Šį šeštadienį, spalio 15 d., Šiaulių prekybos centre „Akropolis“ vyks veganų mugė „Vegfest LT Šiauliai“. Vilniuje ir Kaune jau nuo 2016 m. organizuojamas renginys Šiauliuose vyks antrąkart – pirmą kartą jis čia buvo suorganizuotas 2020 m., o pernai jį teko atidėti dėl pandemijos.
„Šiauliuose buvome priimti labai šiltai, todėl labai džiaugiamės turėdami galimybę vėl sugrįžti“, – sakė mugės organizatorė, renginių agentūros „Gera gyventi“ įkūrėja ir vadovė Ventė Viteikaitė.
Artėjančioje mugėje stendus turės beveik pusšimtis dalyvių, atvyksiančių iš visos Lietuvos, o dalis – ir iš užsienio. Lankytojai galės paskanauti veganiškų užkandžių, karštųjų patiekalų, desertų ir gėrimų, įsigyti įvairių pusgaminių, mėsos ir pieno produktų pakaitalų, sveiko, ekologiško maisto, natūralios kosmetikos ir švaros priemonių, knygų, papuošalų, aksesuarų, prekių namams, „Zero Waste“ (gyvenimo be atliekų) reikmenų ir t. t.
„Dalyvius atrenkame itin kruopščiai, tai nėra tie, kuriuos galima sutikti kiekvienoje miesto mugėje, tad renginyje bus galima įsigyti tikrai unikalios produkcijos, be to, kadangi daugiausiai prekiaus patys gamintojai, daug ką bus galima įsigyti pigiau nei parduotuvėse, be antkainio“, – žadėjo organizatorė.
Ji teigė, kad į renginius stengiasi pakviesti kuo daugiau vietinių verslų. Šįkart iš visų dalyvių šiauliečiai sudarys maždaug penktadalį. „Mums malonu, kad galime suvesti pardavėjus ir pirkėjus, kad renginiui pasibaigus jie gali ir toliau bendrauti“, – kalbėjo moteris. „Vegfesto“ komanda rūpinasi, kad prekių asortimentas būtų kuo įvairesnis, tačiau pastaruoju metu itin didelį dėmesį skiria įmonėms, prekiaujančiomis sveiku maistu, sveikatingumo prekėmis. „Pastebime, kad vis didesnė visuomenės dalis domisi sveikata, kad lankytojams labiau rūpi nebe dešrainiai ir spurgos, o sveikos alternatyvos, daug kas ieško gaminių be cukraus, glitimo“, – sakė ji.
Didžiausia dalis „vegfesto“ dalyvių – nedideli ir vidutiniai verslai, tiesa, renginiu pamažu susidomi ir stambesnės įmonės, mat daug jų, pastebėję kintančius pirkėjų poreikius, ima siūlyti ir veganams tinkamų produktų. Net įmonės, iki šiol besispecializavusios išskirtinai mėsos ar pieno produktų gamyboje, paleidžia augalinės produkcijos linijas.
Veganai įsitikinę, kad nedera išnaudoti kitų gyvų būtybių savo reikmėms, todėl nevartoja mėsos, žuvies, jūrų gėrybių, pieno produktų, kiaušinių, netgi medaus, vengia gyvūninės kilmės priedų turinčios ar su gyvūnais išbandytos kosmetikos, atsisako kailio, odos, vilnos, šilko gaminių, pramogų su gyvūnais, tokių kaip jodinėjimas, važinėjimas kinkiniais, cirkas.
Pasaulyje nuo seno buvo genčių bei tautų, kurios maitinosi vegetariškai arba veganiškai. Tačiau šiuolaikinis veganizmo judėjimas gimė tik 1944 m. Jungtinėje Karalystėje, Birmingemo mieste, kai nuo tuo metu itin populiarios Vegetarų bendrijos atsiskyrė Veganų bendrija. Jos įkūrėjas Donaldas Watsonas manė, kad būti vegetaru nepakanka – didelių kančių gyvūnams sukelia ne tik mėsos, bet ir pieno bei kiaušinių pramonė.
