Pasakoja mama Vilma:
Net kol dar nežinojome vaikelio lyties, buvome nusprendę, kad jei bus mergaitė, pavadinsime ją Uršule. Kai gydytoja patvirtino, kad gims mergytė, mes ir aplinkiniai jau ėmėme vadinti ją vardu. Norėjome reto vardo, jokiu būdu ne iš populiariausiųjų dešimtuko, bet kartu ir lengvai įsimenamo, tokio, kad kitiems nereikėtų kelis kartus perklausti, žodžiu, ne pačių susigalvoto. Uršulės vardas puikiai atitiko šiuos kriterijus, nes yra labai senas, todėl retai kas šiais laikais vaikus vadina tokiais vardais, bet kartu ir ne per daug įmantrus. Dabar mūsų gražuolės Uršulės niekas ir neįsivaizduoja kitu vardu.
