Nėščiosios burnos higiena
Dantis reikia valyti labai atsakingai, nes dėl hormoninių pokyčių nėščiųjų dantenos tampa jautresnės. Dažnai pasitaiko dantenų uždegimų.
Dantenos parausta, paburksta, o prisilietus šepetėliu, kraujuoja. Tačiau dantis vis tiek reikia valyti, nes bloga burnos higiena tik pablogins būklę.
Negydant dantenų uždegimo, gali pradėti skaudėti, atsirasti nemalonių pojūčių burnoje. 2-3 kartus per metus būtina apsilankyti pas gydytoją higienistą, atlikti profesionaliąją burnos ertmės higieną, kurios metu bus pašalintos minkštosios dantenų apnašos ir akmenys. Dantų paviršiai bus nupoliruojami, jei reikia, skirtas uždegimą mažinantis skalavimo skystis.
Gydytojas patars, kokią pastą pasirinkti. Yra profilaktinių ir gydomųjų pastų. Pastarosios ne tik valo, bet ir gydo dantenas, nes jų sudėtyje yra ramunėlių, jonažolių, ajerų ekstraktų, mažinančių uždegimą. Mineralinės medžiagos ir druskos, esančios pastose, mažina dantenų pabrinkimą.
Kalcis ir floras padeda išvengti karieso. Kas du mėnesius rekomenduojama pakeisti pastos rūšį, nes vartojant tas pačias, jų gydomasis poveikis mažėja.
Mityba
Nėštumo metu atsiranda noras valgyti saldžius, rūgščius ar pikantiškus patiekalus. Bloga nuotaika „gydoma“ nuolatiniu užkandžiavimu. Bet po valgio pamirštama burną išskalauti. O tai ypač būtina, jei pietus baigėte rūgščiais vaisiais: apelsinais, mandarinais, ananasais, obuoliais ir pan. Po rūgščių produktų rekomenduojama 1 minutę burnoje palaikyti saldaus pieno ar burną paskalauti sodos tirpalu. Tai padės neutralizuoti rūgščią aplinką burnoje. Puiku desertui užsisakyti sūrio, ypač tinka geltonasis, nes skatina seilių išsiskyrimą ir padidina kalcio kiekį apnašose, kurios yra ant dantų.
Gerai pakramtyti becukrės kramtomosios gumos. Moterims, kurioms nėštumo metu dažnai džiūna burna, mažėja seilių, būtinai reikėtų kramtyti gumą, bet ne daugiau kaip 3 – 4 gabalėlius per dieną. Kramtant be saiko, gali padidėti skrandžio rūgštingumas, ir moteris gali susirgti gastritu.
Ką valgo mama, turi reikšmės ir būsimojo kūdikio dantims. Jo dantukai susidaro pirmaisiais nėštumo mėnesiais, todėl labai svarbu, kad maistas būtų pilnavertis. Nėščiai moteriai galioja tie patys sveikos mitybos principai: kuo daugiau vaisių, daržovių, neriebių pieno produktų, liesos mėsos, mažiau saldumynų ar perdirbto, konservuoto maisto. Riebalų reikėtų naudoti labai ribotai, o pusę suvalgomų riebalų turi sudaryti augaliniai aliejai.
Būsimoji mama turėtų valgyti 5 kartus per dieną, vakarieniauti bent porą valandų prieš miegą.
Nėščiosioms patariama riboti cukraus ir druskos kiekį maiste, nes cukrus kenkia dantims, o druska, tiksliau, joje esantis natris, sulaiko organizme skysčius, todėl moteris gali tinti.
Svarbiausia, kad maistas būtų įvairus, skanus ir šviežias.
