„Sūnui 1,5 metų. Ketinu nujunkyti. Kažkuo turėsiu pakeisti savo pieną. Perskaičiau begales straipsnių apie mišinius vaikams iki 3 metų, tačiau beveik nerandu informacijos apie paprasčiausią karvės pieną. Kokį jį duoti? Tinka iš pakelių, maišelių? Ieškoti „tikros“ karvės pas ūkininkus? Būčiau dėkingas už atsakymus“. Mama Jurgita.
Kalbamės su docentu Algimantu Vingru
Anksčiau buvo sakoma, kad nuo metų vaikas jau gali gerti karvės pieną. Dabar sakoma, kad karvės pieno negalima duoti iki 2 metų, o geriausiai – iki 3 metų. Kaip yra iš tikrųjų?
„Sakymai“ nesikeičia – sveikos, ekologiškais pašarais šertos karvės virinto pieno galima duoti vaikams, kai jiems sukanka 1 metai. Karvės pienas yra stambių žinduolių rūšinis produktas, kuris gamtos pritaikytas šiai žinduolių rūšiai. Jame yra visų medžiagų, užtikrinančių karvių, o ne žmonių vaikų sveikatą. Taip yra todėl kad, kiekvienos biologinės žinduolių rūšies pienas yra specifinis, būdingas tik tai rūšiai. Suaugęs žmogus prisijaukino karves ir jų pieną prisitaikė savo maistui. Žmogaus organizmas nuo gimimo yra prisitaikęs prie savo rūšinio pieno, todėl kitų žinduolių pienas žmogaus gyvenimo pradžioje netinkamas.
Pieno mišiniai kūdikiams ir mažiems vaikams gaminami analizuojant motinos pieno sudėtį – taip stengiamasi produktą nors kiek priartinti prie motinos pieno. Dėl maisto pramonės technologijų pažangos iš karvės pieno pagaminti mišiniai, skirti ir antrų, trečių metų vaikams. Gamybos proceso metu iš karvės pieno atskirtos medžiagos, kurių vaiko organizmui yra per daug, ir pridėta tų medžiagų, kurių nėra karvės piene, pvz., nukleotidų. Nukleotidai stiprina imuninę sistemą, atsparumą ligoms. Taip pagaminti mišiniai kol kas yra geresni ir brangesni už bet kokį karvės pieną.
Mišiniai brangūs, ir mamos vaikams mielai girdytų pienuką… Juk košes iki metų verda su paprastu pienu (reta kuri mama verda su savo pienu ar mišiniu).
Kaip minėjau, kiekvieno žinduolio, tarp jų ir žmogaus pieno, atitinkamu jo gyvenimo laikotarpiu negali pakeisti joks kitas produktas, nes neatitinka specifinių organizmo poreikių. Be to, karvės, ožkos, kumelės, avies pienas dažniau nei kiti maisto produktai alergizuoja kūdikio organizmą, yra viena iš mažakraujystės priežasčių.
Iki metų jokių patiekalų vaikui nerekomenduojama gaminti su karvės pienu. Į košes prieš pat maitinimą galima įpilti mamos pieno arba tik ką pagaminto pieno mišinio. Tuomet nepakis baltymai, kurie yra motinos piene arba pieno mišinyje.
Vyresnės mamos pasakys: „Mūsų karta užaugo su karvės pienu ir klijukais. Esame stiprių kaulų, aukšti. Kas buvo blogo karvės piene, kad jis tapo „nuodu“? Mūsų vaikai, auginami su mišiniais, yra tikrai silpnesnės sveikatos. Tyrimai tai įrodė (labai daug ligotų darželinukų, mokinių)“.
Kol kas nėra mokslinių tyrimų, įrodančių vienokią ar kitokią karvės pieno įtaką greitesniam augimui ir brendimui. Nėra įrodymų, kad tik karvės pienas turi įtakos kaulų stiprumui. Apie kaulų stiprumą tos kartos, kuri „užaugo su karvės pienu ir klijukais“, spręsti dar per anksti, nes ji nesulaukė 70 metų ir daugiau, kuomet kaulai ima lūžti dėl osteoporozės. Nežinau, kokiame informacijos šaltinyje radote karvės pieną pavadintą „nuodu“. Teiginys „mūsų vaikai, auginami su mišiniais, yra tikrai silpnesnės sveikatos“ irgi yra iš piršto laužtas. Visoje Europoje didėja žindančių mamų skaičius. Žmogus prisiminė esąs žinduolis, įsitikino, kad „su mišiniais“ auginti labai brangu. Šiandien dar nežinia, kaip maitinimas „karvės pienu ir klijukais“ bei mišiniais atsilieps ateinančioms kartoms. Kad yra „daug ligotų darželinukų, mokinių“ – tiesa, tačiau nėra įrodymų, kad lemtinga ligotumo priežastis yra mišiniai. Yra įrodymų, kad darželinukų, mokinių sveikatos sutrikimų pagrindinė priežastis – pakitęs šeimų gyvenimo būdas ir gyvenamoji aplinka.
