Vasarą padidėja sirgimas bakterinėmis žarnyno ligomis, kuriomis dažniausiai užsikrečiame nuo maisto ir gėrimų. Ar galite patikėti, kad sukėlėjų priskaičiuojama daugiau nei 200 rūšių!

Ligos puode

Žarnyno infekcijoms itin palankus šiltas oras, nes jame ligų sukėlėjai gali sparčiai daugintis. Paprastai žarnyno infekcijos pasireiškia pykinimu, vėmimu, viduriavimu, pilvo skausmais, aukšta temperatūra. Tačiau, pavyzdžiui, listeriozei būdingi ir tokie simptomai kaip raumenų ir sąnarių skausmas, angina ir limfmazgių uždegimas. Nors Lietuvoje šios ligos susirgimų registruojama nedaug, tačiau svarbu žinoti, kad ji itin pavojinga nėščiosioms ir naujagimiams.

Laikas, per kurį pasireiškia pirmieji žarnyno infekcijos simptomai, skiriasi, priklausomai nuo ligos sukėlėjo. Užsikrėtus salmonelioze, simptomai paprastai trunka 4–7 dienas ir dauguma pasveiksta be specifinio gydymo. Tuo metu pirmieji kampilobakteriozės požymiai paprastai pasireiškia po 2–5 dienų nuo užsikrėtimo ir trunka nuo 1 iki 10 dienų.

Visomis žarnyno infekcijomis dažniausiai serga vaikai iki 6 metų.

Šių ligų priežastimi gali tapti gyvūnų ekskrementais užterštos daržovės ar net sergantys augintiniai: katės ir šunys. Tačiau dažniausiai užsikrečiama valgant termiškai blogai apdorotą mėsą, paukštieną, kiaušinius ar geriant nevirintą pieną.

Kaip pakoreguoti maisto gamybos įpročius vasarą?

*Pirmiausia pasirūpinkite tvarka šaldytuve – šiluma apdoroto ar vartojimui paruošto maisto niekuomet nelaikykite šalia žalios mėsos, daržovių ar kiaušinių. Taip išvengsite kryžminio maisto užteršimo.

*Greičiausiai gendančius produktus šaldytuve laikykite šalčiausiose, arčiausiai šaldiklio esančiose lentynose (jos gali būti viršuje arba apačioje, priklausomai nuo modelio).

*Maistas sąveikauja ne tik keptuvėje, bet ir šaldytuve. Skirtingi vaisiai ir daržovės gali pagreitinti vieni kitų puvimą. Geriau juos sudėkite į atskirus indus ir padėkite į skirtingas lentynas.

*Pieno produktų tinkamumo vartoti laikas nustoja galioti po pakuotės atidarymo. Bet kurį atidarytą pieno produktą galima vartoti ne ilgiau kaip 24 valandas.

*Žuvys turi būti išskrostos kuo greičiau (vidus genda greičiausiai), tačiau neskubėkite išsiskirti su žvynais ir oda – jie apsaugo žuvį nuo sugedimo ilgesnį laiką (iki 48 valandų). Mėsa gali būti laikoma ilgiau, jei ji yra nepjaustyta, atskirta nuo kaulo (iki 5 dienų). Maltos mėsos tinkamumo vartoti laikas neviršija 8 valandų.

*Žarnyno infekcijas sukeliančios bakterijos ypač sparčiai dauginasi maisto produktuose, kai temperatūra yra aukštesnė nei 10°C. Todėl nepatariama valgyti kelias valandas ant stalo stovėjusio maisto, o būdami gamtoje greitai gendantį maistą (karštai rūkytą mėsą ar salotas) visuomet laikykite krepšyje su šaldymo įranga, nes kitaip jis gali tapti apsinuodijimo priežastimi. Jeigu paliksite maistą ant stalo per karščius, pavyzdžiui, 4–5 valandoms, galite net plika akimi pamatyti, kaip jis dengiasi pelėsio pūkeliu.

*Taip pat „akyse“ per kelias valandas karštyje gali sugesti vaisiai, uogos. Todėl jeigu žiemą ant virtuvės stalo laikėte vaisių lėkštę, dabar juos laikykite šaldytuve.

*Didžiąją dalį bakterijų galima pašalinti muilu ir vandeniu, todėl plaukite rankas ne tik pasinaudoję tualetu ar prieš ruošdami maistą, bet ir jį gamindami. Taip pat kuo dažniau valykite virtuvės stalų ir pjaustymo lentelių paviršius bei įrankius.

*Žalią mėsą, daržoves ar paruošus produktus pjaustykite ant atskirų lentelių. Be to, nepamirškite nuolat dezinfekuoti kempinėles ir šluostes – tą darykite virindami ir pamerkdami jas į buityje naudojamus specialiai tam skirtus tirpalus.

*Vaisius, daržoves, kiaušinius, žalią mėsą visuomet kruopščiai nuplaukite po tekančiu vandeniu.

*Gaminamas patiekalas, ypač mėsa, paukštiena, turi būti gerai išvirtas, iškeptas ar kitais būdais tinkamai termiškai apdorotas. Gaminimo metu iš mėsos išsiskiriančios sultys turi būti skaidrios, bespalvės. Patariama laikytis reikalavimo gaminimo metu pasiekti ne žemesnę kaip 68°C temperatūrą patiekalo viduje, o sriubas, troškinius kaitinti iki 70°C temperatūros.

*Nesuvalgytą ar iš anksto paruoštą maistą visuomet laikykite šaldytuve, nes bakterijos kambario temperatūroje sparčiai dauginasi.

Jeigu vis dėlto…

Jeigu vaikas vis dėlto suviduriavo, laikykitės standartinio plano:

Patariama gerti kuo daugiau negazuoto mineralinio vandens ar specialaus geriamojo tirpalo, kurį galima įsigyti vaistinėse. Skysčių trūkumui atkurti netinka sultys ar įvairūs vaisvandeniai.

Svarbu valgyti maistą, turintį mažiau skaidulų: kruopas, bulves, jogurtą, kefyrą, džiūvėsius, virtus obuolius ir bananus.

Jei ligonis gerai jaučiasi, jį galima gydyti namuose probiotikais, o jeigu viduriavimas labai gausus, – vandenį sulaikančiais preparatais.

Labai dažnai kitų sveikatos problemų neturintiems vaikams žarnyno infekcinės ligos požymiai po kelių dienų pradingsta. Tačiau jei ilgiau nei tris dienas laikosi aukšta (virš 38°C) temperatūra, vaikas viduriuoja labai dažnai, su krauju ar gleivėmis, vemia, jaučia sausumą burnoje, galvos svaigimą, svarbu nedelsiant kreiptis į gydytoją. Specialisto pagalba itin svarbi, kai žarnyno infekcijos požymiai pasireiškia kūdikiams ir mažiems vaikams.

