Nuolatinė mūsų rubrika „Žalia šeima“, atrodo, niekada neišsisems. Kai sužinojome, kad atliekų tvarkymo bendrovės „Ekonovus“ gamybos vadovas Mildoras Žeimys augina 4 sūnus, iškart jį pakvietėme duoti interviu mūsų žaliajai rubrikai. Džiaugiamės, kad užsiėmęs vyras sutiko. Visada įdomu, ar teoretikai ir profesionalai laikosi savo darbinių standartų ir namuose?
Mildorai, pristatykite savo šeimą – kiek vaikams dabar metų, kokie jų vardai?
Galiu pasidžiaugti tikrai nemaža savo šeima, daugiausia esame vyriškas kolektyvas . Tai yra 4 sūnūs: Nojus (17 m.), Kajus (13 m.), Jonas(14 m.), Antanas (4 m.). Be manęs ir žmonos Kristinos dar turime šunelį Čilę. Esu labai dėkingas savo žmonai, nes tikrai nelengva su tiek vyrų tvarkytis.
Šiek tiek papasakokite apie atliekų tvarkymo bendrovę „Ekonovus“ – kokia jūsų veikla, ką darote jūs konkrečiai, kaip gamybos vadovas?
„Ekonovus“ yra viena iš didžiausių ir sparčiausiai augančių atliekų tvarkymo įmonių Lietuvoje. Veikiame visoje Lietuvoje jau 24 metus ir teikiame mišrių komunalinių, pakuočių atliekų, antrinių žaliavų, statybinių ir gamybinių atliekų tvarkymo, teritorijų tvarkymo, priežiūros ir kitas paslaugas.
Mano užduotys yra organizuoti ir užtikrinti antrinių žaliavų, statybinių atliekų ir kitų žaliavų, patenkančių į gamybos procesą, rūšiavimą, jų tinkamą paskirstymą gamybose, taip pat ir betarpiškas bendravimas su darbuotojais, jų motyvavimas, mokymas, gamybos srautų planavimas.
Ar pasirinkdamas šią darbo poziciją jautėtės savo rogėse – tai jums idėjiškai artima sritis: rūšiavimas, tvarumas?
Ši darbo pozicija tikrai man labai artima, džiaugiuosi galėdamas dirbti šioje kompanijoje bei taip prisidėti prie aplinkos švarinimo. Galiu drąsiai teigti, kad esu ten, kur privalau būti. Iki „Ekonovus“, teko dirbti kitose kompanijose, kurios perdirbdavo metalus, taip pat ir komunalinių paslaugų srityje.
Vaiko auginimas ir atliekos. Gal yra paskaičiuota, kiek šiukšlių išgeneruoja vienas kūdikis per metus? Matyt, daugiau, nei suaugęs žmogus.
Vaikus auginant tikrai susidaro nemažai atliekų, tačiau jos – ne visai yra susijusios su vaikais, tai tiesiog bendros šeimos ūkio atliekos. Kiekvienoje amžiaus grupėje kinta ir kiekiai bei atliekų pobūdis. Skaičiavimų nesame atlikę ir savo šeimoje nebandžiau skaičiuoti, tačiau pasidomėjus pavyko rasti keletą įdomių faktų. Tarkime, kalbant apie vaikus ir jų sauskelnes, tai vienoms sauskelnėms suirti reikia apie 500 metų, o vienas kūdikis, kol visiškai pradeda naudotis tualetu, sunaudoja iki 6500 vnt. sauskelnių, o tai yra apie viena tona plastiko. Imant pasauliniu mastu kasmet sunaudojama 187 milijardai vienetų sauskelnių, o tai yra apie 28 milijonai tonų plastiko. Nuolat ieškoma būdų, kaip sauskelnes perdirbti. Šioje srityje žymių rezultatų jau yra pasiekę Jungtinės Karalystės, Italijos mokslininkai, kurie sukūrė metodikas, kaip iš sauskelnių išgauti plastiką.
Kas jums pačiam, auginant vaikus, atrodė labiausiai netvaru ir teršiančio planetą – sauskelnės, maistelio pakuotės, didžiulis kiekis plastiko?
