Kiekvieną dieną esame paskendę informacijos sraute. Mus supa įvairios reklamos, naujienos apie COVID-19 infekciją, vakcinaciją, įvykiai iš pasaulio, dėmesį blaško ir nesiliaujantis žinučių socialiniuose tinkluose srautas, tad išlikti susitelkus tampa nelengva. Apie vieną pagrindinių greito gyvenimo tempo pasekmių – dėmesio stoką – pasakoja vaistininkė.
„Tėvai dažnai ieško patarimų dėl atžalų, kuriems sunku susikaupti atlikti namų darbus. Ypač tai išryškėjo karantino metu, kai darbas, mokslas ir kitos veiklos vyko namuose. Dažnas tėvų klausimas –vaikas pameta daiktus, yra užuomarša, gal yra kokių vitaminų, gerinančių atmintį. Bet problema yra ne šlubuojanti atmintis, o koncentracijos stoka ar sunkiai valdomas stresas. Pasitaiko atvejų, kai prašoma vitaminų, kurie padėtų vaikams apsiraminti – ypač šaltuoju metų laiku, kai daug laiko praleidžiama namie. Tėvai skundžiasi, kad vaikai itin aktyvūs, nenustygstantys vietoje, negali ramiai pabūti, susikaupti“, – gyventojų problemas vardija vaistininkė Giedrė Tautkevičienė.
Kas nulemia koncentracijos stoką?
Pasak vaistininkės, koncentracijos stoką išduoda dažnai pametami ar nerandami daiktai, nesugebėjimas ramiai pabūti, aiškiai mąstyti, kylantys keblumai atliekant sudėtingas užduotis, priimant sprendimus, fizinės ar psichinės energijos trūkumas. Taip pat aplinkiniai gali pastebėti, kad žmogus atrodo išsiblaškęs, dėl dėmesio stokos pamiršta susirinkimus ar susitikimus.
„Dažniausios koncentracijos stokos priežastys – poilsio ir kokybiško miego trūkumas, stresas, įtampa, kuri ypač pakyla nepavykstant susikaupti prieš svarbią užduotį. Įtakos turi ir amžius – vaikams gali būti sunkiau susikoncentruoti, nes jie nebuvo to mokomi. Priežastis gali būti ir vadinamasis „multitaskinimas“ – kuo daugiau užduočių darome vienu metu, tuo labiau išsklaidytas tampa dėmesys“, – sako G. Tautkevičienė.
Pasak jos, miego trūkumas ne tik sutrikdo koncentraciją, bet ir turi neigiamą poveikį atminčiai. Dažnai pasireiškiant miego trūkumui, suprastėja refleksai ir darosi itin sunku atlikti kasdienines užduotis. Rekomenduojama, kad 3-5 metų vaikai miegotų 10-13 val. (į šį laiką įsiskaičiuoja poguliai), 6-12 metų – 9-12 val., 13-18 metų paaugliai – 8-10 val., suaugusieji – 7-8 val.
Vaistininkė priduria, kad tėvai turėtų padėti vaikams įsivažiuoti į tinkamą miego ir poilsio režimą, atkreipti dėmesį, kad jie valgytų kuo įvairesnį maistą, gautų pakankamą kiekį vitaminų, skirtų laiko fiziniam aktyvumui, buvimui gamtoje. Taip pat patartina stebėti, kaip vaikui sekasi valdyti stresą ir nerimą.
Svarbu užtikrinti ramią aplinką
Tautkevičienės teigimu, nors mokyklinio amžiaus vaikams dažnai trūksta įgūdžių susikoncentruoti ir nurimti, tačiau neretai pastebima, kad mažesni vaikai puikiai sutelkia dėmesį, pavyzdžiui, jie gali ilgai stebėti pamatytą mažą vabaliuką, jei jų dėmesys nėra atitraukiamas suaugusiųjų. Deja, ilgainiui vaikai atpranta būti susikoncentravę, nes aplinka yra per daug blaškanti.
