Endometriozė laikoma viena paslaptingiausių ginekologinių ligų. Literatūroje ji vaizdžiai vadinama liga-mįsle arba net liga-beždžione. Nes maivosi, slapstosi, tarsi žaidžia su mumis. Apie šią ligą ir jos gydymą kalbamės su ginekologė Eugenija Rūta Abraitiene.
Mįslingas ligos kelias
Endometriozė – lėtinė vaisingo amžiaus moterų liga, kai į gimdos gleivinę panašus audinys išveša už gimdos ribų. Sergant šia liga gimdos gleivinė pradeda augti jai nebūdingose vietose, taip susidaro endometriozės židiniai. Jie, kaip ir gimdos vidinis sluoksnis, reaguoja į hormonų pokyčius menstruacinio ciklo metu. Per mėnesines tie židiniai padidėja ir kraujuoja.
Tačiau, skirtingai nuo gimdos gleivinės, endometriozės židinių kraujas negali pasišalinti iš organizmo, todėl sukelia uždegimą, ima formuotis sąaugos ir cistos. Sergant endometrioze, susiformuoja židinių ant įvairių vidaus organų, dažniausiai – ant kiaušidžių, kiaušintakių, gimdos paviršiaus, gimdos kaklelio, žarnų ir šlapimo pūslės. Jei židiniai išplinta gimdos raumenyje, liga vadinama gimdos adenomioze. Endometriozės židiniai gali išplisti net už pilvo ertmės ribų (tokie atvejai reti). Laimei, endometriozės židinių kilmė nėra piktybinė, tai ne vėžinė liga.
Tai tokie sausi medicinos faktai, kuriuos su endometrioze susidūrusi moteris perskaitys ar išgirs iš ginekologų. Tačiau čia slypi daugybė klausimų ir mįslių.
Simptomų – 100
Endometriozė – jaunų moterų liga, ji prasideda kartu su mėnesinėmis, o baigiasi po menopauzės. Per šį ilgą laiką nuo pirmųjų iki paskutiniųjų mėnesinių moteris patiria galybę įvairiausių pojūčių, susijusių su menstruacijų ciklu. Daugybė šių pojūčių mums atrodo normalūs, nes „taip būna ir kitoms“. Vis dėlto, dažnai tas „taip būna“ yra ne kas kita, o endometriozės požymis.
Manoma, kad endometriozės požymių yra apie 100, patys dažniausi šie:
Skausmas prieš mėnesines ir jų metu.
Tepimas rudomis išskyromis prieš mėnesines ir po jų.
Skausmas ovuliacijos metu.
Nereguliarios ir gausios mėnesinės.
Skausmingi lytiniai santykiai.
Skausmas tuštinantis ar šlapinantis mėnesinių metu.
Lėtinis pilvo ir dubens skausmas.
Spazminiai žarnyno skausmai.
Nevaisingumas.
Lėtinis nuovargis ir išsekimas.
Gana dažnai endometriozė vystosi… be jokių simptomų. Moteris jaučiasi sveika, jai nieko neskauda, ciklas normalus. O liga „išlenda“, kai nesiseka pastoti ar eilinės ginekologinės apžiūros metu.
Faktas, kad endometrioze galima susirgti nuo pirmųjų mėnesinių, šokiruoja. Deja, tai tiesa. Tačiau paauglėms endometriozė nustatoma retai, nes gydytojus klaidina toks jaunas amžius. Neseniai vykusiame tarptautiniame medikų simpoziume, skirtame endometriozei, buvo daug kalbama apie jaunąsias ligones. Dažniausiai paauglės skundžiasi skausmingomis mėnesinėmis. Mergaitės raitosi iš skausmo, alpsta, net kviečiama greitoji pagalba. Aplinkiniai, dažniausiai mamos sako: „Man irgi buvo tokios mėnesinės. Kai pagimdysi, skausmai praeis“. Kai dukrai sueina 20-25 metai ir ji pradeda galvoti apie šeimą, paaiškėja, kad tos skausmingos mėnesinės buvo dėl endometriozės, kuri jau pasiekusi paskutinę stadiją, todėl sunku pastoti. Paprastai negydoma endometriozė išveši per 6-7 metus. Todėl ginekologams patariama – jei mergaitė kenčia dėl skausmingų mėnesinių, reikia atidžiau tirti, ar tai negalėtų būti endometriozė.
Kaip liga nustatoma
Pasak gydytojos E.R.Abraitienės, užleistų endometriozių nebūtų, jei moteris kartą per metus apsilankytų pas ginekologą pasitikrinti profilaktiškai ir atlikti tyrimą ultragarsu. Pagal moters skundus ir tyrimų duomenis galima nustatyti endometriozę. Tiksliausiai liga nustatoma laparoskopinės diagnostinės operacijos metu ištyrus iš židinio paimto audinio gabalėlį. Operacijos metu galima pamatyti ir tai, kiek liga išplitusi. Žinoma, operacija skiriama tik kraštutiniu atveju.
Kodėl aš susirgau?
Pradėjusios ieškoti informacijos apie endometriozės priežastis, moterys „užsikabina“ už populiariausių – seksas ar sportas (fizinis krūvis) mėnesinių metu.