Labai geras klausimas. Kas kelia nuostabą auginant vaikus, tai tikrai dideli kiekiai plastiko, pradedant nuo higienos reikmenų, baigiant žaislais, mityba. Be abejo, visada galima rinktis tvaresnį ir kokybiškesnį produktą, tačiau pagrindinė rinka perpildyta plastikiniais gaminiais. Augindami vaikus susidūrėme su tomis pačiomis problemomis, kaip ir daugelis šeimų – tai sauskelnės, žaislai.
Ar bandėte kaip nors „kovoti“ su tuo? Gal auginote be sauskelnių? Pirkote tik ilgaamžius medinius žaislus?
Kovoti tikrai nebandėme, nes tai yra neišvengiama. Be abejo, ieškojome galimybių, kaip sumažinti plastikinių gaminių vartojimą, vasaromis vaikai pas močiutes kaime „paplikinėdavo“, kuo anksčiau bandėme išmokinti naudotis puodukais. Specialiai gal nesirinkdavome būtent medinio žaislo, bet jei tekdavo rinktis tarp ekologiško medinio ir plastikinio, mieliau rinkdavomės medinį. Vis dėlto tenka pripažinti, kad mūsų šeimoje nemažai ir plastikinių žaislų, tie plastikiniai grojantys, pypsintys, na, tiesiog yra smagesni, o kuris tėvas nenori palepinti savo mažųjų.
Kaip pats savo vaikus mokote rūšiuoti?
Specialiai nemokome, tiesiog po truputį bandau įtraukti juos į šį procesą. Namuose daug kibirų neturime, naudojame vieną, tačiau plastiko, popieriaus bei stiklo atliekas dedame į atskirus maišelius. Atliekas iš namų stengiamės išnešti kiekvieną vakarą.
Sodyboje žaliąsias atliekas kompostuojame.
Gera edukacija vaikams – nuvežti prie sąvartyno. Taip dariau su savo vaikais. Buvau ir į darbą atsivežęs, ir iš arti sąvartyną matė bei užuodė. Matė, kiek reikia įdėti pastangų rūšiuojant atliekas. Vaikai geriausiai įsisavina informaciją per motoriką, vizualizacijas ir emocijas, todėl būtinos išvykos į antrinių žaliavų įmones, rūšiavimo įmones, sąvartynus, kad galėtų iš arčiau pamatyti, pačiupinėti, užuosti.
Ar pirkdami maistą, daiktus, pamąstote apie pakuotę?
Pirkdamas tiek maisto produktus, tiek drabužius ar kitą inventorių stengiuosi pirkti ir pirmenybę teikiu tam, kur nėra pakuotės. Pirkti maisto produktų dažnai einame į turgų, perkame sveriamus produktus, o namuose kai kuriems produktams vietoje maišelių naudojame popierių. Jei jau nepavyksta išvengti pakuočių, tai likusias rūšiuojame ir atiduodame perdirbimui.
Kaip reaguojate, kai kavinėse ar viešose vietose matote, kaip į bendrą šiukšlinę išmetami tetrapakai, plastikiniai buteliai?
Ne, tokie vaizdai manęs nešiurpina, nes iš profesinės pusės žinau, kad bet kokiu atveju tos atliekos bus perrūšiuotos. Šiaip eidamas gatve, jei matau kokią numestą šiukšlę, tikrai stengiuosi pakelti, o ne paspirti koja.
Minite, kad fantazija, kaip išmokyti vaikus tvaresnės gyvensenos, yra beribė. Gal turite savo asmeninių pavyzdžių?
Visi vaikai yra imlūs naujiems dalykams, o ypač tiems, kurie nėra įsprausti į kažkokius iš anksto nustatytus rėmus. Kaip sakoma, kuo didesnė nesąmonė, tuo vaikai greičiau išmoksta, palyginti su tuo, jei vaikui lieptume išmokti kokį eilėraštį. Taip ir su rūšiavimu, neturime sakyti, jog jei čia neįmesite bus blogai, tiesiog turime ir mes, suaugusieji, pasitelkti fantaziją ir kai kuriais atvejais suvaikėti. Esame darę tokių projektų, kaip įmetus popierėlį ar buteliuką į rūšiavimo varpelį, už tai vaikui varpelis padėkoja ir sudainuoja dainelę. Patikėkite, rezultatai pranoko lūkesčius, buvo surinktos viso rajono šiukšlės, kad tik varpelis padainuotų.