„Dažnai gali pasirodyti, kad jei vaikas yra aktyvus, sunkiai koncentruoja dėmesį, lengvai išsiblaško, reguliariai pamiršta dalykus, daro nerūpestingas klaidas, šokinėja nuo vienos užduoties prie kitos – tai jau elgesio sutrikimas. Tačiau galbūt vaiko aplinka yra labai blaškanti, triukšminga, nuolat įjungtas televizorius ar kompiuteris, apkrauta darbo vieta. Vaiko dėmesys taip pat gali būti blaškomas, jei tik pradėjus atlikti užduotį, jis kalbinamas su ja nesusijusiais klausimais. Kiekvieną situaciją reiktų įvertinti individuliai“, – atkreipia dėmesį ji.
Anot vaistininkės, jei vaikui tikrai sunku koncentruoti dėmesį, jo pažanga mokykloje bei užklasinėse veiklose stringa, o tėvai nesijaučia galintys padėti, tada verta kreiptis pagalbos į specialistus. Priklausomai nuo situacijos gali pagelbėti psichologai, psichoterapeutai ar neurologai.
Padeda ir vaizdo žaidimai – svarbu neįnikti
Su koncentracijos stoka galima kovoti smegenų treniruotėmis – tai žaidimai, reikalaujantys susikaupimo: sudoku, kryžiažodžiai, šachmatai, pratimai atminčiai lavinti, dėlionės. Tokie žaidimai gali ne tik padėti susikoncentruoti, bet ir lavinti darbinę bei trumpalaikę atmintį, stiprinti problemų sprendimų įgūdžius.
„Tyrimai rodo, kad vaizdo žaidimai taip pat turi teigiamą įtaką selektyviam dėmesiui ir koncentracijos išlaikymui, bet stiprus įnikimas į juos turi neigiamų pasekmių“, – perspėja G. Tautkevičienė.
Kaip spręsti problemą suaugusiems?
Koncentracijos stoka yra tiek vaikų, tiek suaugusių rūpestis – susikaupti, išlaikyti dėmesį nelengva visiems. „Viena iš priežasčių, kodėl tai kamuoja suaugusiuosius – bandoma tuo pat metu atlikti kelis darbus, trūksta poilsio, sunkiai valdomas stresas, prasta miego kokybė, buvimo gamtoje, meditacijos trūkumas“, – akcentuoja vaistininkė.
Koncentracijos stoka neretai gali būti ir kai kurių ligų simptomas – tokių kaip dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sindromas, lėtinio nuovargio sindromas, nemiga, demencija, smegenų sukrėtimas.
Pasak specialistės, reguliarus fizinis aktyvumas gali pagerinti koncentraciją ir dėmesio sutelkimą jau po 4 savaičių. Tyrimai rodo, jog vyresnio amžiaus žmonėms vieneri metai aerobinio fizinio aktyvumo gali padėti sustabdyti atminties praradimą, atsirandantį dėl smegenų atrofijos, susijusios su amžiumi.
„Mityba irgi turi tiesioginį poveikį kognityvinėms funkcijoms. Reiktų vengti daug cukraus, riebalų turinčių produktų. Vandens vartojimas taip pat gerina koncentraciją. Susikaupti gali padėti maisto papildai, kurių sudėtyje yra omega-3 riebiųjų rūgščių, žuvų taukai, guaranos sėklų ekstraktas, eleuterokokas, B grupės vitaminai, vitaminas K, amino rūgštis“, – sako vaistininkė.
Buvimas gamtoje, ypač parke ar miške, kiekvieną dieną bent po 15-20 min. padidina koncentraciją. Pasak G. Tautkevičienės, tyrimai rodo, kad darbo aplinkoje esantys augalai taip pat turi teigiamos įtakos produktyvumui. Sutelkti dėmesį padeda ir meditacija bei sąmoningumo praktika („mindfulness“).
