Mokyklos „Agora“ įkūrėja Agata Mažeikienė su vyru Mantu augina 4 sūnus – Augustiną (11 m.), Dovydą (9 m.), Rafaelį (6 m.) ir Benjaminą (3 m.). Kai buvo gimę du sūneliai, 28 metų moteris įkūrė katalikišką „Šeimų darželį“. Tai irgi buvo šeimos kūdikis! Šeima matė didžiulę šio darbo prasmę, ir štai rezultatas – nuo 2023 metų rugsėjo 1-osios duris atvers pradinė mokykla „Agora“. Joje mokysis priešmokyklinukai ir pradinukai.
Su „Agora“ mokyklos vadove Agata Mažeikiene kalbamės, kaip „Šeimų darželis“ užaugo į mokyklą, kuo ypatinga bus ši mokykla ir kodėl į šią mokyklą savo vaikus registruoja ne tik praktikuojantys katalikai.
Esate baigusi teisės magistro studijas, dirbote pagal specialybę ne vienerius metus, vėliau baigėte Edukologijos ir šeimos studijų programą Katalonijos universitete, turite keturis vaikus, o šiuo metu dar studijuojate ketvirtame Psichologijos bakalauro kurse. Kokiomis taisyklėmis gyvenime ir kasdienoje vadovaujantis pavyksta visas dabartines pareigas ir atsakomybes suderinti?
Mano didžiausias variklis – smalsumas ir meilė gyvenimui. Turiu šiokią tokią „bėdą“ – man viskas įdomu. Norisi gilintis ir vis būti ta studente, kuri studijuoja ir mokosi, sužino kažką naujo. Nuolatinis mokymasis ir žinios man yra didelė vertybė. Dar įdomiau, kad turiu galimybę studijuoti ir iškart taikyti įgytas žinias. Tai labai motyvuoja.
Žinoma, veiklų gausa kelia savų iššūkių ir sunkumų, bet visa tai atperka kūrybinio proceso džiugesys ir rezultatas, kurį matau, žmonės, kuriuos sutinku… Didelės pastangų ir nepatogumai duoda didelius ir saldžius vaisius.
O mano stiprybė yra mano šeima ir bendruomenė, kuri mane supa, remia. Pati viena tiek visko tikrai nenuveikčiau. Darželio ir mokyklos kūrimo procese nesu viena. Manau, kad dar viena mano stiprybė – noras būti ne vienai, o veikti komandoje. Ir darželį, ir mokyklą įsteigiau ir puoselėju ne viena – viską kuria būrys gabių žmonių, mokytojų, tėvų. Turiu troškimą pritraukti, suburti žmones ir suteikti jiems galimybę atskleisti savo talentus ir gebėjimus. Tik dirbdami komandoje, manau, galime tiek daug nuveikti.
Gyvename kartu su vyru, kuris aktyviai dalyvauja mūsų šeimos ir vaikų gyvenime, su mumis gyvena ir mano mama. Namus ir šeimą irgi kuriame kaip stipri komanda.
„Agora“ mokyklos kelionė prasidėjo 2017 metais, kai įkūrėte „Šeimų darželį“. Kodėl nusprendėte, kad Vilniuje reikia dar vieno darželio?
Labai džiaugiuosi darželių įvairove, nes tikiu, kad kaip nėra dviejų vienodų šeimų su vienodais poreikiais, taip ir visi darželiai skirtingi. Puiku, kad yra didelė pasiūla, nes tuomet šeimos gali rasti būtent tokį darželį, kuris geriausiai atliepia jų poreikius.
Mūsų kelionė prasidėjo nuo kito galo – nuo mano asmeninio pašaukimo. Neanalizavome nei darželių Vilniuje rinkos, nei kokia yra paklausa. Gyvenau sau ramiai ir nesukau galvos, ką čia veikti. Kol pradėjo kilti mintys apie prasmę. Nors iki šiol visą gyvenimą dirbau teisės srityje, viskas puikiai sekėsi, tačiau augindama vaikus turėjau progą stabtelėti, įsiklausyti į save ir suprasti, kad turiu kitų talentų, kurių teisiniame darbe nerealizuoju. Lyg ir viskas buvo gerai, bet giliai širdyje jutau, kad noriu keisti kryptį ir veikti visai ką kita.
Vieną vasarą važiavome į krikščionišką šeimų stovyklą, į kurią susirinko šeimos iš Kroatijos, Ispanijos, Lenkijos ir kitų šalių. Ten išgirdau daug įdomių istorijų, kaip pasikeičia moterų ar vyrų kelias tapus tėvais, apie šeimų steigiamus darželius bei mokyklas. Tikriausiai tai ir buvo pirmosios užuominos dėl mano pasirinkimo. Man tai buvo įdomu ir negirdėta.