„Mamos žurnalas“

The post Maisto gaminimo atmintinė vasarą kitokia, nei žiemą arba – kodėl negalima palikti mišrainės ant stalo appeared first on Mamos Žurnalas.

„Oro temperatūrai šylant maisto produktai ima greičiau gesti, o ypač tie, kurie yra netinkamai laikomi. Dėl palyginti aukštos temperatūros ir UV spindulių poveikio šviežias maistas itin greitai genda, todėl jį būtina laikyti tik šaldytuve. Be to, šiltuoju metų laiku Lietuvoje dažniausiai padidėja santykinė oro drėgmė, o tokios sąlygos palankesnės mikroorganizmams, įvairių ligų sukėlėjams, pelėsiui, puvimo bakterijoms daugintis“, – teigia A. Čepulis.

Kokius produktus reikėtų vartoti atsargiai?

Anot kokybės ekspertės, norint maistą išlaikyti šviežią ir tinkamą valgyti, itin svarbios jo laikymo sąlygos, ypač kalbant apie mėsą, žuvį, pieno produktus ir iš jų pagamintus patiekalus, nes juose bakterijos dauginasi labai sparčiai.

Kaip teigia A. Čepulis, sugedusius produktus reikia laiku atpažinti ir išmesti. Pirmas ženklas, kad produktas nebėra tinkamas naudoti – kvapas. Sugedęs maistas, ypač mėsa, žuvis, kiaušiniai, ima skleisti nemalonų dvoką. Vis dėlto, net jeigu produktas neskleidžia nemalonaus kvapo, bet jį ragaujant jaučiamas neįprastas skonis, tai taip pat yra ženklas, kad geriau tokio maisto nevalgyti.

Ypač svarbu atkreipti dėmesį, ar ant produkto nėra pelėsio. Pasak A. Čepulis, klaidinga manyti, kad pakanka pašalinti vien pelėsio pažeistą vietą. Iš tiesų kai jau matomas pelėsis, visame produkte vyksta sveikatai pavojingų medžiagų gamyba. Vis dėlto, jeigu pelėsis pažeidė vieną vaisių ar daržovę pakuotėje, pavyzdžiui, vieną vynuogę iš kekės, visos pakuotės ar kekės išmesti nereikia, pakanka išrinkti sugedusius vaisius ar uogas.

A. Čepulis dalijasi ir keliais patarimais, kaip išaiškinti, ar tam tikri produktai tinkami vartoti ir kaip tinkamai juos laikyti:

Mėsa ir jos produktai.Šviežių mėsos produktų kambario temperatūroje laikyti nereikėtų. Tokius gaminius geriausia saugoti šaldytuve. Virta mėsa ilgiau išsilaiko sausa, todėl ją reikia ištraukti iš puodo, kuriame virė, ir perdėti į kitą indą. Keptos mėsos galiojimo laiką ilgina riebalai, tik svarbu, kad jie nebūtų vandeningi. Tuo tarpu dešrų, lašinių, kumpelių ir kitų mėsos gaminių kokybę ilgiau išlaikysite, jei susuksite juos į maistinį pergamentinį popierių. Jis sugeria drėgmę ir leidžia laisvai cirkuliuoti orui, todėl ilgiau išliks nepakitęs produktų kvapas ir skonis, neįsimes pelėsis.

Žuvis ir jūros gėrybės. Ar žuvis yra šviežia, parodo jos išvaizda. Jei žuvies akys drumzlinos, žiaunos rudos, neelastingas paviršius, kuris, stipriai paspaustas, įdumba, tokia žuvis nėra šviežia. Jei žuvis yra būdingo savo rūšiai kvapo, nejuntamas net silpnas gedimo kvapas, ji gali būti naudojama maisto gamybai. Jei žiaunos žalios ir gleivėtos, bent šiek tiek juntamas sugedusios žuvies kvapas, tokia žuvis nebetinkama vartoti. Jei žalia žuvis parduodama išdarinėta, be galvos ir vidurių, pirmieji jos gedimo požymiai – pakitęs kvapas, minkšta tekstūra.

Anot ekspertės, šviežią žuvį šaldytuve reikėtų laikyti sandariame inde arba suvyniotą į foliją ne aukštesnėje kaip +5 ºC temperatūroje ir ne ilgiau kaip 2–3 dienas. Tuo tarpu vertinant jūros gėrybes, pirmiausia reikėtų dėmesį atkreipti į kvapą.  Šviežios jūrų gėrybės nors ir silpnai, bet maloniai kvepia jūra. Kaip sako ekspertė, saugiausia vartoti jūrų gėrybes, atšildytas šaldytuve, taip išsaugoma geriausia jų kokybė. Prieš ruošiant, jas reikėtų nuplauti, nors jos ir bus termiškai apdorojamos. Atšildytas krevetes termiškai neapdorotas galima valgyti tik tokiu atveju, jei jos buvo virtos prieš užšaldymą.

Pienas. Parduotuvėse parduodamas pienas yra pasterizuotas arba sterilizuotas, o tai reiškia, kad jame nėra bakterijų. Tačiau net ir toks pienas turi būti laikomas šaldytuve ne ilgiau kaip iki nurodytos galiojimo datos, o atidarius pakuotę – ne ilgiau kaip 24 valandas. Tačiau jeigu šviežio pieno įsigijote turguje, saugiausia jį pavirinti, palaukti, kol atvės, supilti į stiklinį indą, sandariai uždaryti ir laikyti šaldytuve.

Kiaušiniai. Tai – vienas tų produktų, be kurių retai apsieina diena, todėl labai svarbu juos vartoti kuo šviežesnius. Ar kiaušinis šviežias, galima išaiškinti namuose atlikus keletą paprastų triukų. Jeigu įleisti į šaltą vandenį kiaušiniai nusėda ant dugno, vadinasi, jie yra švieži. Jei šiek tiek pakyla nuo jo – ne pirmo šviežumo. Tačiau jei kiaušiniai plūduriuoja paviršiuje – jų vartoti negalima.

Dar vienas populiarus būdas išsiaiškinti, ar kiaušiniai dar yra tinkami vartoti – pakratyti žalią kiaušinį. Jeigu jis kliuksi, jau yra nebetinkamas vartoti. Anot ekspertės, tam, kad kiaušiniai būti tinkami vartoti, svarbu jų laikymo temperatūra: jie turi būti laikomi ir transportuojami ne žemesnėje kaip 5 °C ir ne aukštesnėje kaip 20 °C temperatūroje.