Sakoma, kad nuo 3 metų žmogus nebegamina fermentų, kurie skaido pieno baltymus, ir nuo 3 metų pieno visai nebereikia. Ar tikrai?
Baltymai čia niekuo dėti. Kiekviename žinduolių piene, taip pat ir karvės, yra pieno cukraus laktozės.
Organizme ji, veikiant fermentui laktazei, suskaldoma ir pasisavinama. Kiekvienas organizmas sugeba pagaminti tam tikrą kiekį laktazės. Dėl to kiekvienas asmuo, nesvarbu, ar tai būtų 3 metų vaikas, ar suaugęs žmogus, kai nori, gali pieno gerti. Daugiausia laktozės būna šviežiame piene. Jeigu išgėrus šviežio pieno pučia pilvą, padažnėja tuštinimasis, galima įtarti, kad žmogus „padaugino“ pieno. Yra vaikų, kurie pieno nemėgsta. Tokiems ir nereikėtų „kišti“ pieno prievarta.
Sako, kad pienas yra gleivingas produktas, ir tie, kurie geria daug pieno, gali susirgti vėžiu. Tiesa?
Elektroninėje erdvėje galima aptikti įvairiausios ir prieštaringiausios informacijos. Dažniausiai tokia informacija skiriama auditorijai, kuri skaito, bet neanalizuoja perskaitytų minčių. Neužtenka perskaityti – būtina analizė! Reikia mokėti atsirinkti, kur yra žinios, o kur tik skaitalas. Dabar patikimi tik tokie tyrimai, kurie atitinka daug reikalavimų, pvz., vienas iš jų – daugelį metų tiriamas kokio nors maisto produkto poveikis tūkstančiams žmonių įvairiose valstybėse, ir tyrimo duomenys lyginami su sergamumu žmonių, kurie to produkto iš viso nevartojo. Viename tinklalapio http://www.fohow.lt straipsnyje „Naujausios žinios apie vėžį iš Džono Hopkinso“ teigiama, kad „pienas sukelia gleivių susidarymą, ypač skrandžio-žarnyno trakte. Vėžys minta gleivėmis“. Kyla klausimas, kokiais tyrimais, kada, kur padarytais ir paskelbtais minimas Džonas Hopkinsas remiasi.
Tinklalapyje http://www.animalrights.lt/pieno rašoma: „Kai kurie vėžio atvejai, pavyzdžiui kiaušidžių vėžys, manoma, yra susiję su pieno produktų vartojimu“ ir „Krūties ir prostatos vėžys kartais taip pat siejamas su pieno produktų vartojimu, iš dalies dėl to, kad padidina į insuliną panašaus augimo veiksnio (IGF-I) kiekį. IGF-I randama karvės piene ir per didelis kiekis kraujyje tų žmonių, kurie nuolat vartoja pieno produktus. Karvės piene randama ir kitų medžiagų, sąlygojančių IGF-I kiekio didėjimą. Naujausi tyrimai parodė, kad vyrams, turintiems daug IGF-I, yra keturis kartus didesnė rizika susirgti prostatos vėžiu nei tiems, kurių IGF-I žemas“. Rašoma, bet nenurodoma, kokias šaltiniais vadovaujantis parašytos šios eilutės…
Yra ir kitų duomenų, pvz., Stokholmo Karolinskos instituto mokslininkų atliktos studijos, užtrukusios 10 metų, duomenimis, žmonėms, kurie per dieną suvartoja 2 rauginto pieno produktus, rizika sirgti šlapimo pūslės vėžiu yra 38 proc. mažesnė, nei tiems, kurie iš viso tokių produktų nevartoja.
Jei mama nusprendė vaikui nuo 1 metų duoti karvės pieno, kokį rinktis?
Riebumas. Bet kokio amžiaus vaikams netinka pienas iki 2 proc. riebumo, ypač jei vaikui per dieną norima „sukišti“ apie 400 ml pieno. Su tokiu pienu vaikas gauna per mažai energinės medžiagos riebalų (prisiminkite, kad vaikas nuolat juda). Kai organizmas gauna per mažai riebalų, gali sutrikti juose tirpstančių vitaminų apykaita organizme. Pašalinant riebalus iš pieno (gaminant 1 proc. riebumo pieną) kartu iš jo pašalinami ir riebaluose tirpūs vitaminai. Tai negerai.
