Artimiausias savaites daugiau laiko leisime namuose, tad įspūdžių, gerų emocijų ir žinių atraskite ką tik pasirodžiusiose, turiningose knygose.
Rimantas Kmita „Remyga“
Didžiulio dėmesio sulaukęs pirmasis Rimanto Kmitos romanas „Pietinia kronikas“ tapo savotišku Nepriklausomybės pradžios Šiaulių epu ir pažadino miesto savastį. Naujojo romano „Remyga“ veiksmas taip pat vyksta Šiauliuose. Tačiau tai jau visai kitokia knyga. Apie nematomą, tamsiąją, Šiaulių pusę. Ir apie Lietuvą. Romanas apie milicininką, tampantį policininku. Apie Remygą. Žmogų, bandantį susivokti, kas jis yra ir kaip jam elgtis, kai griūva viskas, kas jam buvo suprantama ir pažįstama, apgraibomis ieškantį savo šaknų tamsoje. Tai romanas apie Sąjūdžio pradžią. Bet ne kronika, o menininko akimis parodytas santvarkų pasikeitimo sukeltos sumaišties šalyje, mieste ir žmonių mintyse paveikslas.
Eglė Aukštakalnytė Hansen „Laukinė Motina Gamta“
Kol negalime keliauti, E. Aukštakalnytė Hansen nekasdienių įspūdžių kviečia ieškoti knygoje „Laukinė Motina Gamta“. Knygoje aprašomose istorijose autorė Afrikoje ieško juodojo raganosio ir dinozaurų palikuonių krokodilų, sveikinasi su Indijos džiunglių karaliais tigrais, Komodo saloje aptinka seniausią ir nuodingiausią pasaulio driežą. Netikėtai spalvingoje šiaurėje keliauja susitikti su baltųjų lokių šeimynėle, Aliaskoje išgyvena akistatą su ruduoju lokiu, o sunkiai įžengiamuose atogrąžų miškuose supažindina su artimiausiais mūsų giminaičiais primatais – kalninėmis gorilomis ir orangutanais. Įsimintinus pasakojimus apie laukinę gamtą lydi unikalios autorės fotografijos.
Maja Lunde „Sniego sesė“
Viena žymiausių norvegų rašytojų Maja Lunde sukūrė nepamirštamą kalėdinę istoriją visai šeimai. „Sniego sesė“ suskirstyta į 24 skyrelius, tad puikiai tiks skaityti visą gruodį. Nuostabiai iliustruota knyga pasakoja istoriją apie berniuką vardu Julianas, gimusį per Kūčias. Kalėdinis laikotarpis, anksčiau neapsieidavęs be imbierinių sausainių, mandarinų, židinyje pleškančių malkų ir išpuoštos kalėdinės eglutės, šįmet, rodos, atimamas iš Julijano. Šeima gedi mirusios vyresniosios sesers, o pačios Kalėdos, atnešdavusios tiek džiaugsmo, dabar žadina liūdesį ir sielvartą. Julianas nebetiki Kalėdomis, tačiau viskas pasikeis sutikus Kalėdas dievinančią Hedvigą. Nuostabus pasakojimas apie džiaugsmą ir liūdesį, begalinę meilę tikrai sukurs šventinę atmosferą namuose ir padės atrasti Kalėdų stebuklą.
Matt Haig „Tėtušis Kalėda ir aš“
Nejaugi ir vėl teks gelbėti Kalėdas? Amelija eina į elfų mokyklą ir mokosi to, ką turi mokėti tikras elfas. Tačiau jai labai sunkiai sekasi elfų magija. Be to, pasirodo, kad jos buvimu Elfhelme džiaugiasi toli gražu ne visi. Didžiausias Amelijos priešas – piktasis elfas Tėtušis Vodolas, kuris siekia išvyti mergaitę iš elfų miesto. Žmonėms ne vieta tarp elfų! Ir čia į pagalbą jam ateina senas Tėtušio Kalėdos priešas – Velykų kiškis ir jo kariauna. Drauge su piktuoju Vodolu kiškiai ketina sugriauti Kalėdas ir sunaikinti viską, kas su jomis susiję. Ar pavyks Amelijai ir šį kartą išgelbėti Kalėdų džiaugsmą, Tėtušį Kalėdą ir visą Elfhelmą?
Candice Carty-Williams „Kvinė“
Jei Bridžita Džouns būtų juodaodė ir gyventų Pietų Londone 2020 metais. Pagrindinė romano veikėja dvidešimt penkerių metų juodaodė (tai svarbu) Kvinė savyje jungia britišką ir jamaikietišką kultūras, tačiau iki galo savęs nepriskiria nei vienai, nei kitai. Ji dirba dienraščio kultūros skyriuje, gyvena Pietų Londone ir jos gyvenime viskas siaubingai komplikuota. Darbe ji nuolat turi stengtis prilygti baltiesiems viduriniosios klasės bendradarbiams. Jos asmeninis gyvenimas irgi visiškai sujauktas. Išsiskyrusi su ilgamečiu draugu, ji ima desperatiškai ieškoti meilės ir paguodos ten, kur jos negali būti. Juokingas ir kartu tragiškas pasakojimas apie gyvenimą, meilę, šeimą ir rasę privers jus pritariamai linkčioti, nes kartais Kvinėje kiekviena moteris įžvelgs save. Nepaprastai atviras ir sąžiningas romanas apie moterį, gyvenančią XXI a. pasaulyje ir bandančią jame susivokti.
