Krikštu mes nutiesiame vaikui lieptelį Dievo link. Ar užaugęs žmogus eis tuo liepteliu – jo asmeninis sprendimas. Tėvų ir krikštatėvių pareiga – parodyti kelią, – sako dominikonų vienuolis brolis Pijus. Su vienuoliu kalbamės apie pirmąją gyvenimo šventę – krikštą.
Kokia šio sakramento prasmė? Ką simbolizuoja krikšto apeigos?
Visi sakramentai, taigi ir krikštas, yra neregimos Dievo malonės regimas ženklas. Simboliai, kuriuos naudojame per krikštą, skirti mūsų juslėms, kad geriau pajustume laiminančią Dievo ranką.
Krikšto terminas yra kilęs iš graikų kalbos žodžio babtisein (panardinti). Krikštijant Kristaus laikais žmogus būdavo panardinamas į vandenį. Ši simbolika atskleidžia visą krikšto esmę. Žmogus gimsta su gimtąja nuodėme, kuri nuo Ievos ir Adomo laikų perduodama iš kartos į kartą. Panardintas į vandenį, žmogus tarsi numarinamas ir vėl prikeliamas gyventi iš naujo, tik jau švarus, be tos gimtosios nuodėmės. Vandenyje paskęsta ne tik gimtoji nuodėmė, bet ir visos kitos nuodėmės, kurias žmogus turėjo iki krikšto. Laikui bėgant krikštyti nardinant į vandenį tapo keblu, mat krikščionybė plėtėsi ir ne į tokius šiltus kraštus. Ieškoti didelio vandens telkinio, pavyzdžiui, žiemą, buvo nepatogu, todėl pamažu panardinimą pakeitė vandens užpylimas.
Krikšto metu dvasininkas užpila ant krikštijamojo galvos vandens, tekanti srovelė nuplauna visas nuodėmes.
Kitas simbolis – šventieji aliejai, kuriais patepama krikštijamojo galva. Tuo norima pasakyti: „Taip, kaip
Kristus buvo pateptas, kad atliktų misiją gyvenime, taip ir žmogus patepamas savai misijai. Koka tavo misija – parodys ateitis“. Kartu žmogutis patepamas būti ir bendruomenės nariu.
Baltas krikšto drabužis taip pat yra simbolis. Kai vaikelis užvelkamas baltu apsiaustėliu, tarsi pasakoma: „Po krikšto tu esi švarus ir tyras, kaip šis drabužėlis. Saugok ir nesutepk savo nekaltumo per visą gyvenimą“. Jei krikštijamas suaugęs žmogus, jam po krikšto uždedama į kunigo stulą panašus platus šalikas.
Dar vienas simbolis – balta deganti žvakė. Ji primena tikėjimo šviesą, kuri rodys žmogui kelią visą gyvenimą. Geriau į krikštą atsinešti gražią, solidžią žvakę, nes simboliška ją išsaugoti iki pirmosios komunijos. Senais laikais žmonės paslėpdavo krikšto žvakę skrynioje ir tą pačią uždegdavo kaip grabnyčią mirties valandą.
Kokio amžiaus vaiką geriausia krikštyti? Gal geriau laukti 16-os, kad vaikas pats nuspręstų?
Bažnyčia pataria krikštyti kuo anksčiau. Tas mažas nekaltas kūdikėlis, augantis be krikšto, neša su savimi gimtąją nuodėmę. Šventajame rašte rašoma, kad toks nebus priimtas į Dangaus karalystę.
Ką Bažnyčia pataria kviesti krikštatėviais? Nuo kokio amžiaus jau galima būti krikštatėviu (pavyzdžiui, norisi į krikšto motinas kviesti seserį, bet jai tik 14-ka)?
