Mažakraujystė arba anemija – organizmo būklė, kuriai būdingas dėl tam tikrų priežasčių sumažėjęs hemoglobino ir eritrocitų kiekis. Dėl hemoglobino trūkumo organizme pablogėja deguonies gabenimas į audinius ir kyla audinių hipoksija, kuri pasireiškia atitinkamais simptomais. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, nuo šiol būklės kenčia beveik 2 mlrd. žmonių. Plačiau apie ligos simptomus, kam ji pasireiškia dažniausiai bei kaip kiekvienas pacientas gali sau padėti, pasakoja Vilniaus „InMedica“ klinikos šeimos gydytoja Lina Matutienė.
„Anemija sergama visais metų laikais – galbūt anksčiau, šaltuoju metų laiku, stokojant šviežių daržovių, buvo ryškesnis ligos sezoniškumas, tačiau dabar situacija pasikeitusi. Didžiausia problema yra ta, jog dauguma ligos simptomų yra nespecifiniai, pacientas gali sirgti visiškai kita liga, todėl mažakraujystę atpažinti pačiam žmogui yra ganėtinai sunku. Pavyzdžiui, lėtinės mažakraujystės forma gali būti ir besimptomė, nustatoma atsitiktinai, tiriant pacientą dėl kitų ligų“, – pažymi šeimos gydytoja.
Kas lemia anemijos išsivystymą?
Mažakraujystė atsiranda dėl įvairių priežasčių – ją gali lemti padidėjęs eritrocitų netekimas, kilęs dėl ūmaus arba lėtinio nukraujavimo.
„Kita dažna priežastis – sutrikusi raudonųjų kraujo kūnelių gamyba dėl geležies, vitamino B12 ar folio rūgšties trūkumo. Šią problemą gali lemti nepakankamas minėtų medžiagų gavimas su maistu, pavyzdžiui, vegetarams, badaujantiems, besilaikantiems griežtų dietų, kurių metu itin ribojamas kalorijų skaičius. Mažakraujystė dažnai diagnozuojama ir būsimoms ar esamoms mamoms dėl nėštumo ar maitinimo krūtimi. Taip pat ji atsiranda sutrikus rezorbcijai virškinimo trakte – užsitęsus viduriavimui, sergant uždegiminėmis žarnų ar navikinėms ligomis ir vartojant daug alkoholio, kuris sutrikdo folio rūgšties įsisavinimą.
Kiek rečiau – sutrikus eritrocitų gamybai kaulų čiulpuose. Kartais ligos išsivystymą lemia ir padidėjęs eritrocitų irimas, sergant įvairios kilmės hemolizinėmis anemijomis“, – pasakoja šeimos gydytoja.
Kokie simptomai gali įspėti apie mažakraujystę?
Dažniausi anemijos tipai yra geležies stokos anemija, megaloblastinė anemija (vitamino B12 ar/ir folio rūgšties stokos) bei lėtinių ligų anemija.
„Ligos simptomai įvairūs – pacientai jaučia silpnumą, greitai pavargsta, jų oda ir gleivinės būna išblyškę, po fizinio krūvio pasireiškia dusulys, padažnėja širdies plakimas, kartais gali būti jaučiamas skausmas krūtinėje, liežuvio skausmas ir dirglumas. Taip pat gali pasireikšti ir kiti simptomai, tokie kaip mieguistumas, dėmesio ir koncentracijos sutrikimas, galvos svaigimas ir skausmas, galūnių tirpimas. Ligos signalai tuo neapsiriboja – sergantiems anemija gali atsirasti kraujosruvų, mėlynių, dantenų kraujavimas ar įtrūkimai lūpų kampučiuose“, – simptomatiką vardija L. Matutienė.
Esant geležies trūkumui pacientai skundžiasi sausa, pleiskanojančia ir šiurkščia oda, plaukai tampa trapūs ir neblizga, padidėja jų slinkimas, o nagai lūžinėja, plonėja. Kartais atsiranda poreikis valgyti neįprastus produktus – kreidą, dantų pastą, ledo gabalėlius ar krakmolą.
Anemija – dažniausia vaikų kraujo liga
Liga nesirenka lyties, visgi, dažniau ja serga moterys – ypač vaisingo amžiaus, dėl gausaus kraujavimo mėnesinių metu, neracionalios mitybos ar blogų gyvenimo sąlygų. Nėštumo metu gali tekti vartoti geležies preparatus dėl vadinamosios praskiedimo anemijos, padidėjus cirkuliuojančio kraujo tūriui.