Vieno vaiko rūbai perleidžiami kitam – klasika daugumoje šeimų, ir ne dėl tvarumo, o dėl taupumo. Kaip vaikus įtikinti, kad tai šaunu?
Manau, kad dabar vaikai paprasčiau žiūri į tokius dalykus, ir to dabar nebesureikšmina, ypač jei kalba eina apie darželinukus ir pradinukus. Na, su vyresniais vaikais jau gali kilti sunkumų, bet nebūtinai. Mano nuomone, drabužis turi būti nešiojamas pasipuošiant, einant į žvejybą, į kiemą spardyti kamuolio, ir su vaikais reikėtų taip ir kalbėtis, kad tai nėra gėda ar taupumas. Bus paprasčiau, nereikės saugoti, ar netaip skaudu bus, jei susigadins drabužis, tačiau kiekvienu individualiu atveju reikėtų atsižvelgti į vaiko poreikius ir vidinę harmoniją, jis turi jaustis komfortiškai. Kartais taupydami ar besivaikydami tvarumo idėjų galime daugiau pakenkti nei padėti.
Koks jūsų pats ekologiškiausias poelgis, įprotis?
Konkrečiai vieno kokio įpročio neišskirčiau, aš ekologiją suprantu truputėlį kitaip. Man ekologija yra ne ta parodomoji, kad visi matytų, kaip rūšiuojame ar kaip rūbus nešiojame tik lininius. Man ekologija yra saikingumas. Tai atsakingas vartojimo požiūris, vartotojiškumo mažinimas. Turiu tokį įprotį – parduotuvėje pirkti tuos produktus, kurie nėra sufasuoti ar supjaustyti ir supakuoti po 100 gr. Rinkdamasis tokį produktą nesukuriu papildomų atliekų.
Ar darželiuose ir mokyklose palankamai informacijos apie rūšiavimą, ekologiją?
Šiuo kausimu negaliu atsakyti už visus darželius, tačiau su tomis ugdymo įstaigomis, su kuriomis susiduriau, tikrai galiu drąsiai teigti, jog šios informacijos trūksta. Ugdydami vaikus neretai prioritetus sudėliojame kitaip ir atliekos bei jų įtaka lieka nuošalyje. Ir tik, kai jau gauname rezultatą, tada susizgrimbame ir pradedame kalbėti apie tvarumą, ekologiją ir panašius dalykus. Manau, kad tai jau pavėluotas procesas. Vaikai, išėję iš darželio/mokyklos, jau turėtų būti sąmoningi ir jau suprasti, kiek yra svarbu rūšiuoti, kokie svarbūs procesai ir negrįžtami rezultatai padaromi gamtai bei mūsų pačių gerovei.
Ar pagiriate, motyvuojate vaikus, kai jie pasielgia eko brandžiai?
Įdomus klausimas. Turbūt ne visada, nes tai nėra žygdarbis, aš siekiu, kad vaikai suvoktų, jog atliekų rūšiavimas yra toks pat procesas, kaip dantų valymas ar lovos klojimas. Todėl neišskiriu, gal daugiau akcentuojame, kodėl taip turime elgtis, ir tą suvokimą bandome atrasti per diskusiją.
Kalbant apie vartojimo mažinimą ir tvarumą, reikėtų akcentuoti vaikams, kad svarbu naudoti kuo daugiau natūralių medžiagų. Ne visada natūralus maistas bus toks pat skanus, kaip tas, kuriame pridėta skonio stipriklių, taip pat yra ir su daiktais ar drabužiais – sintetiniai gali atrodyti puošnesni ir gražesni nei pagaminti iš natūralaus lino ar medvilnės, medinis žaislas ne visuomet bus toks patrauklus kaip plastikinis. Manau, tai ir yra pagrindinė suaugusiųjų užduotis – kad kiekvienas vaikas suprastų: svarbu ne tai, kiek jis suvartos (rūbų, žaislų, maisto), o ką (iš kokių medžiagų pagaminta) ir kaip.