Dažniausiai įsivaizduojame darželį kaip įstaigą, kuri tiesiog ugdo vaikus. O tie darželiai, apie kuriuos išgirdau, ypač daug dėmesio skiria tėvams, nes puikiai suvokia jaunų šeimų situaciją, – tėvai dažnai yra sutrikę, perskaitę daug knygų apie įvairius ugdymo stilius ir filosofijas, bet vis abejoja, kuri iš jų geriausia jų vaikui. Kaip teisingiausia auklėti vaikus? Kokiais tėvais norime būti?
Dažnai vaikai gimsta tuo metu, kai ir taip visko daug tų šeimų gyvenime vyksta: jos ieško ir kuriasi naujuose namuose, karjeroje – pats augimas… Tad darželius ir mokyklas steigiantys žmonės matė prasmę nepalikti porų, kurios susilaukia vaikų, vienų, o su darželio kelione suteikti galimybę patirti ir visos savo šeimos augimo kelionę. Joje ji būna pastiprinta, išgirsta. Tėvams vis primenama, kad ugdant vaiką labai svarbu stiprinti ir savo, kaip poros, santykį. Nes vaikas labiausiai klestės ir bus laimingas, jei tėtis ir mama, nepaisant visų iššūkių ir darbų, bus laimingi ir puoselės šeimą. Ugdymas prasideda namuose, o mūsų, kaip ugdymo įstaigos, pasirinkimas yra tą ugdymą pratęsti ir stiprinti bendradarbiaujant su vaiko tėvais.
Man atrodo, kad vaikų darželiai turi ir malonę, ir dovaną pasitikti šeimą vaikų gyvenimo pradžioje, kai tos paramos reikia labiausiai. Tačiau reikia ne tik ugdymo vaikui, bet ir padrąsinimo tėvams, pasidžiaugimo jais ir žodžių: „Jūs viską darote teisingai.“
„Šeimų darželyje“ didelį dėmesį skiriate charakterio ugdymui, dirbate pagal Birminghamo universiteto parengtą Charakterio ugdymo programą. Kodėl jums tai atrodo taip svarbu?
Mus įkvėpė žinojimas, kad nuo mažų dienų formuojasi vaiko branduolys. Žinome, kad iki trejų metų yra vadinamasis aukso, o iki septynerių – sidabro amžius. Dažniausiai apie vaiko raidą galvojame, kad jie visko mokosi, kaupia žinias. Tačiau iš tikrųjų, nuo mažų dienų formuojasi vaiko asmenybė, saugumo, prieraišumo jausmas, noras kurti ir puoselėti santykį. Tai ir yra puiki proga toms charakterio savybėms – kiekvieno žmogaus skirtingoms – skleistis.
Charakterį galime įsivaizduoti kaip medžio šaknis ar namo pamatus – tai branduolys. Jeigu jis gražus ir geras, jis apsilipdys ir talentais, ir žiniomis. Tai duoda vaikui stiprybės, galimybę pažinti save, išugdyti savybes, kurios bus ir jam pačiam geros, ir leis megzti santykį su kitais žmonėmis. Mums reikia kitų žmonių – bendrystei, bendravimui. Dorybės suteikia galimybę atsiskleisti, būti drąsiam, kūrybiškam, pagarbiam, mokėti rūpintis kitais. Tai kviečia į santykį su kitu žmogumi ir moko, kaip tą santykį kurti.
O mentorystės – tai tiltas į bendradarbiavimą su tėvais, nes būtent jie geriausiai pažįsta savo vaiką, mato, koks jo būdas, kaip jis skleidžiasi, koks šiuo metu jam raidos etapas ir kaip galima jam padėti augti. Mes, mokytojai, matome vaiką tik darželyje. Bet kai ir mes, ir tėvai pasidaliname savo pastabomis, matome tikriausią vaiko paveikslą. Tuomet galime jam bendromis jėgomis suteikti tai, ko labiausiai šiuo metu reikia, padrąsinti, pastiprinti kai kuriose srityse. Tai leidžia apjungti jėgas su tėvais.
Vaikai labai skirtingi, todėl matome, kad vieniems vaikams tam tikru raidos etapu reikia labiau padrąsinimo, paskatinimo, o kitiems – labiau erdvės, priemonių atsiskleidimui suteikimo. Stengiamės atsižvelgti į kiekvieno vaiko individualumą.
Kuo „Šeimų darželis“ yra išskirtinis? Kuo labiausiai didžiuojatės?
Mums labai svarbu, kad vaikai gautų meninį, kultūrinį pažinimą, todėl tam skiriame labai didelį dėmesį. Pavyzdžiui, vaikai kas mėnesį mokosi naują eilėraštį, susipažįsta su vis kitu autoriumi, klauso vis kito klasikinio kūrinio, kuris gali skambėti koridoriuje, klasėje, valgyklėlėje, – ten, kur vaikai leidžia laiką. Taip vaikai turi daug progų išgirsti kūrinį, jį puikiai įsidėmėti ir gilinti savo žinias kultūriniame gyvenime.