Nuo pat bendrijos atsiradimo veganų skaičius augo, tačiau labiausiai judėjimas ėmė populiarėti pastaraisiais metais, ir laikoma, kad tai – šiuo metu pasaulyje sparčiausiai augantis judėjimas. Skaičiuojama, kad veganizmo tėvynėje – Jungtinėje Karalystėje šiuo metu – daugiau nei 5 milijonai veganų, skaičiai vejasi ir kitose šalyse. Ypač daug veganų Vokietijoje, Prancūzijoje, Skandinavijos šalyse, JAV, Kanadoje, Australijoje, Tailande. O, pvz., Izraelyje veganais save laiko daugiau nei 10 procentų gyventojų.
Kiek veganų Lietuvoje, nėra tiksliai žinoma, tačiau didžiausia juos jungianti platforma – grupė „Lietuvos veganai“ socialiniame tinkle „Facebook“ turi beveik 37 tūkstančius narių.
Dažniausiai veganizmą žmonės renkasi dėl etinių priežasčių, tačiau svarbūs postūmiai yra ir rūpinimasis savo, savo šeimos sveikata bei aplinkosauga. Pasirinkę augalinę mitybą daug žmonių išsigydo sunkias ligas, pagerėja nuotaika, atsiranda daugiau energijos. Netgi itin konservatyvia laikoma Pasaulio sveikatos organizacija pripažino, kad mėsos vartojimas sukelia vėžį ir priskyrė ją pirmosios kategorijos kancerogenams, kartu su tabako gaminiais, asbestu bei radioaktyviaisiais elementais. O intensyvios žemdirbystės daroma žala gamtai yra didesnė nei visos gamybos ir transporto kartu sudėjus. Kalbantiems apie klimato kaitą pirmiausia reikėtų pagalvoti būtent apie pokyčius mityboje.
Nors veganizmo nauda – didelė, kai kas baiminasi, jog augalinis maistas – blankus, tačiau tai – visiška netiesa. „Pasaulyje yra daugiau nei 20 tūkstančių rūšių valgomų augalų, o valgomų gyvūnų – vos kelios dešimtys. Augalinė mityba – labai įvairi. Nors jai daug įtakos turi Azijos bei Afrikos etninė virtuvė, skaniai veganiškai maitintis galima ir iš vietinių produktų“, – tikino V. Viteikaitė.
„Vegfest LT“ festivalis į Lietuvą atkeliavo iš Londono – čia kasmet rengiamas didžiausias pasaulyje veganų festivalis „Vegfest UK“. Jame stendus turi daugiau nei pusė tūkstančio verslų, o per dvi dienas renginį aplanko kelios dešimtys tūkstančių lankytojų.
„Kai jame apsilankiau pirmą kartą, taip susižavėjau, kad iškart apsisprendžiau atvežti jį į Lietuvą. Jau pirmieji renginiai sulaukė didelio susidomėjimo. Kviečiame visus ateiti nuo ryto, ar dienos metu, nes atėjus į pabaigą kai kurių prekių gali jau nebebūti“, – perspėjo pašnekovė.
Ji patikino, kad atmosfera „vegfestuose“ – itin pozityvi, draugiška, renginiuose laukiami ne tik veganai, bet visi besidomintys augaline mityba, sveiku ir tvariu gyvenimo būdu, naujoves išbandyti mėgstantys gurmanai. „Bus ir produktų, apie kuriuos galbūt net nesate girdėję – seitano, tempės, tofu, rauginių gėrimų“, – vardijo moteris.
Renginys vyks nuo 10 iki 18 val. antrajame prekybos centro aukšte esančioje Renginių aikštėje. Įėjimas nemokamas. Daugiau informacijos: https://www.facebook.com/events/1099075877669373