Kas jūsų namuose būtų pats blogiausias poelgis, kalbant apie rūšiavimą?
Manau, kaip ir pas daugelį – maisto atliekos, tikrai šiai dienai yra kur pasitempti. Ir, žinoma, rūšiavimą kiek apsunkina gyvenamųjų patalpų plotas, sudėtinga laikyti kelis kibirus, bet radome išeitį – dedame į maišiukus.
Vartotojiškumas priklauso tik nuo mūsų pačių fantazijos ir tam ribų nėra. Kas anksčiau buvo laikoma neestetiška, dabar – madinga. Kalbu apie didesnes ar mažesnes skylutes drabužiuose, skirtingas kojines, galima nešioti kokias tik randi.
Pamokykite konkrečių rūšiavimo paslapčių. Pavyzdžiu – ar pakuotė su folija yra plastikas, ar popierius? Juk dauguma saldainių popieriukų blizga…
Geras pastebėjimas. Tai ir yra pakuotė, ji gali būti ir popierinė, ir plastikinė, ir, kaip jūs pastebėjote, dengta folija, todėl tokie popieriukai turi būti metami prie pakuotės atliekų, nes jų perdirbimas yra sudėtingas procesas.
Vaikai mėgsta saldumynus, tad svarbu paaiškinti, kur mesti ledų, saldainių, bulvių traškučių pakelius. Tokios atliekos turi būti išmestos į pakuočių rūšiavimo konteinerius. Mažiesiems gali būti sunku suprasti, kas ta pakuotė, todėl per žaidimus ir turime paaiškinti, kad numestą popierėlį gali suvalgyti karvutė, jai skaudės pilvelį ir nebeduos pieno, nebus iš ko padaryti ledų. Numesti saldainių popierėliai uždengs gėles, jos nuvys ir bitutės negalės atnešti medaus – saldainiai nebebus saldūs.
Kur mesti senus, sulūžusius žaislus? Kaip juos teisingai paruošti rūšiavimui?
Šiais laikais žaislai gaminami iš įvairios žaliavos, todėl tinkamas jų perdirbimas yra ilgas procesas. Reikėtų skatinti vaikus dalintis žaislais su kitais, mažinti vartotojiškumą. Dauguma žaislų dabar yra su elektronikos komponentais, todėl juos reikėtų mesti į specialius elektronikos atliekų konteinerius arba nuvežti į įmones, kurios perdirba elektronikos elementus. Jei žaislas pagamintas iš plastiko be papildomų medžiagų, galima mesti į plastiko surinkimo konteinerį, minkštus žaislus – į tekstilės rūšiavimo konteinerius.
Prieš išmetant žaislą, reikia pašalinti baterijas ar akumuliatorius (ar kitus energijos šaltinius) ir priduoti atskirai, kad nesukeltų gaisro.
Jūsų palinkėjimas naująją eko kartą auginantiems tėvams?
Nuoširdžiai norėčiau palinkėti niekada nesivaikyti garsių, skambių frazių, nesigėdykite būti nemadingais, būkite savimi ir tas rūšiavimo pojūtis tegul jumyse pats palaipsniui susiformuoja ir išauga. Tikrai kartais graudu klausyti žmogaus, kuris kalba apie tvarumą pats nežinodamas, kas tai yra, o kalbame nes šiai dienai tai yra madinga. Išgyvenome ekologiškumo periodą, dabar esame tvarumo periode. Tikrai ne to reikia, reikia sąmoningumo ir nuoširdumo tai darant. To ir palinkėsiu.
Ačiū už patarimus!
Neila Ramoškienė
„Mamos žurnalas“
Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas parėmė projektą „Žalia šeima“ ir 2022 metams skyrė 3500 eurų.
Šis straipsnis įkeltas 2022 spalio 26 dieną.
[custom-related-posts title=“Susiję straipsniai“ order_by=“title“ order=“ASC“ none_text=“None found“