Taip pat turime menų ateljė – menų dirbtuves. Čia mokytoja su vaikais leidžiasi į menų tyrinėjimus – spalvų, šešėlių, įvairių metodų ir priemonių.
Vaikai mokosi anglų kalbos, vyksta muzikos pamokėlės. Kuri nors savaitės diena yra skirta žygiui, kai pasirenkama ilgesnė atkarpa arba tikslas. Tai galimybė ne tik daugiau laiko praleisti gamtoje, pažinti savo kitoje aplinkoje, bet ir ugdyti ištvermę.
Turime skonio ateljė, kur vaikai, nuo pačių mažiausiųjų, gamina maistą. Su auklėtojomis išsirenka, ką nori gaminti, – žalią kokteilį, sausainius ar kažką kito. Vaikai labai laukia tos dienos, nes jiems patinka prisiliesti prie tikro gyvenimo. O kulinarijos pamokėlių metu jie gali ne tik receptą sužinoti ir mokytis gaminti, bet kartais įvyksta ir visa chemijos pamoka: kodėl tas pyragas neiškilo? Kaip suveikia soda ir kiti ingredientai? Gaminame maistą, bet tam reikia ir daug gebėjimų, ir mokslo, ir įgūdžių. Galima daug visko išmokti ir pasidžiaugti rezultatu. Be to, tai puiki proga mokytis dirbti komandoje.
Darželis vadovaujasi Reggio Emilia filosofija. Kodėl pasirinkote būtent šią ugdymo filosofiją?
Reggio Emilia mums patiko dėl mokytojų laikysenos ir aplinkos įrengimo principų. Ji kviečia vaikus tyrinėti ir mokytis per patirtį. Stengiamės, kad ji būtų neperkrauta ir suformuota įvairiomis dirbtuvėlėmis. Tai vaikams įdomu, nes grupė nėra tik viena monotoniška salė, bet yra įvairios dirbtuvėlės. Jos gali būti įvairiai atskirtos ir kiekvienoje iš jų vaikas ras kažką įdomaus. Jeigu tai konstravimo dirbtuvės, ten bus dėžučių, medžio dalykų – priemonių, iš kurių vaikas galėtų kažką sukurti. Jei pasaulio pažinimo, – didinamieji stiklai, smėlis, kriauklės, gyvūnai ir kt.
Vaikams labai patinka patiems pasirinkti, kur jie tuo metu nori žaisti ir tyrinėti, o dirbtuvėse mokytojai sugalvoja įvairių provokacijų ir temų, kurios vaiką kviestų vieną ar kitą dalyką ištirti, užrašyti, suskaičiuoti, pabandyti.
Iš darželio užaugote į mokyklą. Agora graikų kalba reiškia „susitikimų aikštė“. Kuo jus sužavėjo būtent šis pavadinimas?
Prie šio pavadinimo priėjome natūraliai, išsigryninę, kokios įstaigos norime ir kas mums svarbiausia. Išgirdę žodžio agora reikšmę, supratome, kad tai apibūdina mus. Nes mūsų įstaigos pagrindas – bendravimas ir santykis. Norime, kad tai būtų ta vieta, kurioje susitinka mokytojai, mokiniai, įvairių sričių profesionalai, ir iš jų diskusijų, bendrų projektų vyktų visų mūsų augimas ir vaikų tobulėjimas.
Kokia tai bus mokykla?
Visų pirma „Agora“ bus mokykla, kurioje bus puoselėjama santykių kultūra, nes vaikas geba mokytis, kai jaučiasi priimtas, išgirstas, svarbus ir saugus. Antra – vaikas mokosi ne tik iš knygų ar pratybų, o ypač kurdamas santykį su mokytoju. Žmogus augina žmogų, rasdamas priėjimą prie kiekvieno vaiko, suprasdamas, ant kokio laiptelio jis yra, kas jį motyvuoja, kaip jį auginti ir padėti jam žydėti savais talentais, gebėjimais. Vaikų ugdymas – mokslas, menas ir pajautimas.
Labai didelį dėmesį skiriame doros lyderystės mokymui – per asmeninę mentorystę, per pokalbius su mokytojais, per įvairias veiklas vaikas galės toliau puoselėti bendražmogiškas savybes, nes jos ir yra visko pagrindas.
