
Ši tema aktuali tiems, kieno vaikai mėgsta piešti, lipdyti ir kitokiais būdais išreikšti savo kūrybiškumą… ant tapetų ir sienų. Pamėginkime suprasti, kodėl mažyliams taip svarbu piešti?
Buvo geras, pasidarė blogas
Jeigu namuose yra mažylis – anksčiau ar vėliau jam prireiks vietos, kur galėtų išlieti savo kūrybinius įgūdžius.
Mylintys ir rūpestingi tėvai perka savo vaikams įvairiausių priemonių fantazijoms realizuoti: nuo paprastų piešimo albumų iki molbertų mažyčių kopijų, įvairių pieštukų, dažų, flomasterių, lipdymo rinkinių – kad tik atžala lavėtų kūrybiškai.
Viskas lyg ir gerai: vaikas piešia, lipdo, kuria specialiai tam skirtoje vietoje savo kambaryje. Jūs patyliukais džiaugiatės, su užuojauta klausotės draugių pasakojimų apie apipieštas sienas, baldus, grindis ir mintyse dėkojate dangui ir savo sumanumui už tai, kad jūsų namuose – viskas taip, kaip reikia.
Ir štai tarsi griaustinis iš giedro dangaus: jūsų toks pavyzdinis mažylis apipaišė tapetus, plastilinu papuošė baldus ir nuspalvino nuobodžiai baltą šaldytuvą. Juk jūs taip stropiai rūpinotės vaiko erdve jo kūrybiškumui, tad iš kur žalios plastilino dėmės ant kilimo, violetiniai dryžiai ant šaldytuvo ir tušinuku nupiešta didelė mėlyna jūra ant sienos?
Staiga pamirštate dalintus patarimus draugams, kyla vienintelis noras – gerokai pamokyti mažąjį pikaso, nubausti, kad visiems laikams „išmuštumėte“ sieninio-vandalinio meno norą. Neskubėkite pykti, atvėskite. Kardinaliomis priemonėmis jūs galite sunaikinti mažylio kūrybinius polėkius, atimti galimybę lavinti smulkiąją motoriką, formuoti savo individualumą, gebėjimą analizuoti, lyginti, mąstyti, realizuoti savo fantaziją, žodžiu – galimybę augti harmoninga, visapusiška asmenybe.
Pamėginkime išsiaiškinti: kodėl vaikai piešia ne ten, „kur reikia“?
Viena pirmųjų priežasčių: noras atkreipti į save dėmesį. Pagalvokite, galbūt jūsų vaikui trūksta jūsų dėmesio? Peržiūrėkite savo dienos režimą, greičiausiai mažyliui reikia daugiau švelnumo, dėmesio ir rūpesčio.
Dar vienas variantas: „dėl bjauraus būdo“. Atsakykite sąžiningai patys sau: galbūt jūsų vaiko gyvenime per dažnai skamba žodis „negalima“? Kai mažylį supa vien tik draudimai – anksčiau ar vėliau atsiranda noras priešintis, kuris išreiškiamas protestu. Ir štai anksčiau buvęs toks paklusnus, jis viską daro blogai tarsi tyčia: išpiešia sienas, grindis, kėdes, šaldytuvą…
O gal mažyliui tiesiog nepatinka ta vieta, kurią jūs jam skyrėte kūrybiniams darbams? Darbinis staliukas turi būti pasiekiamas bet kuriuo metu ir jo nereikia su niekuo dalintis. Patikrinkite dar kartą – ar vaikui tikrai patogu, ar pakanka apšvietimo, ar stalas ir kėdė atitinka ūgį? Ne išimtis, kad mažyliui norisi kurti ten, kur renkasi visa šeima, pavyzdžiui svetainėje – galbūt verta pagalvoti apie kūrybinės vietos perkėlimą?
Pasak psichologų, vaikai iki 7 metų juos supantį pasaulį geriausiai suvokia vertikalioje plokštumoje – būtent todėl ir piešti ant tokių paviršių įdomiau negu, tarkim, ant stalo. O noras piešti už leidžiamos vietos ribų – viso labo savotiškas bandymas „pažymėti“ teritoriją, kurioje gyvena mažylis. Išpiešė – vadinasi, pažymėjo: mano, priklauso man.
Kaip gi su visu tuo susitvarkyti?
Kaip išsaugoti butą, bet kartu ir netrukdyti vaikui vystytis? Štai keli variantai, kaip galima tinkamai reaguoti į tokį meną, kad neišgąsdintumėte mažylio, o jo kūrybiškumą nukreiptumėte tinkama linkme.
Pirmiausia dar prieš vaiko gimimą nedarykite namuose brangaus, ilgalaikio remonto. Tokiu atveju jums nebus taip gaila išpaišytų tapetų ar baldų, nebus priežasties pykti ant mažojo dailininko. Geriau palaukti kelerius metus, kol mažylis paaugs, ir sąmoningai suvoks, kur galima piešti, o kur – neverta..
Jeigu remontas jau padarytas, o mažylis peržengė leidžiamas ribas – skandalas čia nepadės. Reikia daug kalbėtis su vaiku: tokiame amžiuje mažylis lengvai galėjo pamiršti, kad piešti ant tapetų negalima.
Paaiškinkite jam dar kartą, ramiai, nesukeldami stresinės situacijos, kad ant sienų ir baldų piešti negalima, kad tai jus liūdina. Paaiškinkite, kad gražiausi darbeliai gimsta piešiant atsisėdus už staliuko ir ant popieriaus lapo, specialiame albume arba tose vietose, kurios pritaikytos piešimui.
O jeigu vaikui nepatinka piešti prie stalo albume?
Ieškokite alternatyvos. Pavyzdžiui, piešimo lenta. Ją būtinai pritvirtinkite prie sienos, vaikui patogiame aukštyje. Galima pakabinti ir didelį popieriaus lapą arba kita puse pritvirtinti gabalėlį (o jeigu yra vietos – ir visą juostą) senų tapetų. Jeigu jūsų mažylis savo menui pasirinko grindis – patieskite tapetus tiesiog ten. Puiki alternatyva – ir vandens pagrindu pagaminti flomasteriai, kurie lengvai nusiplauna nuo grindų, sienų ar baldų.
Šiuolaikinių parduotuvių asortimento įvairovė džiugina. Tik pirkdami būtinai skaitykite užrašus ant etikečių, pirkite tik tas piešimo priemones, kurios turi Europos Sąjungos sertifikatus. Neapribokite mažylio viena spalva – parinkite visą gamą spalvų, atitinkančių jo amžių – spalvos neturi būti neoninės, per ryškios.
Svarbus momentas – pieškite kartu su vaiku. Vadovaukite šiam procesui, tačiau negniuždykite jo savo autoritetu, o priešingai, švelniai nukreipkite jo kūrybinį potencialą, leiskite jaunajam talentui pačiam pasirinkti darbelio siužetą, sugalvoti naujo šedevro temą. Išmokykite vaiką piešti tiesias linijas, apskritimus, bangeles – būtent šie įgūdžiai jam pravers vėliau, pradėjus mokytis rašyti.
Kad jūsų mažyliui nekiltų noras „papuošti“ visą butą, kol mama ir tėtis nemato – pratinkite vaiką padėti namų ruošoje. Duokite užduotį ką nors nušveisti, išavalyti.
Parengė Jovita Budvytienė
„Mamos žurnalas“