Uogos, daržovės, grybai. Šviežios daržovės, uogos, kai kurie vaisiai, taip pat atidarytos uogienių, konservuotų daržovių pakuotės, padažai turi būti laikomi šaldytuve. Valytas daržoves šaldytuve galima laikyti 2–3 dienas. Daržovių konservus būtina atidaryti tik prieš pat vartojimą, o likutį perdėti į sandarų stiklinį, molinį ar emaliuotą, bet jokiu būdu ne metalinį indą. Švieži krapai, petražolės, salotos, svogūnų laiškai, kiti žalumynai ilgiau nesuvys suvynioti į drėgną medžiagos skiautę ar popierinę servetėlę. O, pavyzdžiui, šviežių grybų patiekalai šaldytuve gali būti laikomi ne ilgiau kaip parą.

The post Šiluma patinka bakterijoms, o ypač aktyviai jos dauginasi mėsoje, žuvyje ir pieno produktuose appeared first on Mamos Žurnalas.

„Oro temperatūrai šylant maisto produktai ima greičiau gesti, o ypač tie, kurie yra netinkamai laikomi. Dėl palyginti aukštos temperatūros ir UV spindulių poveikio šviežias maistas itin greitai genda, todėl jį būtina laikyti tik šaldytuve. Be to, šiltuoju metų laiku Lietuvoje dažniausiai padidėja santykinė oro drėgmė, o tokios sąlygos palankesnės mikroorganizmams, įvairių ligų sukėlėjams, pelėsiui, puvimo bakterijoms daugintis“, – teigia A. Čepulis.

Kokius produktus reikėtų vartoti atsargiai?

Anot kokybės ekspertės, norint maistą išlaikyti šviežią ir tinkamą valgyti, itin svarbios jo laikymo sąlygos, ypač kalbant apie mėsą, žuvį, pieno produktus ir iš jų pagamintus patiekalus, nes juose bakterijos dauginasi labai sparčiai.

Kaip teigia A. Čepulis, sugedusius produktus reikia laiku atpažinti ir išmesti. Pirmas ženklas, kad produktas nebėra tinkamas naudoti – kvapas. Sugedęs maistas, ypač mėsa, žuvis, kiaušiniai, ima skleisti nemalonų dvoką. Vis dėlto, net jeigu produktas neskleidžia nemalonaus kvapo, bet jį ragaujant jaučiamas neįprastas skonis, tai taip pat yra ženklas, kad geriau tokio maisto nevalgyti.

Ypač svarbu atkreipti dėmesį, ar ant produkto nėra pelėsio. Pasak A. Čepulis, klaidinga manyti, kad pakanka pašalinti vien pelėsio pažeistą vietą. Iš tiesų kai jau matomas pelėsis, visame produkte vyksta sveikatai pavojingų medžiagų gamyba. Vis dėlto, jeigu pelėsis pažeidė vieną vaisių ar daržovę pakuotėje, pavyzdžiui, vieną vynuogę iš kekės, visos pakuotės ar kekės išmesti nereikia, pakanka išrinkti sugedusius vaisius ar uogas.

A. Čepulis dalijasi ir keliais patarimais, kaip išaiškinti, ar tam tikri produktai tinkami vartoti ir kaip tinkamai juos laikyti:

Mėsa ir jos produktai.Šviežių mėsos produktų kambario temperatūroje laikyti nereikėtų. Tokius gaminius geriausia saugoti šaldytuve. Virta mėsa ilgiau išsilaiko sausa, todėl ją reikia ištraukti iš puodo, kuriame virė, ir perdėti į kitą indą. Keptos mėsos galiojimo laiką ilgina riebalai, tik svarbu, kad jie nebūtų vandeningi. Tuo tarpu dešrų, lašinių, kumpelių ir kitų mėsos gaminių kokybę ilgiau išlaikysite, jei susuksite juos į maistinį pergamentinį popierių. Jis sugeria drėgmę ir leidžia laisvai cirkuliuoti orui, todėl ilgiau išliks nepakitęs produktų kvapas ir skonis, neįsimes pelėsis.

Žuvis ir jūros gėrybės. Ar žuvis yra šviežia, parodo jos išvaizda. Jei žuvies akys drumzlinos, žiaunos rudos, neelastingas paviršius, kuris, stipriai paspaustas, įdumba, tokia žuvis nėra šviežia. Jei žuvis yra būdingo savo rūšiai kvapo, nejuntamas net silpnas gedimo kvapas, ji gali būti naudojama maisto gamybai. Jei žiaunos žalios ir gleivėtos, bent šiek tiek juntamas sugedusios žuvies kvapas, tokia žuvis nebetinkama vartoti. Jei žalia žuvis parduodama išdarinėta, be galvos ir vidurių, pirmieji jos gedimo požymiai – pakitęs kvapas, minkšta tekstūra.

Anot ekspertės, šviežią žuvį šaldytuve reikėtų laikyti sandariame inde arba suvyniotą į foliją ne aukštesnėje kaip +5 ºC temperatūroje ir ne ilgiau kaip 2–3 dienas. Tuo tarpu vertinant jūros gėrybes, pirmiausia reikėtų dėmesį atkreipti į kvapą.  Šviežios jūrų gėrybės nors ir silpnai, bet maloniai kvepia jūra. Kaip sako ekspertė, saugiausia vartoti jūrų gėrybes, atšildytas šaldytuve, taip išsaugoma geriausia jų kokybė. Prieš ruošiant, jas reikėtų nuplauti, nors jos ir bus termiškai apdorojamos. Atšildytas krevetes termiškai neapdorotas galima valgyti tik tokiu atveju, jei jos buvo virtos prieš užšaldymą.

Pienas. Parduotuvėse parduodamas pienas yra pasterizuotas arba sterilizuotas, o tai reiškia, kad jame nėra bakterijų. Tačiau net ir toks pienas turi būti laikomas šaldytuve ne ilgiau kaip iki nurodytos galiojimo datos, o atidarius pakuotę – ne ilgiau kaip 24 valandas. Tačiau jeigu šviežio pieno įsigijote turguje, saugiausia jį pavirinti, palaukti, kol atvės, supilti į stiklinį indą, sandariai uždaryti ir laikyti šaldytuve.

Kiaušiniai. Tai – vienas tų produktų, be kurių retai apsieina diena, todėl labai svarbu juos vartoti kuo šviežesnius. Ar kiaušinis šviežias, galima išaiškinti namuose atlikus keletą paprastų triukų. Jeigu įleisti į šaltą vandenį kiaušiniai nusėda ant dugno, vadinasi, jie yra švieži. Jei šiek tiek pakyla nuo jo – ne pirmo šviežumo. Tačiau jei kiaušiniai plūduriuoja paviršiuje – jų vartoti negalima.

Dar vienas populiarus būdas išsiaiškinti, ar kiaušiniai dar yra tinkami vartoti – pakratyti žalią kiaušinį. Jeigu jis kliuksi, jau yra nebetinkamas vartoti. Anot ekspertės, tam, kad kiaušiniai būti tinkami vartoti, svarbu jų laikymo temperatūra: jie turi būti laikomi ir transportuojami ne žemesnėje kaip 5 °C ir ne aukštesnėje kaip 20 °C temperatūroje.

