Puikiai žinome, kad kūdikiui naudingiausias mamos pienukas. Norėčiau pajudinti kitą barikadų pusę – o kuo naudingas maitinimas mamai? O gal žalingas? Sekinantis organizmą? Kokie pavojai, kokie sveikatos sutrikimai galimi atiduodant pusę savo syvų per pienuką savo kūdikėliui? Kaip to išvengti?
Ar tiesa, ar mitai, kad maitinanti mama praranda daug kalcio atsargų?
Kokios dažniausios maitinančios mamos sveikatos problemos?
Kadangi maitinu jau aštuntą mėnesį, labai dažnai susilaukiu komentarų iš savo mamos, kuri mus augino tais laikais, kai ilgiau kaip du mėnesius kūdikis nebuvo žindomas, nes reikdavo eiti į darbą. Ji sako, kad aš taip ilgai maitindama susigadinsiu sveikatą, kad turiu daug ilsėtis, miegoti pietų, daug valgyti ir pan.
Mamą gąsdina, kad man krenta svoris, ir taip greit po gimdymo atsistatė formos. Mama spaudžia mane nustoti maitinti, nors tai šiuo metu neįmanoma, jei ir norėčiau – juk dukrytė nemoka gerti nei iš buteliuko, nei valgo papildomo maisto.
Mama Živilė
Iš tiesų – niekas neabejoja, kad vaikeliui mamos pienas nepakeičiamas. Tačiau ar ilgas žindymas neatims sveikatos iš mamos? Gydytoja neonatologė dr. Eglė Markūnienė leido pasinaudoti moksliniu straipsniu, kurį rašė kartu su kolegomis gydytojais Banga Kulikauskaite, Giedra Leviniene, Egle Barčaite, Laura Prosevičiūte, Dalia Ruzgaite, Ona Botyriene, Vladimiru Chijenu, Dalia Stoniene, Jūrate Buinauskiene, Rugile Pilviniene. Specialistai rėmėsi naujausiais tyrimais, sėmėsi žinių iš užsienio kolegų.
Apibendrinimas – ir trumpalaikis, ir ilgalaikis žindymas naudingas moters sveikatai.
Žindymas ir…
…organizmo atsistatymas po gimdymo
Žindymo metu išsiskiria oksitocinas, kuris palengvina moters sustiprėjimą po gimdymo. Dėl oksitocino gimda geriau traukiasi, netenkama mažiau kraujo, gimda greičiau tampa tokia, kokia buvo prieš nėštumą. Laktacijos hormonai (oksitocinas, endorfinai) veikia emocijas, lemia atsipalaidavimo, atsidavimo jausmus, prisideda prie šilto, gilaus ryšio su vaiku formavimosi. Nustatyta, kad žindymo metu moterys rečiau kreipiasi į gydytojus dėl sveikatos problemų ir patiria mažesnę emocinę įtampą.
…mamos svoris
Vadinamasis „žindymo hormonas“ prolaktinas didina apetitą, kad aprūpintų motiną papildomomis kalorijomis, reikalingomis pieno gamybai. Prolaktino koncentracija mažėja po 6 žindymo mėnesių, todėl tikėtina, kad svoris labiau mažės tik antrą žindymo pusmetį. Svorio kritimą žindymo metu tirti sunku, nes daugelis moterų žindo tik kelis mėnesius, o nežindančios laikosi dietų. Vis dėlto vienu tyrimu, atmetus dietų besilaikančias moteris, nustatyta, kad žindžiusios moterys per 12 mėnesių neteko 4,4 kg, o nežindžiusios – 2,4 kg. Vidutiniškai žindžiusių motinų svoris grįžo į buvusį iki nėštumo per 12 mėn., o nežindžiusios buvo maždaug 2 kg sunkesnės ir po 24 mėn. Žindant ilgiau kaip 12 mėn., ilgalaikio nėštumo sukeltų nutukimo atvejų pasitaiko rečiau.
