Žindymas nėštumo metu. Ar nenukentės pilvelio gyventojas?

semetai-iliustr

Studijos „G foto“ nuotr. www.gfoto.eu

Laba diena.

Gal galėtumėte parašyti straipsnį apie žindymą nėštumo metu ir pametinukų (tandeminį) žindymą.

Netikėtai pastojau, kai pirmagimiui tebuvo pusė metų. Nenoriu nutraukti žindymo, o liaudyje ta tema sklando daug mitų: a) pastojus pienas dingsta; b) pastojus pienas tampa nuodingas, dažnai kūdikiai apsinuodija, atpylinėja, vemia (motinos toksikozė persiduoda vaikui); c) žindymas nėštumo metu skatina persileidimą; d) žįsdamas vyresnėlis skriaudžia vaisių iš jo atimdamas maisto medžiagas; e) žindymas nėštumo metu ypač pavojingas trečiuoju trimestru.

Beje, mano vaikas kol kas kieto maisto tik ragauja, nors jam jau beveik 8 mėn. Per dieną kitokio maisto nei mamos pienas suvalgo apie 30-40 g. Jei jis žįstų tik keliskart per dieną, gal ir visai neturėčiau pagrindo nerimauti, bet jis vis dar valgo panašiai kaip 3 mėnesių kūdikis – ir dieną, ir naktį kas porą valandų. Todėl kartais tikrai susimąstau, kaip tai atsilieps mažajam stebuklui pilve ir man.

Pagarbiai Valentina

Kadangi ŽINDYMAS TANDEMU – taip vadinamas naujagimio ir vyresnėlio vaiko maitinimas iš krūties vienu metu – praktiškai beveik neįmanomas be prieš tai buvusio ŽINDYMO PER NĖŠTUMĄ, pastarąjį ir aptarsime pirmiausia…

Nėštumas žindant, kaip tai atsitinka…

Žinome, jog ŽINDYMAS SAUGO NUO NAUJO NĖŠTUMO. Prisiminkime: jeigu kūdikis vien tik žindomas (negauna jokio kito maisto) taip dažnai, kaip jis nori, jam yra ne daugiau kaip šeši mėnesiai, ir mamai po gimdymo dar nebuvo mėnesinių, tai jos pastojimo tikimybė yra labai maža – tik iki 2 procentų. Taigi kuo pirmojo kūdikio žindymas „sąžiningesnis“, tuo vyresnis bus šis vaikas, kai mamos įsčiose rasis antrasis, savo gimimo dar tik lauksiantis kūdikėlis. „Nesisaugančiai“ mamai vidutiniškai tai atsitinka devintą – dvyliktą mėnesį. O jeigu moteris naudojasi ir kitais būdais pastojimui išvengti, naujam nėštumui prasidėjus jos vyresnėlis vaikas jau gali eiti antrus ar net trečius metus. Tuomet žindymas vaikui labiau svarbus kaip psichologinis saugumo ir mamos meilės jam garantas.

Žindymų retinimas dieną, noras išmiegoti nežindžius per naktį ir bet kokio papildomo gėrimo ar maisto kūdikiui davimas gali gerokai paankstinti naujo nėštumo atsiradimo galimybę. Taigi gali būti ir taip, jog, užsimezgus naujajai gyvybei, vyresnėlis neturės nė pusės metų, ir motinos pienas jam dar bus vienintelis reikalingas maistas.

Ar tikrai nepavojinga?

Kai mama žindo kūdikį, dėl krūtų spenelių nervinių receptorių dirginimo posmegeninė endokrininė liauka hipofizė į kraują išskiria hormoną oksitociną, kuris, skatindamas susitraukti aplink alveoles esančias lygiąsias raumenines ląsteles, priverčia pieną tekėti iš krūtų. Iš panašių lygiųjų raumeninių ląstelių sudarytas ir gimdos sienelės raumeninis sluoksnis. Todėl oksitocinas svarbus ir gimdymo metu. Apie tai girdėjusios mamos nerimauja: ar žindymo metu išsiskiriantis oksitocinas neišprovokuos gimdos susitraukimų ir nesukels persileidimo ar priešlaikinio gimdymo?