Uogos, daržovės, grybai. Šviežios daržovės, uogos, kai kurie vaisiai, taip pat atidarytos uogienių, konservuotų daržovių pakuotės, padažai turi būti laikomi šaldytuve. Valytas daržoves šaldytuve galima laikyti 2–3 dienas. Daržovių konservus būtina atidaryti tik prieš pat vartojimą, o likutį perdėti į sandarų stiklinį, molinį ar emaliuotą, bet jokiu būdu ne metalinį indą. Švieži krapai, petražolės, salotos, svogūnų laiškai, kiti žalumynai ilgiau nesuvys suvynioti į drėgną medžiagos skiautę ar popierinę servetėlę. O, pavyzdžiui, šviežių grybų patiekalai šaldytuve gali būti laikomi ne ilgiau kaip parą.

The post Šiluma patinka bakterijoms, o ypač aktyviai jos dauginasi mėsoje, žuvyje ir pieno produktuose appeared first on Mamos Žurnalas.

Atėjus karščiams labai svarbu tinkamai laikyti maisto produktus. Juk kartu su vasariška šiluma išauga ir apsinuodijimų maistu rizika. Kad to išvengtume, Aldona Čepulis, prekybos tinklo „Iki“ kokybės ekspertė, dalijasi patarimais, kaip termometro stulpeliams kylant į viršų tinkamai laikyti maistą, kokie produktai kelia daugiausia rizikos ir kokių klaidų geriau nedaryti.

„Oro temperatūrai šylant maisto produktai ima greičiau gesti, o ypač tie, kurie yra netinkamai laikomi. Dėl palyginti aukštos temperatūros ir UV spindulių poveikio šviežias maistas itin greitai genda, todėl jį būtina laikyti tik šaldytuve. Be to, šiltuoju metų laiku Lietuvoje dažniausiai padidėja santykinė oro drėgmė, o tokios sąlygos palankesnės mikroorganizmams, įvairių ligų sukėlėjams, pelėsiui, puvimo bakterijoms daugintis“, – teigia A. Čepulis.

Kokius produktus reikėtų vartoti atsargiai?

Anot kokybės ekspertės, norint maistą išlaikyti šviežią ir tinkamą valgyti, itin svarbios jo laikymo sąlygos, ypač kalbant apie mėsą, žuvį, pieno produktus ir iš jų pagamintus patiekalus, nes juose bakterijos dauginasi labai sparčiai.

Kaip teigia A. Čepulis, sugedusius produktus reikia laiku atpažinti ir išmesti. Pirmas ženklas, kad produktas nebėra tinkamas naudoti – kvapas. Sugedęs maistas, ypač mėsa, žuvis, kiaušiniai, ima skleisti nemalonų dvoką. Vis dėlto, net jeigu produktas neskleidžia nemalonaus kvapo, bet jį ragaujant jaučiamas neįprastas skonis, tai taip pat yra ženklas, kad geriau tokio maisto nevalgyti.

Ypač svarbu atkreipti dėmesį, ar ant produkto nėra pelėsio. Pasak A. Čepulis, klaidinga manyti, kad pakanka pašalinti vien pelėsio pažeistą vietą. Iš tiesų kai jau matomas pelėsis, visame produkte vyksta sveikatai pavojingų medžiagų gamyba. Vis dėlto, jeigu pelėsis pažeidė vieną vaisių ar daržovę pakuotėje, pavyzdžiui, vieną vynuogę iš kekės, visos pakuotės ar kekės išmesti nereikia, pakanka išrinkti sugedusius vaisius ar uogas.

A. Čepulis dalijasi ir keliais patarimais, kaip išaiškinti, ar tam tikri produktai tinkami vartoti ir kaip tinkamai juos laikyti:

Mėsa ir jos produktai. Šviežių mėsos produktų kambario temperatūroje laikyti nereikėtų. Tokius gaminius geriausia saugoti šaldytuve. Virta mėsa ilgiau išsilaiko sausa, todėl ją reikia ištraukti iš puodo, kuriame virė, ir perdėti į kitą indą. Keptos mėsos galiojimo laiką ilgina riebalai, tik svarbu, kad jie nebūtų vandeningi. Tuo tarpu dešrų, lašinių, kumpelių ir kitų mėsos gaminių kokybę ilgiau išlaikysite, jei susuksite juos į maistinį pergamentinį popierių. Jis sugeria drėgmę ir leidžia laisvai cirkuliuoti orui, todėl ilgiau išliks nepakitęs produktų kvapas ir skonis, neįsimes pelėsis.

Žuvis ir jūros gėrybės. Ar žuvis yra šviežia, parodo jos išvaizda. Jei žuvies akys drumzlinos, žiaunos rudos, neelastingas paviršius, kuris, stipriai paspaustas, įdumba, tokia žuvis nėra šviežia. Jei žuvis yra būdingo savo rūšiai kvapo, nejuntamas net silpnas gedimo kvapas, ji gali būti naudojama maisto gamybai. Jei žiaunos žalios ir gleivėtos, bent šiek tiek juntamas sugedusios žuvies kvapas, tokia žuvis nebetinkama vartoti. Jei žalia žuvis parduodama išdarinėta, be galvos ir vidurių, pirmieji jos gedimo požymiai – pakitęs kvapas, minkšta tekstūra.

Anot ekspertės, šviežią žuvį šaldytuve reikėtų laikyti sandariame inde arba suvyniotą į foliją ne aukštesnėje kaip +5 ºC temperatūroje ir ne ilgiau kaip 2–3 dienas. Tuo tarpu vertinant jūros gėrybes, pirmiausia reikėtų dėmesį atkreipti į kvapą.  Šviežios jūrų gėrybės nors ir silpnai, bet maloniai kvepia jūra. Kaip sako ekspertė, saugiausia vartoti jūrų gėrybes, atšildytas šaldytuve, taip išsaugoma geriausia jų kokybė. Prieš ruošiant, jas reikėtų nuplauti, nors jos ir bus termiškai apdorojamos. Atšildytas krevetes termiškai neapdorotas galima valgyti tik tokiu atveju, jei jos buvo virtos prieš užšaldymą.

Pienas. Parduotuvėse parduodamas pienas yra pasterizuotas arba sterilizuotas, o tai reiškia, kad jame nėra bakterijų. Tačiau net ir toks pienas turi būti laikomas šaldytuve ne ilgiau kaip iki nurodytos galiojimo datos, o atidarius pakuotę – ne ilgiau kaip 24 valandas. Tačiau jeigu šviežio pieno įsigijote turguje, saugiausia jį pavirinti, palaukti, kol atvės, supilti į stiklinį indą, sandariai uždaryti ir laikyti šaldytuve.