„Geležies stokos anemija yra dažniausia vaikų kraujo liga. Geležies trūkumas nėštumo metu daro įtaką kūdikių geležies stokos anemijos išsivystymui, o po gimimo organizmas naudoja įgimtas atsargas ir su maistu gaunamą geležį. Dėl greito augimo įgimtos atsargos, ypač neišnešiotiems naujagimiams, greitai išsenka, dėl to geležies stokos anemija gali būti aptinkama jau trečią gyvenimo mėnesį, o išnešiotiems kūdikiams – penktą–šeštą mėnesį.
Kitos kūdikių anemijos priežastys yra vėlyvas ir nepakankamas liesos mėsos įvedimas bei žuvies trūkumas paros maisto racione, sutrikęs geležies pasisavinimas dėl virškinamojo trakto ligų, padidėjęs jos netekimas dėl, pavyzdžiui, kirmėlių invazijos ar nukraujavimo“, – pasakoja šeimos gydytoja.
Nepamirškite tinkamos mitybos
Ligos išsivystymą suaugusiems dažniausiai lemia nepilnavertė mityba, žalingi įpročiai ir medikamentų vartojimas, taip pat įgimtos, genetinės priežastys.
„Norint išvengti anemijos svarbu pasirūpinti visaverte mityba – ji turi būti praturtinta vitaminais, taip pat reikėtų riboti suvartojamo alkoholio, aspirino bei kitų priešuždegiminių vaistų kiekį. Nepamirškite pasirūpinti ir savo vaikais – kūdikį žindykite bent iki 6 mėn., nes iš motinos pieno geležis yra pasisavinama geriau nei iš bet kokio kito produkto, taip pat laiku, pagal gydytojų rekomendacijas, įveskite papildomą maitinimą“, – pažymi L. Matutienė.
Geležis, naudojama hemoglobino gamybai, geriausiai pasisavinama iš gyvulinės kilmės produktų: liežuvio, triušienos, kalakutienos, vištienos, jautienos, veršienos, skumbrės ir menkės, o juos valgant su daržovėmis įsisavinimas tik pagerėja. Tuo metu iš augalinės kilmės produktų geriausia rinktis šviežius ir džiovintus grybus, grikius, avižinius miltus, erškėtuoges, persikus, obuolius, kriaušes, slyvas, burokėlius, melynes ir žemuoges. Svarbu žinoti ir tai, jog geležies įsisavinimą slopina oksalatai – jų gausu rabarbaruose ir špinatuose, fostatai – randami maisto prieduose E339,E340, E341, E450, E451 ir E45. Vaikų mityboje reikėtų riboti pramoniniu būdu pagamintų dešrelių, šaldytų picų, mėsainių ir gaiviųjų gėrimų vartojimą.
Sergant geležies stokos mažakraujyste, nerekomenduojama gerti daug pieno, kavos, arbatos. Riboti sėlenų, ankštinių daržovių, riebaus maisto vartojimą.
Tyrimus atlikite prieš pajausdami simptomus
Pirmas žingsnis, norint įvertinti, ar pacientas serga anemija – bendras kraujo tyrimas. Įvertinus jo rezultatus, gali prireikti papildomų tyrimų ligos priežastims patikslinti. Atsižvelgiant į tai, jog ligos simptomai yra nespecifiniai, bendrąjį kraujo tyrimą svarbu atlikti profilaktiškai – bent kartą per metus, ne tik pajutus neįprastus simptomus.
Anot gydytojos, mažakraujystės gydymas priklauso nuo ją sukėlusios priežasties. Pavyzdžiui, alimentarinės kilmės anemija yra gydoma koreguojant mitybą, šalinant rizikos veiksnius ir skiriant tinkamą medikamentinį gydymą.
„Geležies stokos anemijos gydymui įprastai skiriami peroraliniai geležies preparatai, o jų įsisavinimą pagerina vitaminas C. Svarbu ne tik normalizuoti hemoglobino kiekį, bet ir atstatyti geležies atsargas. Kartais šie preparatai būna blogai toleruojami, todėl pacientui galima skirti intravenines geležies infuzijas“, – teigia gydytoja.
Kai kurių anemijų, pavyzdžiui, sukeltų vitamino B12 ir folio rūgšties trūkumo, atvejais gydymą profilaktinėmis dozėmis tenka tęsti visą gyvenimą.