Pakuotė. Svarbiausia, ne kokiame pakelyje/maišelyje įpakuotas pienas, o kokių technologijų paveiktas jis pasiekia vartotoją. Suprantama, iš standaus pakelio ar butelio pieną įsipilti patogiau nei iš maišelio. Geriausia pieną pirkti tokioje pakuotėje, kurią pradarytą šeimos iš karto suvartotų. Atidarius pieno pakuotę, pienas turi būti suvartotas per 1-2 paras.
Gaminimo technologija. Daugiausia šalies parduotuvėse yra pasterizuoto arba apdoroto ultra aukšta temperatūra pieno. Ant daugumos šalyje parduodamo pieno pakuočių būna parašyta, kokia technologija apdorotas pienas, pvz., pasterizuotas žema ar aukšta temperatūra, apdorotas ultra aukšta temperatūra, pavartota „Bactocatch“ („Bakterijų sugaudymo“) technologija. Deja, kai kurie gamintojai nesivargina to konkrečiai nurodyti.
Pasterizavimas leidžia sunaikinti piene esančias kenksmingas bakterijas ir pailginti pieno saugojimo laiką be didelio skonio ir mitybinių savybių praradimo. Proceso esmė – pienas pašildomas iki 60-70ºC ir išlaikomas šioje temperatūroje tam tikrą laiką. Išlieka ne tik vitaminai, bet ir didžioji dalis naudingų mikroorganizmų, o pieno rūgimo procesas pristabdomas.
Pasterizuoto pieno galiojimo laikas nėra toks ilgas – tik 36 valandos.
Pieno sterilizavimas, t.y. jo kaitinimas tam tikromis sąlygomis, kuriose žūva ne tik bakterijos, patekusios į pieną, bet ir jų sporos. Pienas sterilizuojamas padidintame slėgyje 125-145°C temperatūroje 2-10 sekundžių, t.y. jis apdorojamas ultra aukšta temperatūra. Taip paveiktą pieną galima laikyti neatidarytoje pakuotėje kambario temperatūroje, jis išlieka nesurūgęs iki kelių mėnesių. Šios technologijos specialistai teigia, kad „visos naudingos karvės pieno savybės maksimaliai išsaugomos“.
Tačiau yra ir kitų kompetentingų nuomonių, pagrįstų tyrimais, todėl į jas verta įsiklausyti ir pirkėjui pasirinkti – kokį pieną pirkti.
Pieno šiluminio apdorojimo metu vyksta esminiai pieno savybių pokyčiai, kuomet pasikeičia ir pagrindinės pieno sudėtinės dalies – baltymų – struktūra, šie praranda savo biologinį aktyvumą. Atliktas tyrimas parodė, kad 9 iš 11 pavadinimų pienas po perdirbimo praranda vertingiausias žmogaus organizmui savybes – smarkiai sumažėja nedenatūruotų išrūginių baltymų kiekis, todėl natūralu, kad kyla daug klausimų dėl vartotojus pasiekiančio pieno vertės. Jeigu nuspręsite pirkti pasterizuotą pieną, geriau pirkite pasterizuotą žema temperatūra,nes jis yra vertingesnis už pienus, pasterizuotus aukšta temperatūra, nes jame išlieka daugiau nepakitusių pieno baltymų, jaučiamas atšaldyto pieno skonis.
Nuo 1997 m. Lietuvoje naudojama pažangi keraminė „Bactocatch“ technologija. Pienas išlieka „gyvas“.
Natūralių keraminių filtrų 0,1-10 milimikronų skylučių dydžio membranos ne tik išvalo pieną iki idealios švaros, bet ir išsaugo vertingas natūralaus pieno savybes bei skonį. Pro keramikinius filtrus tekantis pienas natūraliai išvalomas, panaikinamos temperatūrai atsparios, patogeninės bakterijos. Iš tokio pieno pagaminti produktai yra skanūs, sveiki ir atitinka aukštos kokybės produktams keliamus reikalavimus.
Kaina. Ekologiškas pienas, lyginant su visais kitais pienais, esančiais parduotuvėse, pats brangiausias. Jo kaina didesnė todėl, kad jis ekologiškas ir paveiktas tausojančia technologija. Kokybė kainuoja…
Parduotuvė ar ūkininkai. Perkant iš ūkininkų beveik niekada neįmanoma sužinoti, ar melžėja paisė higienos, kokia buvo indų švara, ar sveika karvė, kokiais pašarais maitinta. Neįmanoma tiksliau sužinoti, kokio riebumo yra pienas, nes iš akies pagal pieno spalvą jo riebumą nustatyti keblu. Paprastai ūkininko parduodamas pienas būna riebesnis už pardavinėjamą parduotuvėje. Daugiabučio kieme iš ūkininkų pirktą pieną prieš vartojimą būtina išvirinti. Ūkininkai parduoda pigiau nei parduotuvėje.
Kaip paruošti pieną prieš pasiūlant vaikui – virinti ar tik pašildyti?
