Ekspertai vis dažniau pabrėžia, kad šiuo metu ekranai yra pagrindinis akių sveikatos priešas. Pasak „Optometrijos centro“ akių ligų gydytojos med. mokslų daktarės Jolantos Bendorienės, didžiausia piktnaudžiavimo ekranais kaina – galima trumparegystė.
Konsultuoja „Optometrijos centro“ akių ligų gydytoja med. mokslų daktarė Jolanta Bendorienė
Svarbus ekrano dydis
Akių sveikatai neigiamos įtakos turi ne tik didėjantis valandų skaičius prie ekranų, tačiau ir jų dydis. „Suaugusiesiems tai mažiau pavojinga – jeigu trumparegystė ir išsivystys, ji nebus didelio laipsnio. Tačiau vaikams ilgalaikis žiūrėjimas į ekranus, ypač mažus ekranus išmaniuosiuose įrenginiuose, skatins ne tik trumparegystės atsiradimą, bet ir nuolatinį progresavimą. Kuo anksčiau vaikui bus leidžiama ilgai žiūrėti į ekranus, tuo didesnė rizika išsivystyti trumparegystei, o kuo anksčiau ji prasidės, tuo stipresnių akinių žmogui reikės likusį gyvenimą. Todėl šiuo metu tėvai turėtų atkreipti itin didelį dėmesį, kiek laiko vaikai praleidžia prie ekranų“, – pabrėžia ekspertė.
Leiskite akims dirbti lengviau
Jolanta Bendorienė vaikų tėvams pataria įsigyti didesnius kompiuterių ekranus, nes tik taip akys neturi taip įtemptai dirbti, kad apdorotų tą pačią informaciją.
„Svarbiausia rekomendacija, kurią pandemijos metu nuolat primena tarptautinėse vaikų oftalmologų konferencijose, – ekranai turi būti kuo didesni. Vaikams netinka mokytis prie mažų ekranų, kokie yra planšetiniuose arba nešiojamuose kompiuteriuose. Tėvai turėtų vaikams nupirkti kuo didesnį ekraną. Taip vaikai galės į jį žiūrėti iš didesnio atstumo. Kuo mažesnis ekranas, tuo labiau kenkia akims, nes reikia įžiūrėti mažesnius simbolius ir sėdėti arti“, – patirtimi dalijasi „Optometrijos centro“ gydytoja.
Tuo tarpu suaugusieji turėtų pasirūpinti ne tik vaikais, bet ir savimi pačiais. Pasak ekspertės, didžiausios problemos, su kuriomis susiduria dirbantieji kompiuteriais, – akių nuovargis, sausumas, paraudimas.
„Dauguma pacientų sako, kad darbo vietos ir pobūdžio keisti negali. Tačiau galima keisti įpročius: daryti pertraukėles atsitraukus nuo kompiuterio, pažiūrėti į tolį pro langą, eiti per pietų pertrauką į lauką pasivaikščioti. Taip pat darbe galima dėvėti akinius su apsauginiu mėlynos šviesos filtru. Jau yra sukurtos ir akinių lęšių dangos, kurios sulaiko žalingus ultravioletinius ir kenksmingus mėlynus spindulius bei praleidžia tik naudingą mėlyną šviesą. Be viso to, reikia rūpintis sveika mityba, siekti, kad maiste būtų antioksidantų, liuteino, zeaksantino ir kitų akis saugančių komponentų“, – pataria J. Bendorienė.
Geriausia, ką galime padaryti savo akims. – 1–2 val. kasdien pabūti lauke, nes tada tinklainėje gaminasi dopaminas, melatoninas, kiti neuromediatoriai, kurie padeda akims „atsigauti“.
Pavojus, kurio nepastebime
Pastaruoju metu apie mėlynos šviesos poveikį akims kalbama vis dažniau, nes daugiau žmonių dirba kompiuteriais, o jų darbo vietos būna apšviestos energiją taupančiomis lemputėmis. Taip akys gauna neproporcingai daug mėlynos šviesos spindulių. Tuo tarpu odontologai, chirurgai, šviesą instaliuojantys technikai ir kiti patiria daugiau rizikos, susijusios su mėlyna šviesa.