Vaikai ateina į mokyklą gauti žinių, lavinti gebėjimų. Bet šiuolaikiniam vaikui labai svarbu ir suprasti, kam jiems tų žinių reikia, kur jas gali pritaikyti. Man atrodo, kad labai svarbu atliepti šį poreikį, suteikti galimybę pasaulį pažinti per patirtį, bendradarbiaujant su kitomis įstaigomis – einant į bibliotekas, muziejus, bendradarbiaujant su mokslininkais.
Agora – susitikimų aikštė, tad norisi, kad mokykla būtų ne tik mokyklos pastatas, kad mokymasis išsiplėstų už mokyklos ribų, kad būtume ta įstaiga, kuri važiuoja į gamyklas, institucijas, ligonines. Kad vaikai pamatytų, ką veikia žmonės, kur taiko žinias, kur jie dirba.
Tai įgyvendinti mums padės Fenomenais grįsto ugdymo (PhBL) metodo, STEAM metodų ir projektinės veiklos integravimas mokymo ir mokymosi procese. Būtent taikant šiuos metodus, vaikai gali tyrinėti realaus gyvenimo reiškinius, integruoti savo turimas žinias iš įvairių sričių ir disciplinų, įgyvendinti savo idėjas ir projektus. Taip ugdomas kūrybingumas, novatoriškumas, kultūrinė kompetencija, viešo kalbėjimo gebėjimai, o kartu – bendruomeniškumas, lankstumas, mokėjimas spręsti ir veikti neapibrėžtose situacijose.
Visame pasaulyje netyla įvairių kūrėjų ir mąstytojų mintys apie tai, jog ateityje mums labiausiai pravers kūrybinis mąstymas ir gebėjimas dirbti komandoje, nes visus techninius darbus už mus atliks robotai.
Kūrybiškumas leidžia žmogui atrasti, kuriuos savo talentus verta puoselėti, rasti įrankius kylantiems iššūkiams įveikti, nebijoti prisiimti atsakomybę, o nesėkmes priimti kaip pamokas, leidžiančias tobulėti ir augti kaip asmenybei. Be to, siekdami ugdyti žmones, kurie būtų pasiruošę klestėti nuolat besikeičiančiame pasaulyje, matome būtinybę padėti jiems išmokti mokytis savarankiškai.
Siekiame ugdyti žmones, kurie savo talentais ir žiniomis prisidėtų prie bendruomenės ir aplinkos, kurioje gyvena, saugojimo bei puoselėjimo, turtinimo, jaustų atsakomybę ne tik prieš save, bet ir prieš kitus žmones.
Labai svarbų dėmesį darželyje skiriame dorybių ir charakterio ugdymui. Dirbdami pagal nuoseklią ir tęstinę Birminghamo universiteto parengtą Charakterio ugdymo programą, matome gražius bendradarbiavimo su tėvais šiuo klausimu vaisius, todėl ir mokykloje tęsime šį darbą. Doros lyderystės ir charakterio ugdymas, socialiai naudingi projektai, kuriuos įgyvendina vaikai, padeda jiems dalintis talentais bei gebėjimais su savo aplinkos žmonėmis, jaustis savo mokyklos, miesto bendruomenės, šalies, pasaulio dalimi.
Jūsų patalpose vietą atrado ir „Kalba mamos“ mamų rytmečiai, šeimų turgeliai, pasakų dirbtuvės. Laikote atviras duris daugeliui kitų idėjų – knygų klubui, šeštadienio šeimų mankštoms ar net galimybei švęsti darželio vaikų gimtadienius… Kokią matote to prasmę?
Man mokykla yra susitikimų vieta. Mes augame, mokydamiesi vieni iš kitų. Nesinori, turint patalpas, kad jos būtų pripildytos žmonių tik pamokų metu ir tik mokantis vaikams. Juk galima mokytis ne tik pamokų metu. Galima mokytis iš senjorų, kurie susitinka, savanoriaujant ir jiems padedant. Galbūt čia vyks ir tėčių sporto varžybos… Tiek daug galime vieni iš kitų išmokti, kai susitinkame su savo skirtingomis patirtimis, žiniomis. Tai galimybė kurti santykį, o per santykį augame visi.
Be to, tikiu, kad į vieną vietą sukviečiant įvairaus amžiaus, patirties turinčius žmones, galima sugalvoti ir įgyvendinti daug puikių, vertingų ir mūsų visuomenei reikalingų iniciatyvų. Nuo to visi tampame tik turtingesni. Vaikai irgi pamato gyvenimo turtingumą ir kiek visko galime nuveikti, kai dirbame kaip komanda.
Tuomet ir pati mokyklos vieta bus tikra agora – aikštė, kuri kviečia ateiti, susitikti, dalintis, o ne tik savintis tą vietą sau. Norime, kad įstaiga būtų gyva.
Teksto autorė Marija Keršanskienė „Kalba mamos“, nuotraukos iš mokyklos archyvo
US
Susiję straipsniai
