Pasakoja mama Žiedūnė:
Kol studijavau, vyras labai norėjo, kad kuo greičiau į mūsų šeimą ateitų mažas stebuklas, bet aš tvirtai buvau nusprendusi – kai apsiginsiu diplominį darbą, tada galėsiu ramiai, be jokio egzaminų streso ir įtampos lauktis vaikučio. Ilgai laukti nereikėjo, pasibaigus studijų metams, į mūsų šeimą pasibeldė nauja gyvybė. Tik pastojusi iškart jaučiau, kad bus sūnus, net savo gydytojai pasakiau, kad pirma aš pasakysiu, ko laukiuosi, o po to jūsų aparatas galės patvirtinti.
Kai mano nuojauta pasitvirtino, kad laukiuosi berniuko, dėl vardo mums nekilo jokių diskusijų, nes mes jį seniai žinojome. Tai buvo Raigardas. Nors sūnui jau 10 mėnesių, kai kas neištaria šio vardo, ypač Raigarduko proseneliai. Buvo ir tokių, kurie klausdavo, tai vokiškas, lenkiškas vardas? Na, kur jau lenkiškas, čia gražus lietuviškas vardas, kilęs nuo slėnio, esančio šalia Druskininkų, pavadinimo.