Krikšto tėvų institucija labai atsakinga, nes jie vaikui turi būti dvasios tėvai, dvasios patarėjai. Todėl krikšto tėvai turi būti subrendę, tikintys, praktikuojantys katalikai, priėmę sakramentus. Giminystės ryšiai čia nėra svarbūs, galima kviesti ir giminaičius, ir draugus, ir visai svetimus, bet gerbiamus žmones, kuriais pasitikite. Svarbu, kad krikšto tėvai vaikui būtų autoritetas, priebėga. Bažnyčia leidžia tapti krikšto tėvais nuo 14 metų (juk jaunasis krikšto tėvas ar mama taip pat augs, tobulės ir galbūt ateityje bus savo krikštavaikiui tikrais dvasios draugas, patarėjas). Tačiau vis dėlto geriau krikštatėviais kviesti subrendusius žmones.
Kokios krikštatėvių pareigos?
Dvasiniai dalykai, kuriuos gali duoti krikštatėviai, yra patys svarbiausi. Žmogus turėtų ateiti pas krikšto tėvus patarimo, paguodos. Per krikštą krikštatėvių klausiame: „Ar Jūs prisiimate atsakomybę padėti tėvams auginti ir auklėti šį kūdikį taip, kad jis būtų ir žmonėms džiaugsmas, ir Dievui garbė“. Deja, dabar krikštatėvių pareigos įsivaizduojamos iškreiptai: nupirkti per krikštynas auksinį kryžiuką, o per krikštavaikio gimtadienį duoti 10 eurų. Bažnyčia nelaiko oficialia krikštatėvių pareiga mirus tėvams auginti krikštavaikį. Tai tiesiog paprasta dvasinė logika.
Tiesa, kad negalima atsisakyti būti krikštatėviu?
Galimybė atsisakyti būti krikštatėviu yra būtina. Jei žmogus sąžiningai jaučia, kad negalės būti dvasios vedliu tam vaikeliui, jei jis nėra praktikuojantis krikščionis, jis turi atsisakyti būti krikšto tėvu.
Ar tėvai, norintys krikštyti vaiką, turi būti priėmę sakramentus?
Vaikas už savo tėvų gyvenimo žingsnius neatsako, todėl jis turi teisę į krikštą nepaisant tėvų tikėjimo. Anksčiau nenoriai buvo krikštijami vaikai, jei tėvai nebuvo priėmę santuokos sakramento. Buvo manoma, kad tokie tėvai nesugebės parodyti savo vaikams pavyzdžio. Tačiau dabar nesilaikoma tokių griežtų taisyklių. Jei tėvai nori vaiką pakrikštyti, nors patys nėra praktikuojantys katalikai, bažnyčia leidžia.
Krikštatėviams tikriausiai keliami aukštesni reikalavimai: jie turi būti priėmę sakramentus, susituokę bažnyčioje?
Taip. Krikšto tėvai turi būti praktikuojantys katalikai: eiti išpažinties, neapleisti maldos. Juk jei pats neturi, tai ir kitam negalėsi duoti. Kaip galima būti dvasios tėvu vaikeliui, jei pats netiki?
Ar galima krikšto tėvais kviesti kito tikėjimo žmones, pavyzdžiui, tėvai katalikai, o jų geriausi šeimos draugai – evangelikai liuteronai. Ar jie gali krikštyti katalikų vaiką?
Jei krikštijama katalikų bažnyčioje, vadinasi, tėvai sutinka, kad vaikas taip pat bus auklėjamas katalikiškoje dvasioje. Taigi, kito tikėjimo krikštatėviui tektų labai sunki našta. Tada jis turėtų sėdėti tarsi ant dviejų kėdžių: pats išpažinti vieną tikėjimą, o savo krikštatėvį mokyti kito. Todėl raginama, kad abu krikšto tėvai būtų to paties tikėjimo, kaip ir vaiko tėvai. Kai vienas iš krikšto tėvų nėra priėmęs svarbių sakramentų ar yra kito tikėjimo, jis būna tarsi krikšto liudininku, o tikruoju krikšto tėvu tampa antrasis.
Prieš kiek laiko reikėtų kreiptis į savo parapijos Bažnyčią dėl krikšto apeigų? Kaip krikštui turi pasirengti tėvai, krikšto tėvai?
