Mūsų skaitytojos – jaunos moterys, spinduliuojančios energija, gera nuotaika ir motinystės laime. Natūraliai pavyksta išvengti slogių temų apie sunkias ligas, gyvenimo negandas.
Atrodo, jei ir laukia koks likimo kryželis, tai ne dabar, o kada nors tolimoje ateityje. Tačiau skaitytojos Vaidos laiškas sukrėtė netikėtumu. 29 metų moteris susirgo krūties vėžiu. Jos parašytos mintys – tai nevilties šauksmas ir klausimas „Ką dariau ne taip?“ Vis dėlto turime kalbėtis ir apie tai, kad labai nemalonu.
Vaidos laiškas
Mielos redakcijos moterys!
Rašo sena Jūsų skaitytoja. Skaičiau „Jus“ nuo pirmojo numerio. Vaikai ūgtelėjo, tačiau vis dar perku „Mamos žurnalą“, juk mama būti nenustojau… tebeauginu savo 2 metukų Kiprą ir 8 metų Solveigą. Auga mano atžalos panašiai, kaip dauguma vaikų – dūksta lauke, kartais serga, išmoksta daug naujo, krečia šunybes. Vien jie teikia jėgų gyventi, priverčia į viską žiūrėti kitaip…
Neseniai „Mamos žurnale“ skaičiau diskusiją „Senos mamos prieš jaunas“. Prieš metus gal ir aš būčiau stojusi „senųjų“ pusėn. Gimdžiau 21 metų, 2 kurse. Dukros vaikystės ligos sutapo su mano studijomis, savo ploto neturėjome, pinigų trūko. Buvo labai sunku. Tačiau tik dabar suvokiau, kad viskas buvo pačiu laiku. Laiku pirmagimis, laiku mokslai, laiku – po 6 metų pertraukos – sūnelio gimimas. Laiku ištaisiau motinystės klaidas. Juk dukros nemokėjau žindyti, todėl pienas greitai baigės. O sūnelį maitinau iki 1,5 metų. Žinau, kad ne krūtų dydis ir chalva lemia pieno upes.
Kodėl supratau, kad viskas buvo taip, kaip reikia? Todėl, kad visą mano gyvenimą apsuko netikėta diagnozė – vėžys. Jis negailestingomis žnypliukėmis apkarpė svajones, mintis, o norus pavertė tik menkomis galimybėmis. Man 29 metai. Gyventi iš sostinės išsikėliau į kaimą, pas artimuosius, nes gydymo pasekmės kartai atima jėgas rūpintis ne tik vaikais, bet ir savimi.
Žinau, kad apie mano ligą rašoma beveik kiekviename moterims skirtame žurnale. Bet dauguma skaitytojų mąsto panašiai, kaip aš: aš negaliu susirgti, nes esu jauna, maitinu krūtimi, mastito neturėjau, giminėje sergančių nėra. Tai rizikos veiksniai, kurių nė vieno negalėjau prisitaikyti sau. Nebent kelių kilogramų antsvorį…
Parašykite apie tai. Kartokite tą informaciją taip pat dažnai, kaip ir patarimus apie teisingą žindymą. Vis daugiau moterų dėl nepatyrimo pražiūri šią bėdą. Į herojes nepretenduoju. Susirgau neseniai, tik praėjusį rudenį. Iki operacijų, kurias man atliko sausio mėnesį, gavau 2 chemoterapijos kursus, vėliau – spindulinę terapiją. Šiuo metu tebesinuodiju chemija. Negaliu būti pavyzdžiu, kuris įkvėptų, nes man pačiai reikia įkvėpėjų. Lankausi pas psichiatrą, praradau daug draugų.
Jei laiško atkarpėlę įdėsite į žurnalą, pakeiskite visus vardus. Ačiū, kad išklausėte.
Vaida
Kodėl liga renkasi jaunus
Jaunos moterys krūties vėžiu suserga gana retai. Tačiau pastaruoju metu tokių atvejų padaugėjo.
Gana didelės reikšmės turi krūtų traumos. Manoma, kad 85-90 proc. jaunų krūties vėžių kyla dėl traumų. Likę 10-15 proc. – dėl genetiškai paveldėto polinkio.
Stresai veikia hormoninę sistemą ir sukelia jos sutrikimus. O šie turi didelės įtakos atsirasti vėžiui.
Net 90 proc. piktybinių krūties auglių būna priklausomos nuo estrogenų (organizmas gamina per daug moteriškųjų hormonų – estrogenų). Vis dėlto patys piktybiškiausi yra likusieji 10 proc. navikų, kurie nepriklausomi nuo estrogenų. Šie navikai dažniausiai ir pasitaiko jaunoms moterims.