Per dieną į pieną išsiskiria apie 150 mg cholesterolio. Tai prilygsta cholesterolį mažinančių vaistų poveikiui. Žindant ilgiau kaip 12 mėn. sumažėja ne tik cholesterolio, bet ir kitų nepalankių medžiagų (mažo tankio lipoproteinų, trigliceridų) koncentracija kraujyje, kuri sugrįžta po nujunkymo. Nors cholesterolio sumažėja laikinai, tikėtina, kad keli ilgi žindymo periodai gali sulėtinti aterosklerozinius pokyčius kraujagyslėse.
Sergant gestaciniu diabetu, žindančių moterų gliukozės koncentracija kraujyje 6 savaites po gimdymo buvo mažesnė nei nežindančių. Gliukozės bei insulino koncentracija buvo mažesnė ir sveikų žindančių moterų kraujyje nei nežindančių.
…lytinis gyvenimas
Dėl hormoninių pokyčių žindymo metu gali išsausėti makštis, susilpnėti lytinis potraukis. Tačiau seksualinės problemos siejamos ne su žindymu, o su pogimdyminiu periodu apskritai. Seksualinių problemų jau prieš nėštumą turi 38 proc. moterų, 3 mėn. po gimdymo – 83 proc., 6 mėn. po gimdymo – 64 proc. Ryšys su žindymu pastebimas tik po 6 mėn., iki tol seksualines problemas lemia pats natūralus gimdymas ir pogimdyminis periodas.
Nežindančioms moterims ovuliacija atsinaujina vidutiniškai 45 dieną po gimdymo (25-72 d.), mėnesinės įvyksta po 55-60 dienų, o 37 proc. žindančių pagal poreikį moterų nebūna mėnesinių dar 12 mėn. po gimdymo. Išskirtinis žindymas padeda išvengti per ankstyvo nėštumo pirmuosius 6 mėn. po gimdymo. 1988 m. Italijoje patvirtintas laktacinės amenorėjos metodas (LAM): jei moteris žindo išskirtinai (t.y. papildomas maistas sudaro ne daugiau kaip 5-10 proc., tarpai tarp maitinimų ne ilgesni kaip 4 val. dieną ir 6 val. naktį) ir mėnesinės neatsinaujino, tikimybė pastoti pirmus 6 mėn. po gimdymo tik 1-2 proc. Nors Vakarų šalių šeimos planavimo vadovai pripažįsta LAM efektyvumą tik 3 mėn. po gimdymo, 1999 m. PSO tyrimu patvirtinta, kad LAM efektyvumas iki 6 mėn. — 98,8 proc. Dirbančioms moterims gresia didesnė nėštumo rizika, atskyrimas nuo kūdikio padidina pastojimo tikimybę iki 5,2 proc.
Krūties vėžys yra dažniausia moterų onkologinė liga. Manoma, kad žindymas mažina šios ligos riziką. Kad šis efektas galėtų pasireikšti, žindymas turi būti sukeliantis anovuliaciją – dažnas, intensyvus ir ilgas. Jaunystėje krūtys jautresnės karcinogenams, todėl žindymas jaunesniame amžiuje apsaugo labiau: pirmo vaiko gimdymas vyresniame kaip 30 m. amžiuje yra krūties vėžio rizikos veiksnys. Manoma, kad laktacijos metu iš latakėlių pasišalina kancerogeninės medžiagos. Jei moteris maitino tik viena krūtimi, menopauzės laikotarpiu nelaktavusios krūties vėžio rizika keturis kartus padidėja.
Pastebėta, kad tik ilgesnis nei 4 mėn. žindymas sumažina riziką susirgti krūties vėžiu. 2001 m. Islandijoje atliktu tyrimu patvirtinta aiški krūties vėžio rizikos priklausomybė nuo žindymo trukmės. Moterims iki 40 m. kiekvieni 6 žindymo mėnesiai riziką sumažina 23 proc. Tyrimu Konektikute nustatyta, kad akivaizdžiausias palankus poveikis išryškėja tuomet, kai pirmas vaikas žindytas daugiau kaip 13 mėn. arba jei žindyti daugiau kaip 3 vaikai per gyvenimą. Tokiais atvejais rizika sumažėja net 50 proc., palyginti su nežindžiusiomis moterimis, labiausiai iki menopauzės ir kiek menkiau – net iki 70 metų.