Gražu, kai tėvai ateina pas kunigą, pasikalba apie krikštą, susitaria. Tačiau kartais užtenka susitarti telefonu. Nėra būtina, bet labai gražu, kai prieš krikštą tėvai ir krikšto tėvai prieina išpažinties, priima komuniją. Žinoma, ir be to krikštas įvyks, Dievas prisilies prie vaikučio. Bet smagu, jei ir tėvai su krikšto tėvais nuoširdžiai dalyvauja krikšte.
Dabar madinga krikštyti ne savo parapijos bažnyčioje, pavyzdžiui, važiuoti į kokią egzotišką kaimo bažnytėlę pas populiarų kunigą. Ką manote apie tai?
Nėra malonu, kai žmonės krikštui ieško egzotiškų vietų. Tuomet tarsi nutolstama nuo tikrosios krikšto esmės, dėmesys pradedamas kreipti į antrinius dalykus. Reikėtų krikštyti savo parapijos bažnyčioje, nes krikštas tarsi atgaivina, palaiko visą bendruomenę. Žinoma, nedraudžiama krikštyti kurioje tik norite bažnyčioje. Tuomet vaikas užregistruojamas tos bažnyčios krikšto knygose, o klebonas informuoja Jūsų parapijos kleboną apie priimtą sakramentą.
Ką reiškia krikšto vardas?
Krikšto vardas skirtas tam, kad visada primintų: „Vaikuti, tu nešioji švento žmogaus vardą. Stenkis būti toks pat garbingas“. Šventieji nėra kažkokios mistinės asmenybės, tai žmonės, kurie gyveno, bet išsiskyrė iš kitų savo dorumu, garbingumu. Smagu, kai tėvai, prieš skirdami vaikui krikšto vardą, pasidomi šventųjų gyvenimais, parenka sau labiausiai imponuojančią asmenybę. Šventasis, kurio vardu pavadintas vaikas, turėtų būti jam pavyzdys. Be to, tas šventasis globos vaiką visą gyvenimą. Krikšto vardas nėra būtinas, jis skiriamas vaikui, jei tėvai to nori.
Ar galima nuomotis, skolintis krikšto drabužį, ar geriau, kad jis būtų naujas?
Simboliška baltus krikšto drabužėlius siūti kūdikiui kaip relikviją ir pasilikti atminimui. Tačiau nieko blogo juos skolintis ar nuomotis. Nors nėra jokių taisyklių, gražu, kai krikšto drabužiais, batukais ir apsiaustėliu pasirūpina krikšto tėvai.
Ar yra buvę, kai Bažnyčia neleido vaiko krikštyti?
Kartais ateina tėvas ir sako: „Mes esame netikintys, krikščioniško gyvenimo tikrai nepraktikuosime, savo vaiko į tikybos pamokas neleisime. Bet kad jau yra tokia liaudies tradicija, tai norime pakrikštyti“. Tuomet atsakome, kad geriau krikštą atidėti ir palaukti, kol vaikas paaugs ir pats nuspręs.
Jei vaikučio tėvai netikintys, bet pakrikštyti labai nori močiutė, ar gali be tėvų sutikimo tai padaryti?
Mes nepritariame tokiems slaptiems krikštijimams. Vaikas juk gyvens su tėvais. Prieš jų valią pakrikštytas gali sulaukti ir pašaipų, pažeminimo.
Tuomet jau geriau laukti, kol jis ūgtelės ir pats nuspręs.
Kiek kainuoja krikšto apeigos?
Visi sakramentai bažnyčioje yra nemokami. Bet bažnyčia atskirta nuo valstybės ir neturi jokių dotacijų. Kiekvieno sąmoningo tikinčiojo pareiga savo maldos namus remti. Už krikštą paprastai aukoja krikštatėvis. Kiek aukojama – kiekvieno reikalas. Vienas aukoja 5 eurus, o kitas – 100.
„Mamos žurnalas“
Puikus interviu su kunigu, tėveliams manau tikrai pravers.
Ar mano krikšto dukra gali krikštyti mano sūnų ☺️?