Fabien Olicard „Tapkite savo laiko šeimininkais“
Knygoje „Tapkite savo laiko šeimininkais“ autorius nepaprastai šmaikščiai, lengvai ir patraukliai aprašo, kaip iš labiausiai nepataisomo atidėliotojo jis tapo laisvu ir laimingu žmogumi, sugebančiu niekur nevėluoti, viską atlikti laiku ir nuolatos jausti dėl to pasitenkinimą. Norint tapti savo laiko šeimininku, reikia turėti ekologišką laiko filosofiją, kurią galima taikyti nepatiriant kančios. Tai turi būti ne kankinantis metodas, kurio privalu griežtai laikytis, o gyvenimo būdas, kai atsižvelgiama į savo trūkumus ir pomėgius. Perskaitę šią knygą išmoksite atskirti tai, kas iš tiesų svarbu ir skubu, nuo to, ko galite ir nedaryti. Ir svarbiausia – išmoksite suprasti, kas yra svarbiausia būtent jums.
Lucinda Riley „Angelų medis“
Ką atsinešame iš vaikystės? Ką mūsų praeitis pasako apie ateitį? „Septynių seserų“ ciklo autorė Lucinda Riley romane „Angelų medis“ narsto net 40 metų laikotarpį aprėpiančią, painią vienos šeimos istoriją. Pagrindinė veikėja Greta po trisdešimties metų grįžta į namus, kuriuose kadaise rado prieglobstį ir buvo priimta į šeimą. Tačiau grįžusi į Marčmonto dvarą Kalėdoms, ji nebepamena savo praeities. Tai istorija apie sugebėjimą atsitiesti po nelaimių, bekraštį egoizmą ir meilę, kuri, po pelenais rusenusi visą gyvenimą, gali įsiliepsnoti po daugybės metų.
Bill Bryson „Kūnas“
Žurnalistas, mokslo populiarinimo knygų autorius Bill Braison dėmesį sutelkia į tai, kas esame mes patys. Į žmogaus kūną. Jame praleidžiame visą savo gyvenimą ir beveik visiškai neįsivaizduojame, kaip jis funkcionuoja. Kaip prakaitas padėjo mums tapti protingais? Kiek rūšių mikrobų gyvena mūsų bamboje? Kodėl smegenims toks svarbus yra vienas penktadalis sekundės? Kiek kvapų gali atskirti žmogus?
Šioje knygoje – atsakymai į šiuos ir daugybę kitų klausimų, mokslininkų istorijos ir juokingi nutikimai, papasakoti su nenuilstančio tyrinėtojo aistra ir neblėstančiu humoru. Tai nuostabus vadovas mums po mus pačius, priverčiantis stebėtis, žavėtis ir labai dažnai – juoktis iš bandymų pažinti ir suvokti save.
Simon Sebag Montefiore „Istorijos balsai: Kalbos, pakeitusios pasaulį“
Donaldo Trumpo gražbyliavimas atskleidžia, kad šiandien iškalbos menas klesti kaip niekada. Tokie jauni oratoriai, kaip Greta Thunberg ir Malala, kovodami už klimato kaitos reformą arba lavinimąsi, gali akimirksniu tapti pasaulinėmis įžymybėmis vos kartą pašnekėję per televiziją. Jų kalbos internete peržiūrimos milijonus kartų. Kalba dar nebuvo tokia įtakinga, mat televizija ir internetas vyrauja kaip niekada. Knygoje „Istorijos balsai“ – žymiausių politikų, visuomenės veikėjų, valstybių vadovų, karalių, imperatorių, popiežių ir prezidentų kalbos, vienu ar kitu laikotarpiu stipriai paveikusios istorijos eigą. Daugelis šių kalbų, net jei buvo sakytos prieš daugelį amžių, kaip niekad aktualios ir šiais nestabiliais laikais.
Simon Sebag Montefiore „Jeruzalė“
Jeruzalės istorija – tai iš dalies ir mūsų civilizacijos, ir to pasaulio, kuriame iki šiol tebegyvename, istorija. Knygos autorius, pasakodamas Jeruzalės istoriją nuo seniausių laikų iki šių dienų, apžvelgia ir platesnę erdvę – kaip kilo ir žlugo imperijos, kaip kirtosi jų keliai, kaip gimė, plėtojosi ir konfliktavo trys pasaulinio masto tikybos – judaizmas, krikščionybė ir islamas. Šiame pasakojime pateikiama daug dramatiškų asmenybių istorijų – monarchų, karvedžių, maištininkų, religinių lyderių, šventųjų, čia daug kilnių bei tragiškų meilės ir neapykantos sankirtų, daug skirtingų kelių, kuriais gausybė žmonių per amžius siekė patekti į šį nepaprastos traukos miestą.
Rūta Oginskaitė „Žebriūnas. Nutylėjimai ir paradoksai“
Kino legenda režisierius Arūnas Žebriūnas nebuvo lengvas pašnekovas – gal tai viena iš priežasčių, kodėl parašyti knygą „Žebriūnas. Paradoksai ir nutylėjimai“ Rūtai Oginskaitei užtruko dešimtmetį. Tačiau, atrodo, kad laukti tiek buvo verta: iš pokalbių su pačiu režisieriumi, kolegomis, bendražygiais, artimaisiais, iš archyvų, dokumentų kino ir teatro kritikei pavyko sudėlioti intriguojantį pasakojimą. Ko gero, daugeliui A. Žebriūnas pirmiausia asocijuojasi su mūsų kino klasika – filmais „Velnio nuotaka“, „Riešutų duona“, „Gražuolė“, „Paskutinė atostogų diena“, bet R. Oginskaitės knygoje atrasite daugybę dar nežinomų faktų ir istorijų, kurios padės geriau pažinti ne tik A. Žebriūną, bet ir jo gyventą laiką.
