Vaikas staiga prabunda naktį? Tam yra nemažai priežasčių. Miego sutrikimai yra vaikystės dalis, ypač kai vaikutis nesijaučia gerai arba susiduria su jam sudėtingu iššūkiu.
Dažniausios naktinio prabudimo priežastys:
Dantų dygimas. Duokite pakramtyti šaltą kramtuką. Jei nepadeda, duokite vienkartinę ibuprofeno dozę.
Ūminė kvėpavimo organų liga (nosies užgulimas, ausų, gerklės skausmas, kosulys, karščiavimas). Vėsaus rūko drėkintuvai ir raminamieji tepalai gali padėti sumažinti peršalimo simptomus, o šiltų kompresų naudojimas gali sumažinti ausų skausmą. Ibuprofenas irgi gali sumažinti skausmą bei karščiavimą, jei jį gydytojas skyrė.
Dideli pokyčiai mažame gyvenime. Gyvenimo pokyčiai, tokie kaip pratinimas prie puoduko, nujunkymas, perėjimas į kitą lovą, persikėlimas į naujus namus, gyvenimas su nauja aukle, gali sukelti nerimą ir naktinius prabudimus. Būtina išlikti kantriems, rodyti daugiau dėmesio ir jokio susierzinimo.
Per ilgai užtruko dienos miegas arba per anksti buvo paguldytas vakare. Jei vidurdienio miegas tęsiasi iki vėlyvos popietės, mažylis nebus pavargęs prieš miegą, kad galėtų užmigti ir išmiegoti visą naktį. Eksperimentuokite perkeldami dienos miego laiką šiek tiek anksčiau arba miegą sutrumpinkite.
Per trumpai miegojo dieną arba per vėlai buvo paguldytas nakties miegui. Pervargę kūdikiai ir maži vaikai dažnai yra per daug susijaudinę, irzlūs, nežino, ko nori, besiblaškantys, kad galėtų užmigti ir ramiai miegoti, todėl jie pabunda vėl ir vėl. Stenkitės, kad mažylis atsigultų iki 19.30 val. ir ne vėliau kaip 20 val. Nebijokite keisti miego laiko, šiek tiek paankstinti, jei blogai miegojo (arba visai nemiegojo) dieną.
Atsiskyrimo nerimas. Iki 18 mėnesių beveik visi vaikai išgyvena atsiskyrimo nerimą. Jie visada nori būti su mama, tėčiu ar senele ar aukle, o jiems išėjus, susierzina, sunerimsta. Atsiskyrimo nerimas gali užsitęsti net kelerius metus. Tokiam vaikui sunku užmigti, kai nebemato mylimo suaugusiojo. Pabandykite pagerinti situaciją maloniais atsisveikinimo ritualais – galvos paglostymu, masažu, nuoširdžia šypsena ir ištarimu „Labanakt“.
Baimės. Mažyliui augant, jo mąstymo procesai keičiasi, tampa sudėtingesni, atsiranda nepažįstamų reiškinių baimė. Tamsos baimė ar baimė likti vienam gali apsunkinti gerą miegą.
Nakties siaubai ir/ar košmarai. Maži vaikai gali nesuprasti, kad blogi sapnai nėra tikri. Dideli pokyčiai ir dienos įvykiai, sukeliantys stresą, didelis jaudulys prieš miegą (pavyzdžiui, kovos žaidimai, kai vaikas vejasi, gaudo, muša, šaudo ir pan.) gali paaštrinti košmarus, todėl stenkitės išlaikyti ramybę, ypač prieš miegą. Rinkitės ramius žaidimus, raminančias istorijas ir mielus prisiglaudimus be garsaus triukšmo ar baisių TV laidų. Vaikai neturi žiūrėti filmų, skirtų suaugusiesiems.
Pabudimas naktį sutrikdo visų miegą – ir tėvų, ir mažylio. Todėl:
Kai išgirstate naktinį nerimo verksmą ar kitą garsą, neskubėkite čiupti mažylio ir žiūrėti, kas jam nutiko. Palaukite kelias minutes, kad įsitikintumėte, gal jis pats nusiramins ir užmigs. Visi miegantys sapne gali trumpai suverkti, kniurksėti, zirzenti ir po kelių minučių vėl užmigti. Tačiau jei jūsų vaikas pradeda nuoširdžiai verkti, patikrinkite, ar jis neserga arba kitaip nereikia jūsų pagalbos.
Nekelkite vaiko iš lovytės ir su juo nekalbėkite, pasistenkite neišblaškyti. Pagrindinė mintis – padėti mažyliui išmokti pačiam užmigdyti. Švelniai paglostykite nugarą šnabždėdami „ššš…“ arba „viskas gerai“. Jei mažylis pabudo iš košmaro, patikinkite, kad tai nebuvo tikra, kad jis yra saugus.
Būkite nuoseklūs. Jei vieną naktį nuraminsite, o kitą naktį atsinešite į savo lovą, vaikas verks tol, kol pateks į jūsų lovą. Norint sustiprinti gerus miego įpročius, reikia laiko, kantrybės ir nuolatinio stebėjimo. Mažylis neišmoks pats užmigti, jei audringai ir nekantriai reaguosite į jo naktinius verkšlenimus.
Būkite kantrūs ir vieningi. Visų suaugusių šeimos narių elgesys su vaiku turi būti vienodas. Naktiniai verkšlenimai gali užtrukti keletą naktų, bet ketvirtą ar penktą naktį pabudimai greičiausiai baigsis, tačiau kartais gali užsitęsti ir ilgiau, nes kiekvienas vaikas skirtingas.
Kai tik atsirado nakties miego problemų, pirmiausia įsitikinkite, ar mažylis apskritai miega pakankamai. Tiek per ilgas, tiek per trumpas dienos miegas gali sukelti problemų naktį. Jei manote, kad jūsų mažylis gali būti pervargęs, pabandykite anksčiau eiti miegoti ir įsitikinkite, kad jis pakankamai miega dieną. Jei manote, kad jis prabunda naktį, nes per daug miega dieną, pabandykite sutrumpinti dienos miegą.
Jei to dar nesate padarę, nustatykite raminančią miego tvarką prieš miegą (šilta vonia, ramus pasakojimas, apsikabinimai), kuri baigiasi tuo, kad išeinate iš kambario vaikui dar nemiegant. Tai padės vaikui išmokti užmigti pačiam, o tai yra įgūdis, kurio jam reikės, kad galėtų vėl užmigti vidury nakties.
Migdykite patogiai. Snūduriuodami vaikai linkę nusimesti antklodę, todėl vaiką aprenkite, kad nebūtų šalta, jei pabustų naktį.
Galite pabandyti migdyti dainuodami tylią lopšinę. Tai padeda užblokuoti triukšmą iš likusio namo ar lauko.
Venkite baisių TV laidų ar knygų, nes tai gali sukelti košmarus ir pabudimą naktį.
Stebėkite, kiek laiko vaikas leidžia prie ekranų. Bet koks laikas, praleistas prie televizoriaus ar kompiuterio vakare, gali sutrikdyti vaiko miegą. Išjunkite įrenginius likus bent valandai iki miego ir stenkitės laikytis sveiko jų naudojimo laiko apribojimų. Amerikos pediatrų akademija rekomenduoja ne daugiau kaip valandą aukštos kokybės programos vaikams, vyresniems nei 2 metų.
Susiję straipsniai