2002 m. žurnale „Lancet“ paskelbta analizė 47 epidemiologinių tyrimų iš 30 šalių, apėmusių 50 302 krūties vėžiu sergančias ir 96 973 nesergančias moteris. Atmetant įvairius veiksnius, kurie turi įtakos sergamumui krūties vėžiu (pvz., gimdymų skaičius – kiekvienas gimdymas jau savaime sumažina riziką 7 proc.; amžius, kada pagimdytas pirmas vaikas; mėnesinių atsiradimo ir pabaigos laikas; svoris ir dabartinis amžius), nustatyta, kad santykinė rizika susirgti krūties vėžiu mažėja 4,5 proc. sukiekvienais 12 žindymo mėnesių.
Atliekant šį tyrimą pastebėta, kad žindymo trukmė išsivysčiusiose (vidutiniškai 8,7 mėn. vaikui) ir besivystančiose šalyse (29,2 mėn. vaikui) smarkiai skiriasi. Tik 22 proc. tyrimuose dalyvavusių moterų žindė ilgiau nei 30 mėn. (7 proc. sirgusių vėžiu ir 15 proc. nesirgusių). Krūties vėžiu susirgusių moterų tyrimas buvo atliekamas apie 1990 metus. Tuomet išsivysčiusiose šalyse krūties vėžiu sirgo 5-7 moterys iki 70 metų iš šimto, o besivystančiose – 1-2 iš šimto.
Tai aiškiai susiję su gimdymų skaičiumi (1-3 moters gimdymai Vakarų šalyse bei 6-7 gimdymai Azijos bei Afrikos regione) ir žindymo trukme. Didesnės šeimos ir ilgesnė žindymo trukmė lėmė du kartus mažesnį sergamumą krūties vėžiu besivystančiose šalyse. Remiantis šiais duomenimis, galima daryti prielaidą: jeigu Vakarų šalių moterys per gyvenimą žindytų vaikus tiek laiko, kiek besivystančių šalių, krūties vėžio atvejų sumažėtų net 42 proc. Deja, esant tokioms mažoms šeimoms kaip šiandien, tai neįmanoma. Išsivysčiusiose šalyse kasmet nustatoma apie 470 tūkst. krūties vėžio atvejų, o besivystančiose – apie 320 tūkst.
Jei moterys išsivysčiusiose šalyse ir toliau gimdytų 2-3 vaikus, bet žindytų juos bent 6 mėn. ilgiau, nei įprasta, krūties vėžio atvejų sumažėtų 5 proc. (25 tūkst. atvejų), o jei 12 mėn. ilgiau – net 11 proc. (50 tūkst. atvejų) kasmet. Tai akivaizdžios socialinės ir ekonominės priežastys skatinti moteris žindyti ilgiau. Deja, ir besivystančiose šalyse sparčiai daugėja susirgimų krūties vėžiu, nes mažėja šeimos ir trumpėja žindymo trukmė.
…kiaušidžių bei gimdos vėžys
Manoma, kad kiaušidžių vėžio riziką mažina ovuliacijos slopinimas, kuris būna žindant. Laktacijos metu estrogenų kiekis sumažėja labiau nei progesterono. Tai turėtų mažinti gimdos gleivinės vėžio tikimybę. Tačiau, tyrimų duomenimis, reikšmingai rizika sumažėja tik tada, kai bendra žindymo trukmė per gyvenimą yra ilgesnė nei 72 mėn. Apsauginis poveikis tęsiasi iki 55 metų.