Kiaušiniai. Tai – vienas tų produktų, be kurių retai apsieina diena, todėl labai svarbu juos vartoti kuo šviežesnius. Ar kiaušinis šviežias, galima išaiškinti namuose atlikus keletą paprastų triukų. Jeigu įleisti į šaltą vandenį kiaušiniai nusėda ant dugno, vadinasi, jie yra švieži. Jei šiek tiek pakyla nuo jo – ne pirmo šviežumo. Tačiau jei kiaušiniai plūduriuoja paviršiuje – jų vartoti negalima.

Dar vienas populiarus būdas išsiaiškinti, ar kiaušiniai dar yra tinkami vartoti – pakratyti žalią kiaušinį. Jeigu jis kliuksi, jau yra nebetinkamas vartoti. Anot ekspertės, tam, kad kiaušiniai būti tinkami vartoti, svarbu jų laikymo temperatūra: jie turi būti laikomi ir transportuojami ne žemesnėje kaip 5 °C ir ne aukštesnėje kaip 20 °C temperatūroje.

Uogos, daržovės, grybai. Šviežios daržovės, uogos, kai kurie vaisiai, taip pat atidarytos uogienių, konservuotų daržovių pakuotės, padažai turi būti laikomi šaldytuve. Valytas daržoves šaldytuve galima laikyti 2–3 dienas. Daržovių konservus būtina atidaryti tik prieš pat vartojimą, o likutį perdėti į sandarų stiklinį, molinį ar emaliuotą, bet jokiu būdu ne metalinį indą. Švieži krapai, petražolės, salotos, svogūnų laiškai, kiti žalumynai ilgiau nesuvys suvynioti į drėgną medžiagos skiautę ar popierinę servetėlę. O, pavyzdžiui, šviežių grybų patiekalai šaldytuve gali būti laikomi ne ilgiau kaip parą.

The post Šiluma – rojus ne tik mums, bet ir puvimo bakterijoms bei pelėsiams appeared first on Mamos Žurnalas.

1 taisyklė. Išdėstykite lentynose

Teatras prasideda nuo rūbinės, o teisingas požiūris į maisto laikymą prasideda nuo kelinės į parduotuvę. Skirkite keletą minučių tinkamai paskirstyti pirkinius šaldytuvo skyriuose: šalčiausiose arčiausiai šaldiklio esančiose lentynose (jos gali būti viršuje arba apačioje, priklausomai nuo modelio) patogu laikyti dešrą ir sūrį, pieno produktus, varškę, pyragėlius su kremu. Nulinėje zonoje (šviežių produktų zonoje) laikykite atšaldytą mėsą arba žuvį, kurią rengiatės kepti per ateinančias dvi dienas, o daržoves, vaisius ir žoleles dėkite į stalčius. Pabandykite į tą pačią šaldytuvo zoną įdėti tos pačios rūšies maistą ir ingredientus, kurių tinkamumo vartoti laikas yra vienodas. Tai svarbu ne tik šalčio pasiskirstymo šaldytuvo viduje atžvilgiu, bet ir yra praktiška.

2 taisyklė. Atskirkite

Nepamirškite, kad maistas sąveikauja ne tik keptuvėje, bet ir šaldytuve. Mėsa ar žuvis gali sugerti pelėsinių sūrių kvapą, o skirtingi vaisiai ir daržovės gali pagreitinti vieni kitų puvimą. Geriau juos sudėkite į atskirus indus ir padėkite į skirtingas lentynas. Nelaikykite žalių ir paruoštų patiekalų, sūrio ir rūkytos mėsos šalia vieni kitų, nedėkite dešrelių kartu su žuvies patiekalais, o bananus, pomidorus ir citrusinius vaisius dėkite į vieną vaisių dėžutę.

3 taisyklė. Pasirūpinkite paruoštais patiekalais

Paruošti patiekalai po terminio apdorojimo (sriubos, kepsniai ir kt.) turi būti laikomi šaldytuve sandariai uždarytame inde ne ilgiau kaip 3–4 dienas. Palikti juos puode su nesandariu dangčiu nėra geriausias pasirinkimas. Pirma, patiekalas sudžius, antra, viskas, kas yra šalia, sugers pagaminto patiekalo kvapą. Į šaldytuvą nedėkite nieko, kas yra šilčiau nei kambario temperatūra, nes tai gali pažeisti temperatūros sistemą šaldytuvo viduje ir sugadinti garintuvą.

4 taisyklė. Nepamirškite likučių

Kartą per savaitę patikrinkite šaldytuvą ir padėkite maisto likučius bei maistą taip, kad jie būtų gerai matomi. Sūrio gabaliukai, vienišas pomidoras ar pasenę žalumynai gali papuošti naminę picą, tapti pyrago įdaru ar pagardu salotoms.

5 taisyklė. Kiekvienam sukurkite tinkamas sąlygas

Bet kuriam produktui reikalingos specialios laikymo sąlygos. Sukurkite jiems pačias geriausias sąlygas šaldytuve.

Dešrą ir sūrį tvirtai suvyniokite į vaškuotą popierių ar foliją, kad jie „neprakaituotų“ ir nepelytų. Niekada neužšaldykite sūrio ir dešros – tai nepataisomai sugadins jų tekstūrą ir skonį.

Žalumynai – atriškite ryšulėlį, atsargiai įdėkite šakeles į indą, uždenkite šlapia marle ir sandariai uždarykite. Taip krapai ir petražolės išliks švieži bent savaitę.

Pieno produktai – atminkite, kad pieno produktų tinkamumo vartoti laikas nustoja galioti po pakuotės atidarymo. Bet kurį atidarytą pieno produktą galima vartoti ne ilgiau kaip 24 valandas. Plastikinis butelis yra netinkamiausia talpykla bet kokiam pieno gėrimui (ypač šviežiam pienui) laikyti. Geriau supilkite jį į stiklinį ar keraminį ąsotį.

Padažai – parduotuvėje pirkti padažai turi būti laikomi originalioje pakuotėje, naminiai – stiklinėje arba keraminėje talpykloje su sandariu dangčiu. Niekada nepalikite šaukšto

padaže, priešingu atveju padažas įgaus metalo skonį.

Sviestas – laikykite gamyklinėje folijos pakuotėje arba sandariame inde. Ore sviestas greitai pasidengia geltona plėvele – ją reikia nuvalyti. Po to sviestą geriausia naudoti karštiems padažams ir kepiniams.

Daržovės ir vaisiai – paprikos, agurkai, ridikai, morkos geriau išlaiko savo savybes šaltyje. Ridikėlius pašlakstykite vandeniu ir laikykite užrištame maišelyje. O obuolių, ridikėlių ir pomidorų visai nereikėtų dėti į šaldytuvą. Ideali temperatūra jiems yra žemesnė nei kambario temperatūra (17 °C), todėl puikiai tiks spintelės stalčius. Supjaustytą arbūzą, svogūną, pomidorą, agurką ir viską, kas išskiria sultis ir laikymo metu gamina kondensatą, reikia sandariai uždengti plėvele arba pjūvio vietoje naudoti specialų silikoninį dangtelį.