Stebėti savo krūtis reikia nuo paauglystės, o nuo 20 metų – būtinai kas mėnesį pačiai apsičiupinėti, ar nėra pakitimų. Rizika susirgti krūties vėžiu padidėja nuo 40 metų ir piką pasiekia apie 50-60 metus.
Kuo jaunesnė moteris, tuo didesnė tikimybė, kad jos piktybinis navikas bus nepriklausomas nuo estrogenų. Jei krūties vėžys nepriklausomas nuo estrogenų, jo eiga gana greita.
Kodėl susirgo Vaida – priežasčių gali būti daugybė. Galbūt sutriko jos kiaušidžių veikla, gal buvo miomų ar nėštumo nutraukimų, gal Vaida dirbo su cheminėmis medžiagomis ar buvo krūtį susitrenkusi.
Komentavo mamologė Audronė Lukšytė
Apie vėžį – be slogučio
Gydytojai sako, kad informacijos apie krūties vėžį niekada nebus per daug. Kaip prekyboje reklama, taip medicinoje informacija gali lemti net 70 proc. sėkmės. Tad – dar kartą apie krūties vėžį.
Krūtis moteris turėtų apsičiupinėti kas mėnesį praėjus savaitei po menstruacijų. Kodėl taip dažnai?
Navikas gali išryškėti per vieną menstruacijų ciklą. Tik 20-25 proc. krūtų ligų aptinka medikai. Visais kitais atvejais moterys pastebi pačios ar ateina pasitikrinti.
Jei ginekologui ar pačiai moteriai kilo įtarimų dėl krūtyje esančių sukietėjimų, skausmo ar guziukų, nereikia įsivaizduoti, kad būtinai bus vėžys. Tik 15 proc. visų krūtų ligų sudaro vėžiniai susirgimai, likusieji 85 proc. – įvairios kitos krūtų ligos.
Gydytojų keliamas skandalas, kad reikia tikrintis, tikrintis ir dar kartą tikrintis, duoda rezultatų. Vis daugiau išaiškinama I ir II stadijos vėžio atvejų (daugiau kaip pusė atvejų). O juk būdavo laikai, kai dauguma moterų kreipdavosi į gydytojus, kai krūties vėžys būdavo III ar IV stadijos.
Pavojingiausias laikas susirgti krūties vėžiu – 45-49 metai ir 60-69 metai. Tai susiję su hormonų pikyčiais prieš ir per klimaksą. Statistika nėra tiksli, nes iki ligos nustatymo moteris galbūt jau kelerius metus sirgo, tik to nežinojo. Iki IV stadijos navikas gali augti 3-4 metus.
Per metus Lietuvoje krūties vėžiu suserga daugiau nei 1000 moterų. Deja apie 500 moterų per metus Lietuvoje nuo šios ligos miršta.
Krūties vėžio ligų daugėja. Jei prieš 20 metų iš 100 000 moterų krūties vėžiu sirgo 30, tai dabar iš 100 000 suserga apie 50.
Daugiausiai moterų krūties vėžiu serga JAV. Pastebėta, kad trečiojo pasaulio šalyse moterys krūtų vėžiu serga gerokai rečiau. Vadinasi, tai – civilizacijos liga, priklausanti nuo mitybos, užterštos aplinkos, stresų. Be to, neišsivysčiusiose šalyse moterys daugiau gimdo, nedaro abortų, ilgai natūraliai maitina krūtimi.
Statistiškai dažniau krūties vėžiu serga miestuose gyvenančios moterys.
I ir II vėžio stadijos laikomos ankstyvosiomis. Pradėjus gydyti I stadijos vėžį, 5 ir daugiau metų gyvena net 96 proc. moterų. Pradėjus gydyti II stadijos vėžį, jis pažabojamas 80 proc. moterų. Deja, pradėjus gydyti IV stadijos vėžį išgyvena tik 10 proc.
Polinkis sirgti krūties vėžiu gali būti paveldimas. Iki šiol kalbėta, kad polinkis pavedimas, jei krūties vėžiu sirgo mama ar močiutė. Dabar kalbama, kad polinkį galima paveldėti ir per tėvą. Jei sirgo tėvo mama, polinkis gali būti perduodamas jo dukrai.
Kaip tirtis krūtis, sužinosite iš lankstukų, kurie platinami poliklinikose. Ten piešinėliais parodyte, kokiais sukamaisiais ar čiuopiamaisiais judesiais liesti krūtis, kaip pastebėti jų pokyčius.
„Mamos žurnalas“