…osteoporozė
Osteoporozė – dar viena skaudi dabarties moterų rykštė. Jos pavojus – osteoporoziniai kaulų lūžiai. Žindant laikinai sumažėja kaulų masė, todėl kyla natūralus klausimas, ar tai neturės įtakos osteoporozinių lūžių dažnumui po menopauzės. Laktacijos metu į pieną išsiskiria 240-320 mg kalcio per dieną, per 6 laktacijos mėnesius sunaudojama apie 50 g kalcio. Daugeliu tyrimų patvirtinta, kad per pirmuosius 6 žindymo mėnesius kaulų mineralinis tankis sumažėja 4-6 proc. Tačiau atsinaujinus ovuliacijai prasideda kompensacinė remineralizacija – kaulai kaupia daugiau kalcio. Pvz., 18 mėn. žindžiusių moterų kaulų masė buvo 1,8 proc. didesnė nei po gimdymo ir prilygo nežindžiusių moterų kaulų masei.
Kaulų tankis sugrįžta per 3 mėn. po laktacijos pabaigos, laktacijos trukmė neturi įtakos šiam procesui (nesvarbu, ar moteris maitino trumpiau kaip 3 mėn., ar ilgiau kaip 9 mėn.). Kalcio kiekis maiste ir jo papildai iki 1g per parą ryškesnės įtakos kaulų masės kitimui nedaro, tik kiek sušvelnina jos mažėjimą. Nors kaulų masė laktacijos metu gana smarkiai sumažėja, bet tai trunka trumpai ir padarinių po menopauzės nebūna. Priešingai, epidemiologiniai tyrimais patvirtina, kad laktacija mažina osteoporozinių kaulų lūžių riziką. 1993 m. australų tyrimas rodo, kad gimdžiusioms, bet nežindžiusioms moterims gresia 2 kartus didesnis šlaunikaulio kaklelio lūžio pavojus nei negimdžiusioms (atmetus kūno masės indekso, pieno produktų vartojimo ir bendros sveikatos būklės galimą įtaką). Nustatytas ir statistiškai reikšmingas ryšys tarp žindymo trukmės ir rizikos mažėjimo, ypač gimdžiusioms 1-2 vaikus.
Kadangi per nėštumą motinos organizmas netenka apie 30 g kalcio, tikėtina, kad pastojimas po ilgo žindymo gali sutrikdyti kaulų masės normalizavimosi procesą. Tačiau organizmas pats išsprendžia šią problemą – nėštumo metu žarnyne suaktyvėja kalcio pasisavinimas, kurį skatina veikli D vitamino forma. 1995 m. Mičigano universiteto buvo ištirta grupė moterų, kurios maitino savo naujagimius ne mažiau 6 mėn. ir pastojo per 18 mėn. nuo žindymo pradžios.
Kontrolinės grupės moterų, kurios taip pat žindė ir neteko kaulų masės, bet nepastojo, ir tiriamų moterų kaulų masė po kito gimdymo reikšmingai nesiskyrė. Remiantis šiais duomenimis, galima teigti, kad po ilgo žindymo pastojusios moterys, atgauna iki laktacijos buvusią kaulų masę po antro gimdymo. Manoma, kad joms ovuliacija atsinaujina anksčiau, todėl didesnis estrogenų kiekis lemia greitesnę kaulų remineralizaciją prieš kitą nėštumą.
Išvada. Mokslo literatūroje daugėja įrodymų, kad ilgalaikis žindymas nedidina osteoporozės rizikos ir apsaugo nuo krūties, kiaušidžių, gimdos gleivinės vėžio, palankiai veikia žindančios moters kūno masę, cholesterolio, gliukozės metabolizmą, padeda išvengti per greito naujo nėštumo, todėl jis rekomenduotinas ne tik vaiko, bet ir motinos sveikatai stiprinti.
Dr. Eglė Markūnienė, gydytoja neonatologė, Kauno medicinos universiteto Neonatologijos klinikos vadovė, medicinos mokslų daktarė
„Mamos žurnalas“
Tikrai labai naudingas straipsnis. Tai tik dar kartą įrodo koks yra svarbus žindymas.