6 taisyklė. Skirkite vietos mėsai ir žuviai

Mėsa ir žuvis turėtų būti laikomos sandariuose induose, o ne ant lentynos, nes abiejų produktų kvapas yra gana stiprus. Žuvys turi būti išskrostos kuo greičiau (vidus genda greičiausiai), tačiau neskubėkite išsiskirti su žvynais ir oda – jie apsaugo žuvį nuo sugedimo ilgesnį laiką (iki 48 valandų). Mėsa gali būti laikoma ilgiau, jei ji yra nepjaustyta, atskirta nuo kaulo (iki 5 dienų). Maltos mėsos tinkamumo vartoti laikas neviršija 8 valandų.

7 taisyklė. Pasirinkite didelio pajėgumo šaldytuvą

Šaldytuvui taip pat tenka svarbus vaidmuo ilgiau išlaikant produktus šviežius. Ekspertai rekomenduoja rinktis tokį šaldytuvą, kuris tinka visai šeimai ne tik pagal dydį, bet ir efektyviai naudoja energiją, kad vaisiai, daržovės ir kiti produktai ilgiau išliktų švieži. Dėl DoorCooling technologijos šaltas oras tiekiamas iš šaldytuvo viršaus, todėl visose lentynose temperatūra yra vienoda, taip pat ir durų stalčiuose, todėl visi maisto produktai ir patiekalai ilgiau išlieka švieži, tuo tarpu dviejų pakopų sulankstoma lentyna suteikia galimybę talpinti didesnius produktus. Tokiuose šaldytuvuose oro srautas yra tolygus, o tai užtikrina vienodą produktų vėsinimą.

The post Šaldytuvo burtai arba 7 patarimai, kaip maistą išlaikyti šviežią ilgiau appeared first on Mamos Žurnalas.

Teatras prasideda nuo rūbinės, o teisingas požiūris į maisto laikymą prasideda nuo kelionės į parduotuvę. Skirkite keletą minučių tinkamai paskirstyti pirkinius šaldytuvo skyriuose: šalčiausiose arčiausiai šaldiklio esančiose lentynose (jos gali būti viršuje arba apačioje, priklausomai nuo modelio) patogu laikyti dešrą ir sūrį, pieno produktus, varškę, pyragėlius su kremu. Nulinėje zonoje (šviežių produktų zonoje) laikykite atšaldytą mėsą arba žuvį, kurią rengiatės kepti per ateinančias dvi dienas, o daržoves, vaisius ir žoleles dėkite į stalčius. Pabandykite į tą pačią šaldytuvo zoną įdėti tos pačios rūšies maistą ir ingredientus, kurių tinkamumo vartoti laikas yra vienodas. Tai svarbu ne tik šalčio pasiskirstymo šaldytuvo viduje atžvilgiu, bet ir yra praktiška.

2 taisyklė. Atskirkite

Nepamirškite, kad maistas sąveikauja ne tik keptuvėje, bet ir šaldytuve. Mėsa ar žuvis gali sugerti pelėsinių sūrių kvapą, o skirtingi vaisiai ir daržovės gali pagreitinti vieni kitų puvimą. Geriau juos sudėkite į atskirus indus ir padėkite į skirtingas lentynas. Nelaikykite žalių ir paruoštų patiekalų, sūrio ir rūkytos mėsos šalia vieni kitų, nedėkite dešrelių kartu su žuvies patiekalais, o bananus, pomidorus ir citrusinius vaisius dėkite į vieną vaisių dėžutę.

3 taisyklė. Pasirūpinkite paruoštais patiekalais

Paruošti patiekalai po terminio apdorojimo (sriubos, kepsniai ir kt.) turi būti laikomi šaldytuve sandariai uždarytame inde ne ilgiau kaip 3–4 dienas. Palikti juos puode su nesandariu dangčiu nėra geriausias pasirinkimas. Pirma, patiekalas sudžius, antra, viskas, kas yra šalia, sugers pagaminto patiekalo kvapą. Į šaldytuvą nedėkite nieko, kas yra šilčiau nei kambario temperatūra, nes tai gali pažeisti temperatūros sistemą šaldytuvo viduje ir sugadinti garintuvą.

4 taisyklė. Nepamirškite likučių

Kartą per savaitę patikrinkite šaldytuvą ir padėkite maisto likučius bei maistą taip, kad jie būtų gerai matomi. Sūrio gabaliukai, vienišas pomidoras ar pasenę žalumynai gali papuošti naminę picą, tapti pyrago įdaru ar pagardu salotoms.

5 taisyklė. Kiekvienam sukurkite tinkamas sąlygas

Bet kuriam produktui reikalingos specialios laikymo sąlygos. Sukurkite jiems pačias geriausias sąlygas šaldytuve.

Dešrą ir sūrį tvirtai suvyniokite į vaškuotą popierių ar foliją, kad jie „neprakaituotų“ ir nepelytų. Niekada neužšaldykite sūrio ir dešros – tai nepataisomai sugadins jų tekstūrą ir skonį.

Žalumynai – atriškite ryšulėlį, atsargiai įdėkite šakeles į indą, uždenkite šlapia marle ir sandariai uždarykite. Taip krapai ir petražolės išliks švieži bent savaitę.

Pieno produktai – atminkite, kad pieno produktų tinkamumo vartoti laikas nustoja galioti po pakuotės atidarymo. Bet kurį atidarytą pieno produktą galima vartoti ne ilgiau kaip 24 valandas. Plastikinis butelis yra netinkamiausia talpykla bet kokiam pieno gėrimui (ypač šviežiam pienui) laikyti. Geriau supilkite jį į stiklinį ar keraminį ąsotį.

Padažai – parduotuvėje pirkti padažai turi būti laikomi originalioje pakuotėje, naminiai – stiklinėje arba keraminėje talpykloje su sandariu dangčiu. Niekada nepalikite šaukšto

padaže, priešingu atveju padažas įgaus metalo skonį.

Sviestas – laikykite gamyklinėje folijos pakuotėje arba sandariame inde. Ore sviestas greitai pasidengia geltona plėvele – ją reikia nuvalyti. Po to sviestą geriausia naudoti karštiems padažams ir kepiniams.

Daržovės ir vaisiai – paprikos, agurkai, ridikai, morkos geriau išlaiko savo savybes šaltyje. Ridikėlius pašlakstykite vandeniu ir laikykite užrištame maišelyje. O obuolių, ridikėlių ir pomidorų visai nereikėtų dėti į šaldytuvą. Ideali temperatūra jiems yra žemesnė nei kambario temperatūra (17 °C), todėl puikiai tiks spintelės stalčius. Supjaustytą arbūzą, svogūną, pomidorą, agurką ir viską, kas išskiria sultis ir laikymo metu gamina kondensatą, reikia sandariai uždengti plėvele arba pjūvio vietoje naudoti specialų silikoninį dangtelį.

