Ingridos šeima
Rašinio autorė Ingrida Lauciuvienė – „Augueko namų“ vadovė, pirmojo privataus ir pirmojo ekologinio vaikų darželio „Dūzginėlio bitutės“ įkūrėja. Neseniai Ingrida susilaukė ketvirtojo vaikučio – sūnelio Nojaus. Šeimoje dar auga Jonas (19), Viltė (16) ir Pijus Mikalojus.
Šįkart Ingrida pasakoja apie natūralų maitinimą.
Amžina tema ir net ginčai verda ne tik tarp mamų, kurios maitina ir kurios nemaitina savo pienu, bet net ir tarp mokslininkų, kurie nuolat tyrinėja maitintus motinos pienu ir maitintus mišinėliais vaikus.
Nestoju nei į vienų pusę, nesiginčiju, tik visada stengiuosi iš pradžių duoti kelis pagrindinius patarimus toms, kurios dar tik pradeda maitinti. Todėl dar gimdymo namuose stebiu akušerių, seselių, gydytojų veiksmus, kai mamos mokomos maitinti. Kadangi paskutinį kartą vos prieš du mėnesius pati buvau gimdymo namuose jau su ketvirtu, tai patarimų ir mokymų nebegavau. Kai jausdavau, kad ne taip pataria, tiesiog atsakydavau, kad tris vaikus maitinau pati ir tikiu, kad pavyks maitinti ir ketvirtą.
Maitinti ilgai. Mat pirmąjį prieš devyniolika metų maitinau tik pusę metų. Tada labai klausiau visų seselių patarimų, kaip nusitraukti, kada ir kaip maitinti, kiek gerti, ką valgyti. Ir viskas baigėsi tuo, kad prasidėjo uždegimas, tada pakilo temperatūra, o ir pats maitinimas buvo skausmingas ir sudėtingas. Ir verdiktas tradicinis, kaip guodžiamos visos mamos: per mažai turite pieno, arba pienas tiesiog baigėsi.
Nebetikiu tokiais žodžiais. Mat antrąją dukrą maitinau keturiolika mėnesių, o trečiąjį sūnų – trejus metus.
Kas labiausiai padėjo? Ogi pirmiausia patyrusių specialistų kursai ir seminarai, į kuriuos tikrai verta eiti kartu su vyru, mat būtent jis irgi turi labai tvirtai žinoti ir lemiamu momentu palaikyti, kokių klaidų nedaryti, ir sėkmingai ilgai maitinti. Dėl trukmės – kiek maitinti – niekad nediskutuoju, čia pasirenka kiekviena mama, tačiau, ar maitinti, ar ne, jaučiu pareigą kiekvienai mamai patarti. Nuo to priklausys vaiko ir fizinė, ir psichinė sveikata. Paskui laikrodžio atgal juk neatsuksi. Ką ir kalbėti apie patogumą, ekonomiškumą, ekologiškumą, ramybę, sutaupytą laiką. Patikėkite, nuolat galvoti nuo pirmų mėnesių, kur ir kaip pagaminti kūdikiui maistą, nėra paprasta.
Patarimai
Pirmąjį sūnų Joną maitinau tris mėnesius tik savo pienu, iki šešių mėnesių papildomai mišinėliais.
Papildomai maitinti pradėjau nuo ketvirto mėnesio. Duodavau ne tik namie gamintą maistą, bet ir pirktų tyrelių.
Antrąją dukrą Viltę maitinau keturiolika mėnesių savo pienu. Papildomai maitinti pradėjau šešių mėnesių. Pirmiausia davėme daržovių, tada vaisių. Pirktų tyrelių duodavau tik kartais, kai nebūdavo sąlygų pagaminti.
Trečiąjį sūnų Pijų Mikalojų maitinau iki trejų metų. Papildomai maitinti pradėjau septynių mėnesių. Pirmiausia davėme vaisių, uogų, tada daržovių.
Maitinimui reikia pradėti ruoštis dar nėštumo metu. To puikiausiai išmokome gydytojo Romualdo Šemetos kursuose. Pirmas paras po gimdymo reikėtų tvirtai žinoti, kad priešpienio gali būti tik keli lašai, jei bandysime nusitraukti. Todėl geriausia nematuoti, nenusitraukinėti, o tiesiog kantriai maitinti ir maitinti. Jei jaučiame, kad nėra daug, maitinti kuo dažniau. Pirmas paras reikėtų vengti labai didelio kiekio skysčių. Tada bus lengviausia pereiti nuo piešpienio į pieno gamybą. Nebus uždegimų ir skausmų.