Iš tikrųjų medikai pripažįsta, kad endometriozės priežastis nežinoma. Yra tik spėjimų, hipotezių, jos keičiasi bėgant laikui. Nors liga atrasta seniai, pasaulyje nuolatos vyksta medikams skirtų renginių, kurių metu apžvelgiami moksliniai tyrimai, gydymo naujovės ir, žinoma, vis ieškoma ligos priežasčių.
Populiariausios endometriozės atsiradimo hipotezės šiuo metu yra šios:
1. Mėnesinių metu dalis menstruacinio audinio grįžta atgal per kiaušintakius, lieka pilvo ertmėje ir auga. Kai kurie endometriozę tyrinėjantys specialistai yra įsitikinę, kad visoms moteris taip būna, kad menstruacinis audinys sugrįžta, tik ne visoms moterims jis išveši. Tai priklauso nuo moters hormoninės ir imuninės sistemos.
2. Endometrinis audinys patenka iš gimdos į kitas kūno vietas per limfinę ir kraujo sistemas.
3. Genetinė teorija teigia, kad polinkis sirgti endometrioze gali būti perduotas genetiškai.
4. Endometriumo liekanų moters organizme likę dar nuo tų laikų, kai moteris pati buvo embrioninėje stadijoje.
5. Manoma, kad endometrinis audinys „pasisėti“ gali per abortus, persileidimus, gimdymus.
Kaip susigyventi su liga
Jei endometriozė nesukelia moteriai nepatogumo ir nėra labai išplitusi, ji negydoma, tik stebima. Jei moteriai skauda, ji blogai jaučiasi, gydyti būtina. Gydymas, kurį skirs ginekologas, priklauso nuo įvairiausių dalykų – ligos išplitimo, simptomų, moters amžiaus, ar ji gimdžiusi, ar ne.
Galbūt bus skirta nesteroidinių vaistų nuo uždegimo, kurie sumažina ligos sukeltą skausmą. Dažnai skiriamos sudėtinės kontraceptinės tabletės, siekiant prislopinti kiaušidžių veiklą. Endometriozei gydyti gali būti skirta hormoninė spiralė, kuri veikia ilgą laiką ir sumažina endometriozės plitimą. Yra ir kitų hormoninių preparatų, skirtų endometriozei gydyti.
Endometriozė ir vaisingumas
Kaip žinia, endometriozė diagnozuojama 25-35 proc. nevaisingų moterų. Kadangi endometriozė gali sukelti vaisingumo problemų, moteris, kurioms nustatyta ši liga, patariama nėštumo neatidėlioti. Tyrimais nustatyta, kad endometrioze sergančios moterys sunkiau ištveria nėštumą ir gimdymą, joms dažniau gresia persileidimai. Endometriozė vaisingumą mažina ir netiesiogiai – kadangi liga skausminga, moterys vengia mylėtis.
Apklausos parodė, kad sergančios endometrioze moterys mylisi rečiau (nes mylintis skauda) nei sveikosios.
Tiek lengvo, tiek didelio laipsnio endometriozė taip pat neigiamai veikia vaisingumą. Kitaip tariant, net ir sergant labai mažai pažengusia endometrioze pastoti gali būti sunku lygiai taip pat, kaip esant toli pažengusiai ligai. Tinkamai gydoma liga pažabojama, ir moterys sėkmingai pastoja.
Faktai apie endometriozę
Oficialiai endometrioze serga 8-10 proc. reprodukcinio amžiaus moterų, tačiau manoma, kad liga paplitusi gerokai plačiau, tik moterys serga paslėpta ligos forma.
Dažniausiai liga diagnozuojama moterims iki 30 metų.
Daug epidemiologinių tyrimų įrodė, kad nėra jokio ryšio tarp moters socialinės bei ekonominės padėties ir rizikos susirgti endometrioze.
Vidutinis laikas nuo endometriozės simptomų pradžios iki diagnozės yra apie 8-12 metų.
Dažnai endometriozė diagnozuojama atsitiktinai, nes moterys ilgai kenčia simptomus galvodamos, kad jie – normalūs (skausmas per mėnesines, ilgi tepliojimai ir pan.).
Endometrioze sergančios moterys dažnai patiria depresiją ir emocinių kančių dėl diagnozės netikrumo, nenuspėjamų simptomų.
Jungtinėje Karalystėje buvo apklaustos 7025 moterys, kurioms diagnozuota endometriozė, 72 proc. pacienčių teigė, kad liga trukdė jų asmeniniams ir šeimos santykiams.
Manoma, kad endometriozės simptomus mažina vitaminai A ir D, antioksidantas likopenas, karotinas, UV spinduliai. O riziką didina trumpi ir nereguliarūs mėnesinių ciklai.
Menopauzė sustabdo nežymaus arba vidutinio intensyvumo endometriozės eigą, tačiau tai nėra visiškai įrodyta.
Endometriozės paūmėjimą gali išprovokuoti pakaitinės hormonų terapijos taikymas po klimakso.
Neila Ramoškienė
„Mamos žurnalas“