6 taisyklė. Skirkite vietos mėsai ir žuviai

Mėsa ir žuvis turėtų būti laikomos sandariuose induose, o ne ant lentynos, nes abiejų produktų kvapas yra gana stiprus. Žuvys turi būti išskrostos kuo greičiau (vidus genda greičiausiai), tačiau neskubėkite išsiskirti su žvynais ir oda – jie apsaugo žuvį nuo sugedimo ilgesnį laiką (iki 48 valandų). Mėsa gali būti laikoma ilgiau, jei ji yra nepjaustyta, atskirta nuo kaulo (iki 5 dienų). Maltos mėsos tinkamumo vartoti laikas neviršija 8 valandų.

7 taisyklė. Pasirinkite didelio pajėgumo šaldytuvą

Šaldytuvui taip pat tenka svarbus vaidmuo ilgiau išlaikant produktus šviežius. Ekspertai rekomenduoja rinktis tokį šaldytuvą, kuris tinka visai šeimai ne tik pagal dydį, bet ir efektyviai naudoja energiją, kad vaisiai, daržovės ir kiti produktai ilgiau išliktų švieži. Dėl DoorCooling technologijos šaltas oras tiekiamas iš šaldytuvo viršaus, todėl visose lentynose temperatūra yra vienoda, taip pat ir durų stalčiuose, todėl visi maisto produktai ir patiekalai ilgiau išlieka švieži, tuo tarpu dviejų pakopų sulankstoma lentyna suteikia galimybę talpinti didesnius produktus. Tokiuose šaldytuvuose oro srautas yra tolygus, o tai užtikrina vienodą produktų vėsinimą.

The post 7 patarimai, kaip maistą išlaikyti šviežią ilgiau appeared first on Mamos Žurnalas.

Maisto švaistymas – didelė šių dienų problema, todėl nenuostabu, kad su tuo kasmet stengiamasi vis labiau kovoti: kuriami įvairiausi su zero waste susiję judėjimai, žmonės raginami atsisakyti vienkartinių puodelių, šiaudelių, plastikinių maišelių, skatinamas likučių panaudojimas ir atsakingas vartojimas.

Tačiau nepaisant to, beveik trečdalis viso pasaulyje pagaminto maisto yra prarandama ar išmetama.

Preliminariais duomenimis, vienas ES gyventojas kasmet išmeta apie 173 kg maisto, o vienas lietuvis – apie 60 kg maisto, kuris dar galėtų būti suvartotas. Tokią liūdną statistiką skelbia Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacija ir Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.

Pagal pasaulinę statistiką, daugiausiai, net pusė, maisto atliekų susidaro namų ūkyje. Dalis maisto taip pat iššvaistoma perdirbimo įmonėse, viešojo maitinimo vietose ir žemės ūkyje. Kaip rodo duomenys, dėl neilgo galiojimo laiko ar netinkamų laikymo sąlygų daugiausiai išmetama vaisių ir daržovių.

Atsakingas apsipirkimas

Vilma Juodkazienė, prekybos tinklo „Iki“ maisto ekspertė, kalbėdama apie maistą, iššvaistomą šeimos namų ūkiuose, pabrėžia, kad didžiausia to priežastis – netinkamas pirkinių planavimas.

„Dėl netinkamo pirkinių planavimo daug maisto nespėjame suvartoti ir galiausiai jį tiesiog išmetame. Norėdami to išvengti, prieš eidami į parduotuvę turėtume atsakingai susidėlioti pirkinių sąrašą, taip pat ir savaitės ar bent jau kelių dienų valgiaraštį. Tokiu būdu preliminariai žinosite, ką artimiausiu metu valgysite, kiek porcijų gaminsite ir kiek produktų reikės įsigyti norint pagaminti konkretų patiekalą“, – kalba V. Juodkazienė.

Anot jos, prieš einant į parduotuvę pirmiausiai reikėtų peržiūrėti šaldytuvo, spintelių turinį, o ruošiant pietus ar vakarienę prioritetą pirmiausiai teikti tiems produktams, kuriems galioti liko mažiausiai laiko.

Likučių panaudojimas

Sudarinėjant pirkinių sąrašą maisto ekspertė rekomenduoja rinktis šviežius produktus. O jų laiku nesunaudojus – užšaldyti. Taip pat, anot jos, jau pagamintus gaminius reikėtų laikyti šaldytuve, o indelius, kuriuose laikomas maistas, aptraukti tam skirta plėvele. Jeigu turite prietaisą orui ištraukti iš indelio, ši priemonė taip pat puikiai tinka galiojimo terminui pailginti.

Nemažai maisto susitaupytų gaminant iš įvairiausių likučių: „Patiekalų likučius galima panaudoti įvairiausiais būdais. Pavyzdžiui, likusią keptą paukštieną ar žuvį galima pabaigti gaminant įvairias salotas, troškinius su daržovėmis, užkepėles, picas, karštus sumuštinius ir daugybę kitų dalykų. Tereikia šiek tiek fantazijos“, – kalba ekspertė.

V. Juodkazienė sako, kad neturėtume išmesti ir sukietėjusio batono ar duonos. Pasak jos, senstančią duoną skanu pakepti aliejuje, o sumalus sukietėjusį batoną gauname džiūvėsėlius.

Sąvokų pažinimas

Dar viena priežastis, kodėl iššvaistome daug maisto, yra sąvokų „Tinka vartoti iki …( data)“ ir  „Geriausia iki … (data)“ painiojimas.

„Tinka vartoti iki …( data)“ yra naudojama trumpo tinkamumo vartoti terminui ženklinti. Paprastai tokie produktai laikomi šaldytuvuose ir jų galiojimo terminas ne ilgesnis nei 30 parų. Pasibaigus ant pakuotės nurodytam tinkamumo vartoti terminui, produktai netinkami vartojimui.

„Geriausias iki … (data)“ naudojama ilgesnio nei 30 parų tinkamumo vartoti termino produktų ženklinimui. Dažniausiai tokie produktai laikomi kambario temperatūros sąlygomis. Pasibaigus tokiam tinkamumo vartoti terminui, parduoti tokių produktų negalima. Tačiau jei žmogus nespėjo suvartoti produkto iki „geriausias iki …“ pabaigos, gali jį valgyti, nes produktas nebus sugedęs, tik gali būti dalinai praradęs savo prekinę išvaizdą: spalvą, formą, aromatą. Todėl šalia nurodytos tinkamumo vartoti termino datos būtinai turi būti nurodytos produkto laikymo sąlygos“, – sako ekspertė.