Laimei, per visą pirmąją nėštumo pusę, iki maždaug 24 savaičių, gimdos raumenys dar būna oksitocinui visai nejautrūs. Paskui, kai gimda savo raumenų pajėgumą pradės palaipsniui didinti ir treniruoti būsimoms „varžyboms“ – gimdymui, labai pamažu didės ir tų raumeninių ląstelių jautrumas oksitocinui. Todėl labai nestiprūs gimdos sienelės raumenų susitraukinėjimai, toli gražu negalintys išprovokuoti priešlaikinio gimdymo, antruoju ir ypač trečiuoju nėštumo trimestrais yra įprastas reiškinys. Tai daug kartų atsitinka ir meilės glamonių bei lytinių santykių ar net fizinės mankštos pratimų metu. Iki pat normalaus natūralaus gimdymo pradžios, dėl žindymo (spenelio dirginimo) išsiskiriantis nedidelis oksitocino kiekis ne tik pirmiausia bus naudojamas būtent pienui varyti iš krūtų, bet ir to kiekio neužtektų gimdos stipriems susitraukimams sukelti. Nedidelė jo prisidėjimo tikimybė teoriškai galbūt (bet nebūtinai, nes įrodančių faktų nėra) rastųsi tik dėl kitų priežasčių atsiradusio gręsiančio priešlaikinio gimdymo atveju. Mamai, anksčiau turėjusiai komplikuotą nėštumą, savo asmeninę situaciją reikėtų aptarti su gydytoju ir, atsižvelgiant į visas aplinkybes, nuspręsti, kas geriausia: žindymą drąsiai tęsti, žindyti rečiau ir trumpiau ar kūdikį nujunkyti.

Nenuskriauskite savo pilvelio gyventojo!

Gimdoje augantis naujasis vaikas pirmaisiais mėnesiais dar būna santykinai labai mažas. Taigi ir maisto medžiagų jo energijos bei kūno augimo poreikiams patenkinti dar nereikės labai daug.

Aišku, jam vis augant, atitinkamai didėja reikalingų statybinių ir energetinių medžiagų poreikis. Tuo pat metu lygiagrečiai mažėja motinos pieno poreikis žindomam vaikui, nes jis gauna vis daugiau kitokio – papildomo – maisto, kuris pradedamas valgyti nuo šešių mėnesių.

Kol pati mama su maistu gauna pakankamai kalorijų ir visų reikalingų medžiagų, kol jos pačios svoris didėja atitikdamas sveikus parametrus, yra pakankamai priežasčių tikėti, kad ji gerai aprūpins save, gimdos gyventoją ir žindomą vaiką.

Nėščia moteris prisitaiko prie padidėjusių mitybos poreikių valgydama daugiau, ir vyresniojo vaiko žindymas pastebimai neįtakoja jos dar negimusio kūdikio augimo. Taigi leiskite Jūsų apetitui diktuoti: valgykite gerą ir įvairų maistą, kai esate alkana, ir gerkite, kai esate ištroškusi.

Staigmenos, apie kurias verta žinoti

Nėštumo metu atsiranda įvairių pokyčių, kurie lemia ir žindymo sėkmę.

