Kalbant apie seksualumą, svarbu žinoti, kad paaugliams iš tiesų nėra lengva išgyventi stiprius seksualinius impulsus, jie kelia įtampą, todėl vaiką reikia suprasti ir net atjausti.
Pasistenkite būti supratingi ir nenurodinėti: jei paaugliui jūsų nuomonė neatrodys tinkama, jis vis tiek į ją nekreips dėmesio, o jūs rizikuojate susigadinti tikriausiai ir taip gana įtemptus santykius. Natūralu, kad jums norisi padėti savo vaikui ir yra dalykų, kuriuos iš šono ir su savo patirtimi matote geriau, tačiau paauglystė – toks gyvenimo etapas, kai autoritetais tampa ne tėvai, o bendraamžiai, todėl patarimai ir turėtų būti tik patarimai, bet ne nurodymai ar įsakinėjimai.
* Neįkyriai galite patarti sūnui ar dukrai reguliariai sportuoti: fizinė veikla padės nukrauti seksualinę įtampą, kartu formuos gražų kūno sudėjimą, kuris paauglystėje toks svarbus.
* Apie organizmo brendimą, būsimus pokyčius (mėnesines, poliucijas) patartina pasikalbėti dar iki jų atsiradimo.
Dažniausiai su mergaitėmis kalbasi mamos, o su berniukais – tėčiai, nors priimtinas ir atvirkščias variantas. Ir jums, ir paaugliui gali būti drovu, tačiau tokie pokalbiai labai svarbūs, kad paauglys iš jūsų pajustų, jog su jumis galima kalbėtis ir intymiomis temomis, jūs žinote, kad jam jos gali būti svarbios ir iš jo (jos) nepasijuoksite. Aptarkite higienos klausimus, paminėkite, kad prireikus paauglys (paauglė) bet kada gali jūsų klausti, jei kažką norės sužinoti.
* Su paaugliais svarbu kalbėtis ne tik apie fiziologinius dalykus, bet ir apie emocinius bei moralinius: kas yra įsimylėjimas, meilė, kaip sužinoti, ar vaikinas (mergina) vertina rimtai, ar nori pasinaudoti, kada geriausia pradėti intymius santykius ir koks motyvas tam yra pakankamai pagrįstas, kuo gali grėsti reguliarūs intymūs santykiai (aptariant ne tik neplanuoto nėštumo galimybę, bet ir didelį prisirišimą, skaudų išsiskyrimą), išsakykite, koks jūsų asmeninis požiūris į šiuos . Neretai paaugliai gali demonstratyviai rodyti, kad jiems tai „neįdomu“, „nerūpi“, „neaktualu“, tačiau iš tiesų klausosi ir girdi.
Galite papasakoti pavyzdžių iš savo ar kitų paaugliams pažįstamų suaugusiųjų gyvenimo (žinoma, išlaikant pagarbų konfidencialumą tų žmonių atžvilgiu) – gyvi pavyzdžiai visada labai sudomina. Tokios temos ypač svarbios todėl, kad „grynos fiziologijos“ paaugliai bet kada gali rasti internete, tačiau jiems rūpi ir santykių psichologija, apie kurią informacijos kur kas mažiau.
* Pasistenkite išlaikyti aukso vidurį tarp griežtumo ir laisvumo: priimkite faktą, kad paaugliui svarbu būti savarankiškam, tačiau kartu jam reikia turėti tam tikras ribas, kad jaustųsi saugiai. Sakykim, jūs galite leisti šešiolikmečiam sūnui ar dukrai draugauti su mergina (vaikinu), galbūt turėti intymių santykių, tačiau aiškiai pasakykite, jei nesutinkate, kad jūsų vaikas nakvotų pas merginą ar vaikiną arba atsivestų ją (jį) nakvoti į jūsų namus. Be abejo, ribos turėtų atitikti vaiko amžių, tačiau kartu ir jūsų moralinius, vertybinius įsitikinimus.
* Stenkitės neužgaulioti vaiko dėl jo seksualumo, pavyzdžiui, nevadinkite kekše penkiolikmetės dukros, kuri ruošiasi eiti į kiną su vaikinu (tai juk nebūtinai reiškia, kad jie užsiims intymiais santykiais). Iš tiesų kartais paauglių seksualumas atrodo perdėtas, ypač žvelgiant į jų drabužius, tačiau net ir tada, kai dukra apsivilks ekstremaliai trumpą sijoną, jūs pasieksite daugiau, jei jai pasiūlysite kiek ilgesnį, užuot ją kaip nors nepagarbiai pavadinę. Psichologai teigia, kad tėvų neatsargiai ištarti žodžiai gali žeisti labai ilgai, nes vaikai juos stipriai priima.
* Būtų svarbu pernelyg neskatinti vaiko seksualumo, kita vertus – neapsimesti, kad nematote, jog jis (ji) bręsta. Tai reiškia, nereikėtų komentuoti – ypač su pašaipa –besikeičiančių sūnaus ar dukros kūno formų, išvaizdos, nereikėtų nuolat liesti intymesnių kūno dalių, pavyzdžiui, sėdmenų, krūtinės. Stenkitės elgtis taip, kaip elgtumėtės su savo amžiaus draugu ar kolega, tai yra, korektiškai. Jei užtikote sūnų ar dukrą masturbuojantis – geriausia būtų atsiprašyti ir tuoj pat uždaryti duris, o apskritai prieš įeinant į jo (jos) kambarį pasibelsti. Jei paauglys ar paauglė drovisi savo figūros, leiskite jam (jai) rinktis neutralius drabužius, neverskite nešioti itin aptemptų, trumpų, nors tai ir būtų labai madinga, o jūsų vaiko figūra – tikrai puiki. Paaugliams dažnai esti sunku susigyventi su savo kūnu ir seksualumu, ir tam prireikia laiko, tad gerbkite jų brendimo tempą.
* Kita vertus, klaida būtų ir visiškai niekaip nereaguoti į prasidedantį brendimą, tai yra, nepadėti dukrai įsigyti liemenėlės, įklotų mėnesinėms, sūnui – susitvarkyti su poliucijų žymėmis ant patalynės.
Tai gali perteikti vaikams žinią, kad jus seksualumo tema pernelyg baugina, todėl jie negali šioje srityje jumis pasikliauti. Tokiu atveju belieka ieškoti informacijos internete arba konsultuotis su bendraamžiais, o tokia informacija ne visada pati tinkamiausia…
Laikoma, kad subrendęs žmogus yra tada, kai pradeda gyventi savarankiškai, išlaiko pats save ir gali užmegzti abipusius visaverčius santykius su kitu žmogumi. Savo seksualumo pažinimas ir gebėjimas jį integruoti į savo gyvenimą taip pat yra vienas iš brandumo kriterijų. Tai nereiškia, kad kiekvienam būtina surasti partnerį ir turėti su juo intymių santykių: galima pasirinkti gyvenimą be intymių santykių ir be partnerio, laikinai ar pastoviai, tačiau svarbu, kad šis sprendimas būtų priimtas sąmoningai, kaip ir ryšių su partneriu užmezgimas. Jei raida vyksta sklandžiai, paauglystės pabaigoje ir turėtų būti pasiekiamas toks brandumo lygis.
„Mamos žurnalas“