Mamoms reikėtų savo mitybą keisti dar nėštumo metu, atsisakyti rafinuoto, nesveiko maisto. Tuomet pagimdžius nebus sudėtinga ir nereikės sukti galvos, ką galima ir ko ne valgyti. Mano taisyklė – galima viską, jei tai sveikas maistas. Beje, per nėštumus gerdavau žalius kokteilius, valgydavau daug vaisių ir daržovių, sėklų, todėl ir pagimdžius pirmomis dienomis drąsiai gerdavau žalius kokteilius. Ir energijos, ir maistingų medžiagų juose tikrai daug. Šeštą savaitę, trečią mėnesį ir šeštą mėnesį nereikėtų išsigąsti, kad kūdikis valgo dažniau, ir nereikėtų to laikyti pieno sumažėjimo ženklu. Tiesiog tuo metu reikia dar dažniau maitinti. Net ir per vieną maitinimą iškart iš abiejų krūtų.
Dar svarbu mamos psichinė būsena, ramybė ir poilsis. Lengviausia taisyklė – vakare eiti kartu miegoti su mažyliu. Ir anksti – iki dešimtos vakaro. Nebus tuomet vargo nei dėl migdymo, nei dėl naktinių kėlimųsi. Tuos tvarkymosi darbus, kai šeima miega, perkelkime rytui. Vaikai mūsų šeimą išmokė gultis su vištomis ir keltis su gaidžiais.
Toms, kurios mėgsta tyrimus
Jūratės Čiakienės nuotr. www.fotojurate.lt
Mokslininkai atranda vis daugiau įrodymų, kad motinos sveikata ir mityba prieš apvaisinimą ir nėštumo metu turi didžiulės įtakos kūdikio sveikatai. O suaugusio žmogaus ligas lemia mityba kūdikystėje. Tinkama mityba gerina ir vaisingumą, padeda vystytis nėštumui, didina tikimybę susilaukti sveiko, ligoms atsparaus kūdikio. Beje, net ir pogimdyminės depresijos, kurią sukelia hormoniniai ir cheminiai pakitimai, galima išvengti tinkamai maitinantis.
Todėl maitinančioms ir ką tik pagimdžiusioms moterims reikia valgyti daugiau maisto produktų, turinčių omega 3 rūgščių, B6, cinko.
Maitinimas krūtimi, jei mama tinkamai maitinasi pati, užtikrina tinkamą kūdikio mitybą. Vienas pagrindinių veiksnių proto vystymuisi yra motinos piene esančių būtinų riebalų rūgščių kiekis.
Dar naujausi tyrimai apie vaikystėje prasidedantį pirmo laipsnio cukrinį diabetą rodo, kad jei iki pusės metų kūdikiui buvo duota karvės pieno ar jautienos (ar pati mama daug vartojo), tai gali būti šios ligos priežastis. Mat tuomet kūdikių virškinimo ir imuninė sistemos nėra subrendusios, kad susidorotų su sudėtingu baltymu, ir tai dažnai sukelia alergiją.
Visus vaikus papildomai maitinti pradėjau nuo daržovių ir vaisių. Stengiausi duoti kuo daugiau žalių, nevirtų. Visi vaikai, išmokę anksti valgyti vaisius ir daržoves, mielai jas valgys ir vėliau. O ir sveikata bus stipresnė.
Mano, kaip mamos, stebinčios savo vaikus, tyrimai yra tokie, kad nuo tinkamos mitybos nėštumo, vėliau žindymo metu, priklauso ir vaikų sveikata. Kiekvienas kitas mūsų šeimos vaikas yra stipresnės sveikatos. Aišku, nereikia galvoti, kad fizinę ir psichinę sveikatą lems vien tik maitinimas motinos pienu, bet tai bus labai svarbus sudėtinis veiksnys. Ir nereikėtų pamiršti, kad maitinančios mamos gerą fizinę ir psichinę sveikatą lems ir geras mikroklimatas namuose. Todėl ir gyvenimo, ir mitybos įpročius turėtų keisti visi šeimos nariai kartu.
Ir nepamirškime, kad mamos pienas gaminasi ir iš moters meilės energijos.
„Mamos žurnalas“