Pirmiausia jautresni pasidaro krūtų speneliai. Atsiranda nemalonių, skausmingų dilgčiojimų, ypač žindymo metu. Vienos mamos tai pajunta anksčiau, kitos – vėliau, kai kurios – jau pirmosiomis savaitėmis. Kantresniosios ilgainiui nustoja kreipti dėmesį į šią „smulkmeną“: jeigu vaikas žinda noriai, patenkintas krūtyje randamu pienu, vadinasi – viskas gerai. Atidžiai rūpinantis geru kūdikio priglaudimu prie krūties, kad jis apžiotų kuo plačiau ir netraumuotų jautraus spenelio, galima palengvinti šį nepatogumą ir išvengti stiprių skausmų. Daugumai mamų padidėjęs spenelių jautrumas visiškai praeina po gimdymo. Jeigu žindymas nėštumo metu arba ir vėliau, jau pagimdžius, motinai kelia per didelę įtampą ir yra itin nemalonus, ji neturėtų jaustis privalanti žūtbūt žindyti vyresnįjį vaiką.

Kartais mamas kamuoja nėštumo toksikozė, pasireiškianti bloga savijauta, pykinimu ir vėmimu. Dažniau taip darosi rytais, bet būna, jog užtrunka visą dieną, tęsiasi savaites. Jeigu toksikozės reiškiniai stiprūs ir užsitęsia, pasitaiko, kad ir žindomas kūdikis gali sunegaluoti: jis darosi liguistai neramus, arba, atvirkščiai – neįprastai vangus, praranda apetitą, vemia. Taip būna retai, tačiau jeigu atsitiktų, kūdikį irgi gali tekti, bent jau laikinai, nujunkyti nuo krūties.

Nėštumo poveikis pienui

Kad ir kaip mums atrodytų reikšmingas vyresnėlio vaiko žindymas, vis dėlto svarbiausia nėštumo „strategija“ – išsaugoti naują gyvybę ir užauginti ją motinos kūne bei pasiruošti ją maitinti po gimimo. O naujagimiui reikės ne bet kokio maisto, bet labai ypatingo – priešpienio!

Tas pasiruošimas neįvyksta per dieną, jis pradedamas jau gerokai iš anksto.

Laipsniški pasikeitimai, subrendusį pieną galop paversiantys priešpieniu, prasideda vidutiniškai maždaug tarp ketvirto ir penkto mėnesio. Gali būti, jog kažkada Jūsų vyresnėlis pastebės skirtumą, nes ims keistis pieno skonis, ir pieno mamos krūtyse gaminsis mažiau. Vieniems žindomiems vaikams tas skonio pasikeitimas (pienas pasidaro truputį sūresnis) nepatinka, ir dėl to jie patys gali atsisakyti krūties. Kiti, atrodo, to nepastebi ir toliau žinda kaip įpratę.

Kai motinos pieno gamyba pradeda mažėti, vyresnėlis gali kompensuoti jo trūkumą, valgydamas daugiau papildomo tiršto maisto. Atminkite: jeigu jūsų kūdikis yra jaunesnis kaip vienerių metų, pienas turėtų likti jo pagrindinis maistas. Tol, kol Jūsų kūdikio svoris adekvačiai didėja ir jis žinda bent 3-4 kartus per dieną, jam kitų papildomų pieno produktų duoti nebūtina.

Kai prie krūties jau prašosi du

Keliomis pirmosiomis dienomis po gimdymo priešpienis yra gyvybiškai svarbus naujagimiui, todėl prioritetas teiktinas naujagimiui, ir jis prie krūties turėtų būti glaudžiamas pirmas. Nebijokite, pieno tikrai užteks, nes, kaip sakoma „kur du stos, ten ir darbo bus padaryta dvigubai“. Nes pieno gamyba motinos krūtyse vyksta pagal „paklausos ir pasiūlos dėsnį“. Taigi kodėl nepalepinus ir vyresnėlio? Gal net ir vienu metu – juk krūtys yra dvi. Jaudintis dėl to, kad pieno sudėtis būtent tokia, kokios reikia naujagimiui, o ne paaugusiam vaikui, neverta. Jeigu vyresnėlis gerokai virš metų, jo poreikis gerti motinos pieną jau būna minimalus. Daugelis vyresniųjų vaikų jaučia ypatingą ryšį su kūdikiu, dėl to, kad jie abu dalinasi kažkuo labai ypatingu. Tai padeda išvengti vyresnėlio pavydo ir įsižeidimo protrūkių, galinčių kilti, jeigu vaikas tarsi atstumiamas, paliekamas nuošalyje.

