Krūties uždegimas – mastitas – paprastai prasideda pieno sąstovio vietoje. Tai gali atsitikti dėl įvairių priežasčių: kai po gimdymo uždelsiama žindyti kūdikį, jis per retai žindomas („pagal tvarkaraštį“), ribojama žindymo trukmė (kai neleidžiama vaikeliui žįsti tiek ilgai, kad krūtis būtų ištuštinta), vaikelis pradedamas per anksti papildomai primaitinti, dėl staigaus nujunkymo nuo krūties ir kt.
Ypač dažna pieno sąstovio priežastis – bandymas išbūti visą naktį nežindžius. Viena mama mėgdavo pasipuikuoti, kad kūdikis išmiega savo lovelėje po dešimt valandų per naktį neatsibusdamas, tačiau ji pati kentėjo nuo besikartojančio mastito. Rytais jos krūtys visada būdavo kietos ir skausmingos. Kai mama pradėjo kūdikį guldyti šalia ir žadinti, kad ir naktį pažindytų, uždegimai baigėsi.
Pieno sąstovis krūtyje gali susidaryti ir tuomet, kai mama žindydama ranka suima krūtį ir pirštais užspaudžia pieno latakėlį, kai dėvi per ankštą liemenėlę ar nepatogiai guli. Pieno tekėjimas gali sutrikti ir dėl netinkamos kūdikio padėties, kai žįsdamas jis apžioja tik spenelį, nors turėtų apžioti ir laukelį aplink jį. Per mažai apžioti krūtį kūdikis įpranta, jeigu nuolat raminamas čiulptuku ir dažnai girdomas iš buteliuko. Taip čiulpdamas jis ne tik gerai neištraukia pieno, bet ir žaloja spenelį. Sukeltas skausmas stabdo pieno tekėjimo refleksą ir didina pieno sąstovį, o dėl spenelio odoje atsiradusių įtrūkimų į krūties audinius lengviau patenka užkratas. Ganėtinai retai pasitaiko, jog mikrobai uždegimo krūtyje vietą pasiekia pieno latakėliais ir labai retai bakterijos atkeliauja su krauju iš infekcijos židinių, esančių kitose moters kūno vietose.
Mastito simptomai
Krūties vieta, kurioje vystosi uždegimas, paprastai būna patinusi. Intensyviai dirginant nervinius receptorius juntamas skausmas – tai rodo, kad toje kūno vietoje yra bėda. Prasidėjus mastitui, moteris sukarščiuoja – iki 38,5°C ir daugiau pakyla kūno temperatūra, kartais krečia drebulys, žindyvė jaučiasi pavargusi, serganti. Ligos požymiai dažnai būna panašūs į gripo. Juos moteris neretai pajunta dar prieš krūties skausmą. Beje, taip būna ne visoms mastitu sergančioms moterims. Maždaug trečdalį moterų, kurioms mastitas kyla ne dėl užkrato, vargina tik vietiniai požymiai: uždegimo apimta krūtis ar (dažniausiai) jos dalis patinsta, būna kieta, karšta ir skausminga, o paviršiuje matyti paraudimas. Paprastai mastitas išsivysto tik vienoje krūtyje, dažniausiai jos viršutinėje šoninėje srityje.
Laukiant gydytojo
Ištikus mastitui, pieną iš sąstovio vietos gali išjudinti šiluma ir masažas. Krūtį šildyti derėtų trumpai, susiruošus žindyti ar ištraukus pieną, kad karštis nesustiprintų uždegimo. Šalti kompresai po žindymo ne tik mažina tinimą, bet ir ramina skausmą. Jei to nepakanka, galima išgerti skausmą malšinančių vaistų, pavyzdžiui, be recepto parduodamų ibuprofeno arba paracetamolio, kurie saugo ir nuo uždegimų. Sergant, ypač karščiuojant, organizmui reikia gauti daugiau skysčių, taigi nepamirškite dažniau atsigerti. Būtinai pailsėkite! Geriausia – lovoje, o kūdikį pasiguldykite greta ir tegul jis žinda visada, kai tik išalks.
Kai pienas pradeda geriau tekėti iš krūties, neinfekcinės kilmės mastitas netrukus atslūgsta. Jei kyla užkrato grėsmė (kai uždegimo požymiai stiprėja, užtrunka ilgiau kaip parą, yra spenelio įtrūkimų), papildomai skiriama ir antibakterinių vaistų – antibiotikų. O ar jų tikrai reikia, ir kokių, nustatys gydytojas.
