
Vokietijoje buvo atliktas tyrimas – keletą dienų stebėta 15 visiškai sveikų ir puikiai prižiūrimų kūdikių, ką jie veikia per dieną, kiek valandų miega, kiek – būdrauja ar zirzia. Paaiškėjo, kad vos keli kūdikiai atitinka tobulo vaikučio „standartą“ ir miega bei būna ramūs tiek valandų, kiek apibrėžia vadovėliai.
Dauguma mažylių zirzia ir būna neramūs gerokai daugiau laiko, nei norėtų tėvai. Taigi zirzimas ir nepasitenkinimas „kažkuo“ yra visiškai natūrali kūdikio būsena!
Visi žinome, kad kūdikiui verkiant pirmiausia reikia patenkinti jo fiziologinius poreikius – pamaitinti, pervystyti, patikrinti, ar jam ne per šalta, ne per karšta, pamasažuoti pilvuką. O ką daryti, jei kūdikis vis tiek nenurimsta?
Siūloma atlikti 5 žingsnių kūdikio raminimo programą.
1. Stipriai suvystykite. Šis metodas taikytas šimtmečiais, ir puikiai pasiteisino. Suvystytas kūdikis nuščiūva, aprimsta. Nebūtina standžiai vynioti į vystyklą – galima įsukti į antklodėlę.
2. Paguldykite ant šono. Pakeista gulėjimo padėtis dažnai nuramina kūdikį, o paguldymas ant šono sumažina pilvuko skausmą, jei mažylis verkia būtent dėl to.
3. Padainuokite dainelę, vartodami garsą „š“. Manoma, kad šnypščiantys garsai labiausiai ramina kūdikį, nes šniokštimą ir šnypštimą jis girdėjo augdamas įsčiose (tokį garsą skleidė mamos kraujo apytaka dar iki gimimo), prie jo kūdikis yra pripratęs ir pasijunta saugus, paguostas.
4. Pasūpuokite. Šio raminimo būdo intuityviai imasi visi suaugusieji, ir ne be reikalo. Pilve augantis mažylis visą laiką maloniai sūpuojamas, todėl šis poreikis išlieka ir gimus.
5. Leiskite čiulpti kumštuką. Įgimtas kūdikio nusiraminimo būdas yra čiulpimas. Geriausiai nuramina trumpas priglaudimas prie krūties, net jei kūdikis ir sotus. Tačiau kartais supykęs vaikutis krūties neima, sukasi. Tada galima prikelti prie burnos jo paties kumštuką, ir jį pačiulpęs vaikutis nurimsta. Būdamas ramus mažylis puikiausiai susiranda kumštuką pats, bet kai supykęs verkia, „plasnoja“ rankytėmis, kumštuko gali ir nerasti.
„Mamos žurnalas“