Dauguma mūsų pradedame rūpintis sveikata tik tada, kai užkamuoja varginančios problemos. Greitas gyvenimo tempas, rūpinimasis vaikais ar tėvais labiau negu savimi ir paprasčiausias nesusimąstymas, kad gali susirgti ir pats, lemia, jog save ir savo brangiausią turtą – sveikatą – iki tol tiesiog pamirštame.
Daugeliui pažįstamas jausmas, kad būdami jauni ir stiprūs esame neliečiami ligų. Visgi verta atminti, kad visi senstame ir kad bent kartas nuo karto galvoje sukirbanti mintis „o kaip mano sveikata?“ iš tiesų gali padėti išvengti susirgimų ateityje.
Iš tikrųjų savo sveikata jūs rūpinatės jau dabar. Rūpinimasis savo sveikata – platesnė sąvoka, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Reguliarus rankų plovimas ar atsisakymas valgyti šaldytuve rastą jogurtą, kurio galiojimas pasibaigė prieš savaitę laiko, gali skambėti kaip savaime suprantami dalykai, tačiau tai – taip pat ir rūpestis savo sveikata.
Tokios smulkmenos – tik pirmas žingsnis. Tikėtina, kad jau žengėte ir jį, ir dar kelis. Aktyvesnis gyvenimo būdas, kokybiškesnė mityba, savo emocinės gerovės puoselėjimas ir netgi į mobiliojo telefono kalendorių įvestas priminimas pasiskiepyti nuo erkinio encefalito – visa tai veda į sveikesnį rytojų.
Svarbu ir reguliarūs vizitai pas gydytojus
Bet dar vieną svarbų žingsnį į sveikesnį rytojų žengia jau gerokai mažiau žmonių. Tas žingsnis – reguliarūs vizitai pas gydytojus. Reguliarumas gali būti įvairus, priklausomai nuo asmens bendros sveikatos būklės, amžiaus, rizikos veiksnių, lėtinių ligų bei profesijos. Bet reguliarumo reikia.
Gali kilti klausimas, kodėl (niekuo nesiskundžiu, tai kam tą gydytoją trukdyti?). Užsienio tyrimai rodo, jog rutininiai vizitai pas gydytojus gali lemti ankstyvesnę lėtinių ligų, tokių kaip arterinė hipertenzija, diagnostiką, efektyvesnį rizikos veiksnių identifikavimą bei aktyvesnį pacientų dalyvavimą profilaktinėse tyrimų programose (gimdos kaklelio vėžio patikros programos, prostatos vėžio patikra ir kitos).
Negana to, reguliarus bendravimas kuria ypatingą ryšį tarp gydytojo ir paciento. Taip didėja tikimybė, kad pacientas jausis saugiai ir ateityje iškilus sveikatos problemoms apie jas pasisakys, o ne slėps ir tikėsis, kad viskas išsispręs savaime.
Profilaktinės patikros metu esant reikalui šeimos gydytojas gali skirti daug tyrimų. Turbūt daugeliui apsilankius yra tekę išgirsti komandą „paimam kraują“: vizito metu gydytojas gali užsakyti įvairius kraujo tyrimus priklausomai nuo to, kokios sistemos veiklą jis nori patikrinti.
Rutininiai kraujo tyrimai gali parodyti, ar organizmas savo funkcijas atlieka sklandžiai. Toks savo sveikatos būklės kontroliavimas gali padėti išvengti ligų ir jų komplikacijų.
Pavyzdžiui, „radus“ aukštą cholesterolį jį galima kontroliuoti. Tai padės išvengti kai kurių širdies ir kraujagyslių ligų. Gydytojas nuspręs, ar tikslinga skirti vaistus, mažinančius cholesterolio kiekį, o galbūt patars jį mažinti keičiant gyvenimo būdą.
Gydytojai – ne išimtis, tikrina savo sveikatą pastoviai
Sveikatą reguliariai tikrinasi ir gydytojai – tie žmonės, kurie, kad ir kaip paradoksaliai skambėtų, besirūpindami kitais neretai linkę pamiršti save.
Gydytojas chirurgas Karolis Daktaras teigia, kad sveikatą būtina tikrintis dėl begalės lėtinių ar latentinių („slypinčių”) ligų, kurios gali paūmėti ir sukelti bėdų pačiu nedėkingiausiu gyvenimo momentu. Neretai pacientai net patys nežino, kad tokių turi. Reguliarus sveikatos tikrinimasis gali daugumai tokių ligų užkirsti kelią dar joms neįsibėgėjus.
„Pagal pasaulinių mirčių priežastis vėžys tėra antroje vietoje“, – primena gydytojas chirurgas. Pirmąją vietą užima širdies ir kraujagyslių ligos. Jų atsiradimą neretai lemia mūsų gyvenimo būdas, o išvengti padeda rutininiai tyrimai ir nuoseklus rūpestis savo sveikata.
Gydytojas K.Daktaras pats sveikatą tikrinasi bent kartą metuose. Tačiau jis pabrėžia, kad lėtinėmis ligomis sergantiems asmenims tai reiktų daryti bent keletą kartų per metus, pasikliaujant gydančio gydytojo rekomendacijomis.
Paklaustas, kokie tyrimai jam yra atliekami profilaktinės sveikatos patikros metu, kai nėra konkrečių skundų, K.Daktaras atsako, kad tai – bendri ir biocheminiai kraujo tyrimai, taip pat radiologiniai tyrimai.
Bendri kraujo tyrimai, pasakoja jis, parodo kraujo forminių elementų, atspindinčių bendrą organizmo būklę, kiekį, o biocheminiai kraujo tyrimai – tokių rodiklių kaip baltymų ar gliukozės koncentraciją. Radiologiniai tyrimai – tiesinė krūtinės rentgenograma bei pilvo organų echoskopija – padeda įvertinti vidaus organų būklę.
Jau yra ir patogių būdų išsitirti savo sveikatą profilaktiškai
Sveikatą pasitikrinti rutiniškai galima tiek viešojoje įstaigoje pas savo šeimos gydytoją, tiek naudojantis privačiomis sveikatos priežiūros paslaugomis. Vienas būdų, leidžiančių sutaupyti laiko netrypčiojant poliklinikos eilėse bei nerimastingai nelaukiant šeimos gydytojo skambučio – platforma VOW.health. Ji teikia kraujo tyrimų paslaugas bei sudaro galimybę konsultuotis su šeimos gydytojais nuotoliniu būdu.
Profilaktinę sveikatos patikrą galime prilyginti namų kuopimui – tvarkytis kasdien po truputį yra lengviau ir paprasčiau, negu laukti, kol namai taps tokie nešvarūs, kad nugaros lenkimui teks skirti visą dieną.
Svarbiausia – skubant nepamiršti savęs bei pagarbos savo kūnui ir nepasiduoti patogiai iliuzijai, kad sveikatos sutrikimai – kažkur toli.
Susiję straipsniai