Jei pienas suvartojamas iki jo galiojimo laiko pabaigos, pakuotės turinys suvartojamas per 1-2 paras nuo jos atidarymo momento, pieno virinti nereikia. Jeigu pienas buvo laikytas šaldytuve, jį reikėtų pašildyti iki kambario temperatūros (20-22ºC).
Ar karvės pieno normos tokios pat, kaip ir mišinio? Kiek per dieną 1-2 metų vaikas galėtų (turėtų) išgerti pieno?
Normos tokios pat – per dieną rekomenduotina išgerti 300-400 ml. Dalį rekomenduojamo išgerti pieno vaikas gali suvartoti įpiltą į įvairius patiekalus prieš pat jų valgymą.
Yra terminas „karvės pieno mažakraujystė“, kuria suserga vaikai, jei jiems duodama daug karvės pieno, bet mažai kitokio maisto. Pakomentuokite situaciją, kai vaikas geria per daug pieno.
Toks terminas tikrai yra. Jis vartojamas tuomet, kai vaikui bandoma visokiais būdais „sukišti“ kuo daugiau pieno – pienas girdomas, o įvairūs patiekalai būtinai gaminami tik su karvės arba ožkos pienu.
Abiejuose minėtuose pienuose (ypač ožkos) yra per mažiai geležies negu reikia sparčiai augančiam organizmui. Jeigu antrais-trečiais gyvenimo metais vaikas per dieną išgeria daugiau nei 300-400 ml pieno, vaiką reikia tirti dėl mažakraujystės. Šio amžiaus vaikai noriai geria pieną, nes jo nereikia kramtyti. Daug pieno gerti mėgsta tie vaikai, kurie pirmaisiais gyvenimo metais neišmoko gerai kramtyti arba buvo įpratinti nuolat būti su buteliuku rankose. Mažakraujystė dėl pieno gali atsirasti ir tuomet, kai po bet kokio patiekalo vaikui atsigerti brukamas pienas. Pieno reakcija yra šarminė – mažina skrandžio rūgšties, kuri būtina geležiai iš maisto pasisavinti, išsiskyrimą. Kiekviena maisto rūšis, taip pat ir pienas, tik tuomet naudingi, kai saikingai vartojami.
Jei vaikas gyvena kaime, ir pienas „tiesiai iš karvės“ – kaip jį paruošti prieš duodant gerti?
Indai, į kuriuos pilamas pienas, turi būti švarūs, Pamelžtas pienas turi būti virinamas, nes nėra garantijos, kad vaikas per pieną neužsikrės įvairiomis bakterijomis, ypač jei bus geriamas pastovėjęs, kad ir šulinyje ar šaldytuve laikytas pienas. Taip pat nėra garantijos, kad per nevirintą karvės, ypač ožkos, pieną vaikas neužsikrės erkiniu encefalitu.
Yra vaikų, kurie visai negeria pieno. Kiek kiti pieno produktai atstoja pieną, pavyzdžiui, kiek reikia suvalgyti varškės, sūrio, jogurto, kad vaikas gautų pieno baltymų ir kalcio dienos dozę?
Jeigu vaikas negeria pieno, siūlykite jam jogurto, kefyro, rūgpieno. Iš pastarųjų produktų pieno baltymai ir kalcis net geriau pasisavinami nei iš karvės arba ožkos pieno, ypač kai karvės pienas pasterizuotas aukšta temperatūra. Varškė ir jos sūreliai yra pieno baltymų koncentratai, tačiau tai dar nereiškia, kad jų vaikui reikia „kišti“ kuo daugiau. Dvejų, trejų metų vaikui užtenka per parą gauti 15-40 g varškės arba jos sūrelio. Vaikui duokite tik tų sūrelių, kuriuose mažiau maisto priedų. Dabar kai kurie gamintojai pirkėjų negąsdina ir vietoje E įsigudrina rašyti medžiagų pavadinimus, kurie pirkėjui nieko nesako. Todėl nebloga yra varškė, pagaminta iš ūkininko parduoto pieno. Lydytuose ir kietuose sūriuose yra daugiau riebalų nei pieno baltymų, todėl jie vaikams mažiau tinka nei varškė.
Jokios „pieno baltymų ir kalcio dienos dozės“ nėra. Pieno baltymų sudėtinių dalių – amino rūgščių – yra ir daugelyje kitų produktų: mėsoje, kiaušiniuose, įvairiuose augaluose, pvz., ankštiniuose. Kalcio irgi yra ir kituose produktuose, pvz., kopūstuose ir kituose augaluose. Vaikas gali negerti pieno ir dėl to, kad jo organizmas sunkiai skaldo pieno cukrų laktozę. Jeigu vaikas negeria pieno, nederėtų su juo kovoti, pieną pakeisti produktais.
„Mamos žurnalas“
