Gaminti kartu su vaiku ir leisti jam išreikšti nuomonę patiekalo ar produktų parinkimo klausimais – reikšmingas etapas formuojant mitybos įgūdžius. Konsultuoja Vaida Kurpienė, dietistė, dviejų populiarių knygų autorė bei dviejų vaikų mama, vaikumityba.lt
Vaida, papasakokite apie savo patirtį – nuo kelerių metų pradėjote įtraukti vaikus į maisto gaminimą?
Dabar mano vaikams 8 ir 13 metų, o į maisto gaminimą juos įtraukiau labai mažus. Viskas prasidėjo nuo to, kad mano dukra nevalgė visos šeimos mėgstamų lęšių – nei virtų, nei įmaišytų į kitus patiekalus. Nors šiaip beveik visus produktus valgė – nuo kruopų iki sojos pieno tofu sūrio. Ką daryti? Negalima vaiko versti valgyti tai, kas jam nepatinka naudojant grasinimus. Sveika mityba ir organizmui naudingi produktai turi asocijuotis su teigiamomis emocijomis.
Ji buvo dvejų metukų, kai man į galvą atėjo parodyti, o kaip tie lęšiai atrodo nevirti. Jie yra gražios oranžinės spalvos, beveik kaip mergaičių dievinama rausva. Aš rodydama net pakoregavau lęšių spalvos pavadinimą, pavadindama juos rausvais. Klausiu: o tokius gražius tu valgysi? Ji patikino, kad valgys ir nuo to karto problemos baigėsi.
Įtraukti į maisto gaminimą vaikus galima nuo labai mažų dienų, leidžiant ką nors įberti, įpilti, palaikyti sietelį ar panašiai. Tik kartkartėmis reikėtų pasunkinti užduotis pagal tai, ką vaikas geba ir moka. Be to, įtraukti tiek, kiek nenusibosta pačiam vaikui. Jei matote, kad mažas vaikas prarado susidomėjimą, leiskite jam bėgti žaisti. Gaminti kartu geriausia tada, kada yra laiko, nes kai esame įsitempę, tada vaikai irgi įsitempia. Mes norime, kad jie gerai padarytų iš karto, o vaikai jaučia mūsų įtampą ir nebenori gaminti.
Dažniausiai vaikus galima sudominti, kai jų nuotaika gera. Paklauskite, ką jie norėtų valgyti? Arba pasiūlykite kartu ruošti tai, ką retai gaminate. Didžiausia vertybė vaikams yra kokybiškas laikas su tėvais. Žinoma, nusiteikite, kad gaminsite 2–3 kartus ilgiau, virtuvėje bus didesnė netvarka, patiekalas gal bus ne toks tobulas, bet juk niekas negimė mokėdamas! Taip nusiteikus viskas bus linksmiau, paprasčiau ir smagiau.
Nuo kokių valgių siūlytumėte pradėti mokyti vaikus gaminti?
Pirmasis patiekalas, kurį gebėdavo patys paruošti mano vaikai, – tai plakta kiaušinienė. Sumuštinių nelaikau patiekalu, bet, be abejo, jie moka susitepti sumuštinių, jei jaučiasi alkani. Vieni iš pirmųjų patiekalų buvo keksiukai, karšto oro gruzdintuvėje keptos bulvytės, salotos.
Nuo ko pradėti, nesvarbu, geriausia, kad būtų ruošiama tai, ką vaikai patys mielai valgo. Paskui reikia pagirti: „Štai, pats paruošei!“
Kas gali padėti sudominti vaiką gaminimu?
Didesni vaikai mielai žiūri jutubo vaizdelius, tad galima pasiūlyti pasižiūrėti kokių įdomių receptų, „Netflix“ filmų maisto gaminimo temomis.
Dar vaikams patinka gražiai serviruoti stalą, jie gali padėti tai daryti ir patys įnešti savo fantazijos.
Vienas iš patarimų – įtraukti vaikus planuojant, apsiperkant ir gaminant maistą. Iš pradžių įtraukimas gali būti minimalus, pavyzdžiui, paklausiant, kokią žuvį norėtų valgyti antradienį? Šitą būdą pati esu išbandžiusi su savo vaikais, nusivesdavau į parduotuvę, jie baksteldavo pirštu į žuvį, tada mieliau valgydavo, ką patys išsirinko. Tokie, atrodo, maži dalykai, bet jie turi daug reikšmės. Galbūt vaikas nesuvalgys visos žuvies porcijos, bet jei visiškai nevalgė, paragaus bent kąsnelį – ir tai jau gali būti postūmis plečiant vaiko meniu.
Ar dažnai pasiimate vaikus kartu, kai važiuojate apsipirkti maisto?
Kai buvo mažesni, tai vykdavo dažniau, dabar neatitinka mūsų grafikai, nebent savaitgalį. Jiems patinka, nes patys geriausiai žino, kokie obuoliai mėgstamiausi, kokių daržovių norėtų pietums.
Apsiperkant svarbu paaiškinti, kuo naudingesni vieni ar kiti produktai. Pavyzdžiui, vertingiausios duonos yra tos, kuriose mažiausiai cukraus, viso grūdo arba praturtintos avižų miltais ar daržovėmis. Informaciją apie produktų pasirinkimą vaikui reikėtų pasakoti nuo mažumės, drauge skaityti etiketes parduotuvėje.
Parduotuvėje galima paprašyti vaiko, kad į pirkinių krepšį įdėtų kažkokį reikiamą produktą ar pats jį išsirinktų (pvz., raudonąją ar geltonąją papriką).
Apsipirkimas kartu su vaikais – labai gera priemonė mokyti finansinių pagrindų. Pavyzdžiui, parodyti vyresniems vaikams, kad tokio pat supakuoto ir palaido produkto kaina skiriasi. Kad skiriasi kilogramo ir vieneto kaina. Taip mokome vaikus atkreipti dėmesį į ekonominius dalykus. Vaikai dažniausiai iš pirmo karto juos labai gerai atsimena. Paskui net jei tėvai pamiršta, atkreipia į tai dėmesį.
Kalbant apie mažesnius, apsiperkant galima mokyti, kad į krepšelį reikia dėti skirtingų spalvų daržovių ar, tarkime, 10 morkų. Arba keletą „vidutinio dydžio“ obuolių. Puiki proga mokytis spalvų, dydžių, kiekių.
Ginta Liaugminienė
Susiję straipsniai