Detektyvinės serijos „Domas ir Tomas“ autorius Tomas Dirgėla šį rudenį pasitinka su dar viena knyga ir išbando naują žanrą. Ką tik pasirodė vaikų rašytojo 8-12 metų skaitytojams skirta siaubo knyga „Užkeiktoji po Kuko knyga“. Knygos iliustracijas kūrė Greta Alice.
Ką darytum, jei vieną dieną paslaptingai dingtų tavo mama, o miestą apgaubtų nepaaiškinamas rūkas ir šnabždesiai? Atsiversk šią siaubo knygą ir ženk į priekį!
Plačiau apie knygą T. Dirgėla pasakoja video įraše ir atskleidžia didžiausias savo baimes.
Parašiau „Užburtąją pono Kuko knygą“, nes persiskaitęs mylimo Stiveno Kingo knygas pamaniau, kad būtų įdomu pabandyti parašyti ką nors panašaus ir vaikams. Pasikalbėjęs su savo skaitytojais, ar jiems būtų įdomu, sulaukiau pritarimo, tad ėmiau ir pabandžiau.
Vaikams reikia siaubo istorijų, nes tas malonus baimės ir šiurpuliukų jausmas turbūt yra artimas kiekvienam! Ir tai dar vienas būdas sudominti neskaitančius vaikus knygomis, ką iki šiol dariau naudodamas humorą ir juoką.
Stivenas Kingas man, kaip rašytojui, yra mokytojas. Kaip skaitytojui – prie savo knygų visiškai prikaustantis rašytojas.
Labiausiai bijau nieko nebebijoti, nes tuomet būtų labai neįdomu gyventi. Ir dar bijau atsiversti kiekvieną savo naują, vos iš spaustuvės atkeliavusią knygą. Ir dar gyvačių. Ir dantų gydytojų.
Jei galėčiau, panaikinčiau baimę gyvatėms, nes ši baimė man trukdo grybauti. Taigi man telieka tik toliau pavydėti feisbuko bičiuliams su pilnais krepšiais baravykų.
Jeigu kažko labai bijau, pirmiausiai į baimę pažvelgiu kiek galima racionaliau – tada arba bijau šiek tiek mažiau, arba pasidaro dar baisiau!
Jeigu nori ko nors nebebijoti, reikia pabandyti daryti panašiai, kaip aprašiau aukščiau.
Knygas rašau vaikams, nes kadaise susitiko dvi mano meilės – meilė kūrybai ir meilė vaikams. Taigi nebeliko nieko kito, kaip tik pradėti galvoti apie knygas jauniesiems skaitytojams. Galvojau galvojau, kad gal po metų kitų imsiu kokią ir parašysiu, bet sykį kylam eskalatoriumi su Vytautu V. Landsbergiu, o šis ir sako: „Tomai, nenorėtum pabandyti parašyti knygos vaikams?“ To paskutinio postūmio ir tereikėjo.
Mėgstamiausia siaubo knyga yra Stiveno Kingo „Kudžas“, kurią rekomenduoju visiems šunų mylėtojams, ir „Mizerė“, kurią siūlau visiems kolegoms knygų kūrėjams.
Mėgstamiausias siaubo filmas yra „Naminių gyvūnėlių kapinės“, pirmasis jo pastatymas, nes jame sujungti geriausi tokio žanro filmui būdingi bruožai. Ypač man patinka, kad filme šmėsteli ir pats Kingas!
