Kiekvienas, net tų pačių tėvų vaikas, yra unikalus ir auga savitai. Jeigu vienas šeimos vaikas valgus ir sparčiai auga, tai dar nereiškia, kad kitas bus toks pat.
Kiekvienas mažylis paveldi tėvų, senelių, prosenelių savybių. Jei įmanoma, tėvų pasiklauskite, kaip sparčiai kokiu amžiaus periodu jūs ir vaiko tėtis augote nuo pat gimimo, kaip augo jūsų ir tėčio broliai bei seserys, ar giminėse yra vien tik aukštų ir lieknų, ar yra mažesnio ūgio giminaičių. Vienas vaikas gali paveldėti daugiau, kitas – mažiau vienokių ar kitokių giminaičių savybių.
Vaiko gimimo svoris nėra žymuo, kad jis valgys daug, mėgs visus mamos duodamus patiekalus, augs sparčiai ir bus aukštas. Jei vaikas auga sveikai – yra linksmas, judrus, aktyviai domisi jį supančiu pasauliu, nuolat įsisavina naujų įgūdžių, nepasigauna įvairių ūmių ligų, o jei jomis suserga jos neužtrunka ilgiau kaip savaitę, – jaudintis neverta.
Kai vaiko amžius beveik 2 metai, ir darosi neramu dėl vaiko augimo, reikėtų kas 6 mėnesius įvertinti jo augimą ir protinę brandą, įsitikinti, ar vaiko augimas yra harmoningas, ar svorio augimas yra proporcingas ūgio augimui. Tai padaro vaiko gydytojas. Jeigu jis neranda nukrypimų nuo normų ir, kaip minėjau, vaikas auga sveikas, jokioms konsultacijoms vaiko nesiunčia.
Ar dėl nevalgymo periodų mažiau paaugę vaikai vėliau pasiveja bendraamžius, ar taip ir lieka į mažąją pusę? Būna visaip. Kol kas neišrasta priemonių, kurios užtikrintų, kad visi nevalgūs vaikai pasivys bendraamžius. Tikrai nepadeda jokie vitaminai, maisto papildai. Tėvų pareiga yra nuolat, kasdien vaikui patiekti sveiką maistą, o vaikas sprendžia kiek, kada ir ko valgyti.
Susiję straipsniai