„Mėlyna šviesa praeina į akies vidų giliau nei UV spinduliai ir pasiekia tinklainę. Dėl didelio kiekio mėlynos šviesos gali būti pažeistos ir ragenos epitelio ląstelės. Tinklainėje esantys antioksidantai sumažina oksidacinio streso žalą, tačiau, deja, su amžiumi antioksidantų kiekis organizme mažėja. Vaikai ypač jautrūs mėlynos šviesos poveikiui. Jie naudoja daugybę elektroninių prietaisų, kurie skleidžia mėlyną šviesą. Šiais laikais vaikai tokie užimti, kad ruošia pamokas arba skaito jau vakare, prie dirbtinės šviesos. Dėl tokio intensyvaus mėlynos šviesos srauto gali sutrikti regėjimas ir miegas“, – apie nepastebimą akių priešą kalba ekspertė.
Užsukti pas akių specialistus reikėtų dažniau
Dažniausiai suaugusieji į akių specialistus kreipiasi tada, kai pablogėja regėjimas, nors galėtų to išvengti tinkamai prižiūrėdami akis. Tuo tarpu vaikai gali nesuprasti, kad jų rega pablogėjo, – dėl to yra priimtos pasaulinės rekomendacijos, nurodančios tikrinti vaikų akis, sulaukus maždaug 1 metų, 3–4 m. ir 6–7 m. Vėliau kasmet regėjimą patikrina šeimos gydytojas. Dažnai nutinka, kad vaikas pirmą kartą gyvenime patenka pas akių gydytoją tik prieš eidamas į mokyklą ir jam nustatomas astigmatizmas, vienos akies tinginystė, ką dažnai išgydyti jau būna per vėlu.
„Labiausiai glumina tėvai, kurie pirmą kartą pas oftalmologą apsilanko prieš mokyklą, nes, jų nuomone, vaikas puikiai mato. Vaikų trumparegystei stabdyti jau turime priemonių, tokių kaip atropino lašai, specialūs kontaktiniai lęšiai. Specialistai išsiaiškins, ar nėra akių ligų, ar vaiko regėjimas geras. Svarbu laiku apsilankyti pas specialistus“, – pastebi ekspertė.
Akių specialistai ir gera įranga turėtų būti lengvai prieinami ir pasiekiami, nes tik taip galima anksčiau aptikti ir spręsti akių sveikatos sutrikimus. Dėl šios priežasties pažangiausia „Optometrijos centro“ klinika duris atveria pramogų ir prekybos centre „Ozas“. Čia bus galima apžiūrėti ir mažiausiuosius, kurie dar nekalba, nes klinika turės specialų aparatą. Užsukusieji galės pasinaudoti naujove tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje – trumparegystės progresavimo sekimui skirtu biometru, išmatuojančiu, kaip akis greitai auga, kokie ragenos gaubtumai. Tai tikslesnis trumparegystės monitoringas nei dioptrijų matavimas.
„Šią kliniką bus ne tik patogu aplankyti su vaikais – specialistai čia dirba su pažangiausia įranga Lietuvoje. Pavyzdžiui, sausoms akims tirti skirtas aparatas matuos akies ašarų plėvelės storį, meibomo liaukas ir filmuos ašarų plėvelės sutrūkimo greitį. Tuo tarpu akių spaudimą galėsime pamatuoti bekontakčiu būdu, oro srove, koreguojant duomenis pagal ragenos storį.
Optinis koherentinis tomografas (OKT, OCT) – viena naujausių technologijų akių ligų diagnostikoje. Dėl greito akies nuskaitymo koherentiniu tomografu akių dugno patikros laikas neprailgsta. „Optometrijos centro“ gydytojai oftalmologai, naudodami šią įrangą, atlieka 3D tinklainės ir akies nervo struktūros giliųjų sluoksnių ištyrimą. Tai gydytojams padeda nustatyti glaukomą, geltonosios dėmės degeneraciją, kitas akių ligas. Šis tomografas – naujas tinklainės ligų, glaukomos diagnostikos standartas.
Tai tik kelios procedūros, kurios specialistams leidžia spręsti esamas akių sveikatos problemas ir anksti diagnozuoti atsirandančias“, – sako „Optometrijos centro“ gydytoja.
Susiję straipsniai