Prireikus antibiotikų
Be abejo, ligą diagnozuoti ir skirti vaistų privalo šios srities profesionalas. Jeigu kilo įtarimas, kad susirgote krūties uždegimu, nedelsdama pasikonsultuokite su savo gydytoju. Patyrę medikai tvirtina, jog mastitą geriau pradėti gydyti anksčiau ir neleisti išsivystyti komplikacijoms. Sistemingai antibiotikais gydytoms moterims pūlingasis mastitas išsivysto 4–5 kartus rečiau, negu moterims, kurios gydytos tik vietinio poveikio vaistais, arba toms, kurios tik pagerino žindymo techniką.
Gydytojo skirtus vaistus vartokite tiek laiko, kiek skirta. Kad užkratas visiškai išnyktų ir mastitas neatsinaujintų, antibiotikų kurso nereikėtų nutraukti per anksti, net jeigu pasijusite geriau jau po dienos ar dviejų. Antra vertus, jeigu skirti vaistai veiksmingi, per tą laiką jums turėtų pagerėti.
Jeigu taip nėra, sakykite gydytojui – galbūt reikia kitų antibiotikų.
Gydantis antibiotikais žindyti galima, nes per motinos pieną kūdikis vaisto gaus daug mažiau už tą dozę, kuri būtų skiriama jam pačiam susirgus.
Moteris neturėtų drovėtis pasakyti gydytojui, jog ir toliau norėtų žindyti, kad skirtas vaistas nekenktų kūdikiui per pieną.
Žindymas mastito metu
Susirgusi mastitu moteris žindyti kūdikį tikrai gali iš sveikosios krūties. Jeigu uždegimas dar nėra pūlingasis, iš sergančios krūties irgi reikėtų žindyti. Žindyti naudinga ir todėl, kad liga greičiau praeina, jeigu krūtis reguliariai ištuštinama ir nepersipildo, kyla mažesnė rizika, kad išsivystys pūlinys.
Mastito apimta krūtis paprastai būna skausminga arba pienas iš sukietėjusios krūties nebėga, ir kūdikis nerimsta. Pradėkite žindyti iš sveikosios krūties, paskui, kai pradės veikti pieno tekėjimo refleksas, kūdikį perkelkite prie krūties, apimtos mastito. Jeigu jam sunku prie jos tinkamai priglusti, truputį pieno ištraukite rankomis ar pientraukiu – tiek, kad krūtis suminkštėtų ir būtų lengviau ją apžioti.
Sūrus pienas
Kartais kūdikiai nenoriai žinda iš sergančios krūties. Kilus uždegimui, jau ne tik pieno dalelės gali prasiskverbti iš alveolių ir latakėlių į aplinkinius audinius, bet vyksta ir atvirkščias procesas. Iš sutinusių audinių kai kurios medžiagos patenka į pieną. Jame padaugėja natrio ir chloro, o kalio ir laktozės koncentracija santykinai sumažėja. Todėl pakinta pieno skonis: jis darosi sūresnis ir mažiau saldus. Dauguma kūdikių to nepastebi arba nekreipia dėmesio ir žinda toliau, tačiau kai kurie nenori žįsti iš tokios krūties, teikdami pirmenybę sveikajai. Tuomet maitinimą pradėkite iš sveikosios krūties, o kai vaikas paleis spenelį, nepastebimai, nekeisdama jo kūnelio padėties, pasiūlykite jam žįsti iš skaudančios pusės. Jeigu ir taip nepavyksta kūdikį įtikinti žįsti iš sergančiosios krūties, pieną iš jos reikėtų nutraukti dirbtiniu būdu. Dažniausiai šis sūrumas yra tik laikinas ir trunka apie savaitę. Uždegimui rimstant, pienas vėl atgaus įprastą skonį, ir kūdikis vėl žįs tą krūtį kaip anksčiau.
Krūties pūlinys
Pūlinys yra didelio organizmo (žmogaus) bandymas gelbėtis, kad neišplistų mikroorganizmų užkratas. Nuo sveikųjų audinių jį skiria kapsulė. Jeigu pūlinys yra arti krūties paviršiaus, ilgainiui gali pratrūkti į išorę per odą, jeigu krūties gilumoje – galbūt pūliai prasiverš į stambesnį pieno lataką ir juo ištekės iš krūties. Tokiu atveju pienas, kuris dar gaminamas krūtyje, pagelbėtų ir kaip užterštų latakėlių „ploviklis“. Tačiau kartais pavojingų bakterijų patenka ir į bendrąją organizmo kraujotaką ir sukelia gyvybei grėsmingą kraujo užkrėtimą ir pūlinguosius įvairių kitų organų uždegimus.
Krūtų pūlinių dabar pasitaiko retai, dažnai tai būna negydyto arba netinkamai gydyto mastito komplikacija. Pūlinių tikimybė padidėja, jei moteris staiga nustoja žindyti savo vaiką. Kad krūtyje atsirado pūlinys, galima įtarti, jeigu gydant mastitą joje lieka skausmingas gumbas, virš kurio oda yra raudona, karšta ir patinusi.
