brolių vardų Joris ir Emilis junginys. Daugiau svarstymų nebuvo.