Pirmaisiais nėštumo mėnesiais moterys dažnai skundžiasi dažnu pykinimu, rytiniu vėmimu. Po to skuba nemalonų kvapą burnoje išsivalyti šepetėliu. Tačiau to daryti negalima, nes patekusios į burną skrandžio sultys padaro dantų emalį pažeidžiamą. Emalis pasidaro mažai atsparus mechaniniam poveikiui. Po vėmimo būtina panaikinti rūgščią terpę, skalauti burną pienu ar geriamosios sodos tirpalu. Su šepetėliu ir pasta burną reikėtų valyti tiktai po dviejų valandų. Tuo metu galima pakramtyti becukrės kramtomosios gumos. Gausiau išsiskiriant seilėms, jose esantys makro- ir mikroelementai padeda emaliui atsistatyti.
Floras
Jei geriamame vandenyje trūksta fluoro, gydytojas gali skirti nėščiajai čiulpti fluoro tablečių. 1 tabletė per dieną kompensuos fluoro trūkumą, ją reikėtų burnoje palaikyti apie porą minučių, o seilių nenuryti, bet paskui jas išspjauti. (Moksliškai dar nėra visiškai ištirta, ar patekęs į organizmą fluoras neturės neigiamo poveikio vaisiui.) Fluoro tabletės labai naudingos, jei burnoje yra daug plombuotų dantų. Tada šalia plombų nesusidarys karieso židinėlių. Po fluoro tabletės porą valandų reikia nevalgyti, kad fluoras spėtų paveikti dantis. Vietoj tablečių galima gerti daugiau arbatos.
Juodoji, žalioji arbata turi šio mikroelemento, ir du puodeliai per dieną užtikrins organizmo fluoro poreikį.
Perkant dantų pastas, reikėtų atkreipti dėmesį, ar jų sudėtyje yra fluoro. Nėščiai moteriai tinka visos pastos, turinčios fluoro. Nerekomenduojama naudoti tik rusiškų, kurių tekstūra yra grubesnė, trinanti danties audinį. Pasta, kaip ir šepetėlis, turi būti švelnūs.
Nėštumo metu moteris mažiausiai 3 kartus turėtų apsilankyti pas dantų gydytoją. Atvykusi pas gydytoją odontologą ar burnos higienistą moteris būtinai turi pasakyti, kad ji laukiasi. Nėščiajai bus parinktas specialus gydymo planas, naudojami medikamentai, kurie nepakenks būsimam kūdikiui.
Dantų gydymas daliai moterų yra stiprus stresas. O vaisius pirmajame trimestre labai jautrus, jis reaguoja į mamos emocinę ir fizinę būseną. Jei moteriai yra buvęs persileidimas, negimdyminis nėštumas, serga lėtinėmis ligomis, pirmajame trimestre negalima gydyti dantų. (Kai prireikia skubios odontologinės pagalbos, dantų gydytojas turi pasitarti su šeimos gydytoju ir ginekologu). Jei būtina gydyti pirmaisiais trim nėštumo mėnesiais, moteris nuskausminama anestetikais, kurių sudėtyje nėra adrenalino.
Jei skubios būtinybės nėra, geriausia gydymą atidėti antrajam nėštumo trimestrui (4-6 mėnesiams). Tai saugiausias laikas gydyti dantis. Gali būti atliekamos net dantų rentgenogramos, apsaugant mamą ir būsimąjį kūdikį specialiomis apsauginėmis prijuostėmis. Naujausias rentgeno būdas – kompiuterinis tyrimas. Jis duoda kur kas mažesnę radiacijos dozę.
Trečiuoju nėštumo trimestru teikiama tik būtinoji odontologinė pagalba, nes stresas gali sukelti priešlaikinį gimdymą. Be to, paskutiniais nėštumo mėnesiais moteriai nepatogu sėdėti stomatologo kėdėje.
Nėštumo metu labai svarbu naudoti profilaktines ėduonies ar dantenų uždegimo priemones. Gydytojas higienistas patars, kokias tinkamiausios priemonės jūsų atveju.
Konsultavo gydytoja odontologė Arina Bausienė
„Mamos žurnalas“
Laba diena, nėštumo metu pradėjo kraujuoti dantenos. Dantistas pasiūlė pakeisti dantų pastą ir šepetėlį į minkštesnį. Nusipirkau dantų pastą Zymbion ir man labai padėjo.