Pūlinio gydymas
Būna, jog pieno sąstovį šalinančios priemonės ir geriamieji ar injekciniai antibiotikai neišgelbsti. Tuomet pūlius tenka šalinti chirurgiškai. Tai gali būti atlikta dviem būdais. Pirmasis – pūlius galima ištraukti švirkštu per adatą ir paskui suleisti antibiotikų, kad naikintų likusias bakterijas. Giliau krūtyje esančio pūlinio vietą tiksliau nustatyti padeda tyrimas ultragarsu. Antras būdas – dideliam pūliniui atverti prireikia atlikti įpjovimą ir drenuoti pūlius į išorę.
Prieš šią chirurginę operaciją vertėtų iš sveikosios krūties ištraukti po žindymo likusį pieną. Jis bus duodamas kūdikiui, kol mama negalės žindyti pati. Moteris, atgavusi sąmonę (jei buvo taikyta narkozė) arba tuojau po operacijos (jei naudota vietinė nejautra), jei norės, vėl galės žindyti. Jei operuota krūtis vis dar gamina pieną, labai svarbu, kad vaikas žįstų ir ją ištuštintų, taip ji bus apsaugoma nuo užsitęsusio pieno sąstovio ir neatsinaujins uždegimas. Jeigu iš pradžių kūdikis nenori žįsti ar mama negali žindyti iš sergančios krūties, pieną iš jos reikėtų ištraukti dirbtinai – geriausiai tam tiktų elektrinis pientraukis. Pūlinio drenažas paprastai trunka 3–4 dienas. Kūdikis visą laiką gali būti žindomas, jeigu drenažo vamzdelis yra pakankamai toli nuo aureolės, ir apžiojęs krūtį kūdikis burna nepasiekia pjūvio vietos.
Ar galima žindyti?
Pienas pūlinio apimtoje krūtyje paprastai išlieka švarus.Tik retais atvejais, kai pūlinys pratrūksta į latakėlį, kartu su pienu iš krūties gali tekėti ir pūliai. Tuomet kūdikio žindyti iš pūliuojančios krūties laikinai nereikėtų, tačiau pieną iš jos reikia reguliariai ištraukti. Jeigu pūlinys buvo arti spenelio, tai geriau daryti pientraukiu, o ne rankomis. Pieną ištraukite ne tik tam, kad nepabrinktų krūtis, bet ir tam, kad pieno srovė geriau „išplauna“ iš krūties užkratą. Be to, šitaip galima išsaugoti pieno gamybą, kad pasveikusi mama galėtų toliau žindyti.
Jeigu laikinai negalite žindyti iš supūliavusios krūties, kad kūdikis gautų pakankamai maisto, iš kitos – sveikosios krūties – žindykite dažniau. Tai skatins daugiau gamintis pieno. Pienui pažeistoje krūtyje sumažėjus po pūliavimo, dažnas žindymas – geriausia priemonė stimuliuoti jo gamybą.
Blogiausia, kas galėtų likti po buvusio mastito, tai kurio nors latako nepraeinamumas, jeigu šis buvo užblokuotas dėl surandėjimų. Vienu lataku pienas teka tik iš vienos pieno liaukos skilties. Visos kitos bus sveikos ir puikiai veiks – kūdikį žindyti tikrai galėsite.
Kad nesikartotų
Reikėtų vengti aplinkybių, dėl kurių krūtyje jau buvo kilęs uždegimas. Pavyzdžiui, įsitikinti, kad kūdikis žįsdamas gerai apžioja krūtį ir netraumuoja spenelio, kad ranka ar drabužiu mama neužspaudžia latakėlių. Nereikėtų ilginti tarpų tarp maitinimų ir nesistengti išbūti visą naktį nežindžius, kad nesusidarytų krūtyje pieno sąstovis.
Kūdikį būtina žindyti visada, kada tik jis nori. Neturi būti naudojama jokių papildomų priemonių (čiulptukų, buteliukų su gliukoze ar mišiniais, antspenių…), kurios gali trukdyti kūdikiui mokytis taisyklingai priglusti prie krūties. Tik taip galėsite išvengti krūtų pabrinkimų ar latakėlio užsikimšimo, kurie skatina neinfekcinės kilmės mastitą. Taisyklinga kūdikio padėtis prie krūties žindant padės išvengti sužalotų spenelių, pro kuriuos į krūtį gali patekti užkratas. Ir labai svarbu, kad krūtis liečiančios rankos ir drabužiai būtų švarūs.
Vaikų gydytojas Kazimieras Vitkauskas
Knygos „Kūdikio žindymas“ autorius
www.zindyk.lt
„Mamos žurnalas“