The post Per metus vienas lietuvis išmeta 60 kg maisto, nes neskiria sąvokų „Tinka vartoti iki …( data)“ ir  „Geriausia iki … (data)“ appeared first on Mamos Žurnalas.

Pastaraisiais mėnesiais pakoregavus savo apsipirkimo rutiną ir išmokus maisto produktais apsirūpinti ilgesniam laikui, neišvengiamai susiduriama su gendančių produktų problema.

Tam, kad netektų švaistyti maisto ir jam skirtų pinigų, žinomas virtuvės šefas Arūnas Stoškus dalijasi gudriais patarimais, kaip neišmesti dar tinkamų vartoti produktų ir  sunaudoti turimus maisto likučius.

Skaitmeninių finansų įmonės „Credit24“ Klientų patirties valdymo vadovė Donata Stoškuvienė įsitikinusi, kad kol nėra aišku, kokios bus šios pandemijos sukeltos ekonominės pasekmės, būtina mokytis taupyti ir protingai elgtis su finansais visose gyvenimiškose situacijose.

„Statistiškai vienas asmuo per metus Lietuvoje išmeta 56 kilogramus maisto. Padauginus juos bent iš 4 eurų, šis kiekis atitinka 224 eurus. Tačiau tokią sumą galima būtų skirti taupymui, reikalingiems pirkiniams ar atostogoms. Viskas, ko reikia, tai išmokti gaminti pagal poreikį ir pasistengti sumažinti išmetamo maisto kiekį.

Šios pandemijos ir karantino akivaizdoje, kol dar nejaučiame visų jų pasekmių, asmeninių finansų valdymo įgūdžiai tampa kaip niekad svarbūs. Todėl dar labiau nei anksčiau mes raginame mokytis taupyti ir atskirti situacijas, kuriose pinigai yra išleidžiami nepastebimai“, – teigia D. Stoškuvienė, kurios vyras virtuvės šefas Arūnas Stoškus šįkart pasakoja, kaip sutaupyti virtuvėje išmetamų sugedusių produktų sąskaita.

Nesivadovaukite vien data ant etiketės

Anot virtuvės šefo, ne visi žmonės moka tinkamai skaityti etiketes ir vadovautis nurodytomis datomis, mat jos turi skirtingas reikšmes.

„Ant greitai gendančių produktų etikečių dažniausiai rasite parašytą „Tinka vartoti iki“ datą. Tokiais žodžiais žymima mėsa, žuvis, pieno produktai. Juos suvartoti iš tikrųjų reikia iki nurodytos datos, nes paskui šie maisto produktai gali sukelti apsinuodijimus ir pakenkti jūsų sveikatai. Tuo tarpu „Geriausias iki“ etiketėmis žymimi ilgai negendantys produktai – kruopos, miltai, konservai ir kiti. Juos saugu vartoti ir kurį laiką po nurodyto“, – apie tinkamą etikečių skaitymą pasakoja A. Stoškus.

Tačiau neužtenka vadovautis tik etikete – taip pat produktus reikėtų įvertinti vizualiai. Apie tai, kad maistas nebetinkamas vartoti, gali išduoti keli kriterijai: produkto išvaizda, kvapas, pakuotė.

„Ypač atidžiai reikėtų apžiūrėti mėsos, paukštienos bei žuvies produktus. Prieš vartojimą privalote įvertinkite, ar nepakitusi mėsos spalva, neužuodžiate jokio nebūdingo kvapo, ar ji netapo glitni. Jei pastebėjote bet kurį iš šių kriterijų, mėsos nevalgykite.

Prieš vartojant miltus ar kruopas įsitikinkite, kad jose nėra „vabaliukų“. O apie nebetinkamus vartoti konservus išduos jų pakuotės – jei jos surūdijusios, pažeistos, šių produktų taip pat atsisakykite“, – pasakoja A. Stoškus.

Pelėsis sugadina ne visus produktus

Virtuvės šefo teigimu, taip pat svarbu atskirti, kuriuos produktus jiems pasidengus pelėsiu vartoti dar galima, o kurių – nebe.

„Yra du produktai, kuriems apipelijus žmonės dažniausiai susimaišo. Jei pelėsį pamatėte ant duonos – jos valgyti jau neberekomenduoju, nes jis pažeidžia visą kepalą. Visai kas kita, jei pelėsį pastebėjote ant sūrio. Tokiu atveju, nupjaustykite tas vietas, ant kurių matote pelėsį, ir jei produktas neskleidžia pašalinių kvapų – drąsiai ji naudokite“, – teigia A. Stoškus.

Pernokę vaisiai dar labiau tinka kepiniams

Anot A. Stoškaus, vieni iš dažniausiai išmetamų maisto produktų – vaisiai, daržovės bei pieno gaminiai.

„Tai gali būti suminkštėję pomidorai, agurkai, obuoliai, taip pat varškė. Tačiau jei nupjausčius apipuvusias dalis maistas pagal prieš tai minėtus kriterijus atrodo saugus vartoti, jo neišmeskite. Galbūt ne tam, kam planavote, bet juos tikrai galėsite panaudoti“, – sako virtuvės šefas, kurio šeima neplanuotais patiekalais iš pernokusių vaisių ypač džiaugiasi.

„Iš suminkštėjusių obuolių Arūnas išsispaudžia sulčių arba iškepa pyragą. Taip pat, kai niekas nebenori valgyti pajuodusių bananų, tokie jie labiausiai tinka įvairiems kepiniams. Pavyzdžiui, mes labai mėgstame bananų duoną, į kurią taip pat tinka sudėti jau pastovėjusias morkas. Gaunasi maistingas desertas, kurio nebaisu, kad persivalgys ir vaikai“, – virtuvės šefo kasdienybėje taikomus triukus giria „Credit24“ atstovė.

Likučius panaudokite sriubai arba užšaldykite

Anot A. Stoškaus, puikus pavyzdys, kaip suvartoti visą nusipirktą produktą, dar galėtų būti višta. Ją galima iškepti, o iš kaulų išvirti nuostabaus skonio sultinį arba sriubą.

„Taip pat ir nesuvalgyti ryžiai puikiai tiks sriubai arba troškiniui. Daug ką galima išsaugoti ir užšaldžius – net sultinius ar balandėlius. Tokių pusgaminių patys galite prisigaminti visai savaitei ir kai norėsis greitai užkąsti, maistą reikės tik pašildyti.

Trumpai tariant, virtuvėje panaudoti galima viską – tereikia tik šiek tiek fantazijos arba panaršyti internetiniuose receptų portaluose, kur idėjų galite rasti net konkrečiai pagal suvestus savo turimus produktus“, – tvirtina virtuvės šefas, linkėdamas nešvaistyti maisto ir jam skirtų pinigų.

The post Užrašai ant maisto pakuočių „tinka vartoti iki“ ir „geriausias iki“ skiriasi kaip diena ir naktis appeared first on Mamos Žurnalas.