Aišku, motinos pienas yra saldus ir skanus, bet daugumai antramečių dominuojanti paskata glaustis prie mamos yra betarpiškas artumas ir nusiraminimas. Todėl ilgiausiai ir išlieka žindymai prieš užmiegant. Jeigu atrodytų, jog vyresnėlis prašosi prie krūties pirmiausia dėl to, kad pavalgytų, ir iš krūtų išžinda daug pieno, tuomet galbūt ir vertėtų pagalvoti, kokiu vertingu ir patraukliu kitokiu maistu galėtumėte jį pasotinti. Kad glausdamasis prie Jūsų krūties dėl to žmogiško artumo, jis nebūtų tuo pat metu ir labai alkanas.

Pasitaiko, jog namie atsiradus naujagimiui, vyresnysis vaikas, kuris jau buvo nujunkytas per nėštumą, vėl pasiprašo žįsti. Nebijokite leisti jam tai pabandyti. Labiausiai tikėtina, jog užuot žindęs jis tik pakikens ir nušliauš nuo mamos kelių. Gal jis tik norėjo, kad mama leistų. Toks leidimas žįsti vaikui – tarsi patvirtinimas, jog jis dabar ne mažiau mylimas ir gali būti dėl to ramus.

Valgyti reikia visiems

Tandemu žindanti mama turi gauti kur kas daugiau maisto kalorijų. Jų kiekis gali būti įvairus, priklausomai nuo kelių dalykų. Pirma – nuo motinos pieno dalies naujagimio ir vyresniojo vaiko maiste. Kuo daugiau pieno pagaminate, tuo daugiau kalorijų turite gauti su maistu. Mama, tik žindanti kūdikį ir neturinti atliekamų riebalų rezervo, turi gauti papildomai 650 kalorijų; dar ji turėtų gauti papildomai 500 kalorijų 6 -12 mėnesių kūdikiui, jau valgančiam ir tirštą maistą. Žindant vyresnėlį, gaunantį dar daugiau kito maisto, atitinkamai mažiau kalorijų reikės gauti motinai dėl sumažėjusios pieno gamybos. Dar mamos maisto poreikis priklausys nuo jos fizinio aktyvumo, svorio ir mitybos būklės. Mamai, kuri yra mažiau fiziškai aktyvi, turi didesnes riebalų atsargas po nėštumo ir valgo didesnės maistinės vertės maistą, reikės suvartoti mažiau papildomų kalorijų, negu tai, kuri labiau fiziškai aktyvi, turi mažiau riebalų atsargų kūne ir valgo mažiau maistingą maistą. O praktiškai – kaip ir nėštumo metu – leiskite Jūsų apetitui vadovauti. Jeigu jaučiate alkį, nebijokite suvalgyti daugiau.

Jeigu viltys neišsipildo

Atminkite, kad kartais nebūtina siekti užsibrėžto tikslo bet kokia kaina. Jeigu vyresnėlis atsisakys krūties, gal geriau nebūkite per daug atkakli, siekdama jį žūtbūt kuo ilgiau išlaikyti prie krūties. Geriau pasistenkite kitu būdu išsaugoti ir puoselėti betarpišką jūsų sielų artumą. Jam, o ne TANDEMINIAM ŽINDYMUI, teikite pirmenybę. Taip išsaugosite tą brangiausią ryšį su savo vaiku, kuris lengvai gali nutrūkti dėl prievartos įskelto apmaudo ir nepasitikėjimo.

Kazimieras Vitkauskas, vaikų gydytojas, knygos „Nepakeičiamas kaip motinos meilė“ autorius

„Mamos žurnalas“

Susiję straipsniai

Žymos: , ,

Komentarų nėra.

Palikite atsiliepimą


9 − vienas =

Kitos temos: