Neringos Laurinaitienės nuotr. www.neringosfoto.lt
Kaip jaučiasi būsimoji mama
Jeigu pirmus tris nėštumo mėnesius vaikas buvo kažkas nerealaus, svajonė, viltis, antrąjį trimestrą jo buvimas tapo jaučiamas, tai trečią trimestrą jis tapo vieninteliu minčių centru. Šis pasinėrimas į vaiką – pagrindinis trečiojo trimestro bruožas.
Motina daug kam tampa abejinga. Ji sunkiai prisiverčia domėtis darbu, jos dėmesys blaškosi, ji praranda atmintį, darbe gali sparčiai augti padarytos klaidos. Toks moters elgesys dažnai tampa netikėtumu vyrams, ir jie tiesiog nežino, kaip elgtis ir kaip padėti.
Šiuo metu labai svarbu glostyti pilvelį, bendrauti su vaikučiu. Kaip rodo prenatalinio mokymo tyrimai, tam, kad susidarytų vaiko atsakomoji reakcija, reikia bent 4-6 savaites su juo bendrauti pilvelyje, ir geriausia, kai bendrauja ir mama, ir tėtis.
Antroje nėštumo pusėje daugelis moterų pasakoja, kad jos mintimis bendraudavo su įsčiose esančiu vaikeliu. Vaisius reaguoja į mamos emocinę būseną, net į jos mintis. Kai kurios moterys pastebi, kad vaikas nustoja smarkiai judėti, kai ji pavargusi prašo jo nurimti.
Dauguma moterų sako, kad vaisius reaguoja į muzikinius kūrinius, didelius garsus ir vyro elgesį.
Pavyzdžiui, jeigu vyras uždeda rankas ant žmonos pilvo, norėdamas pajusti judesius, jis nurimsta ir nejuda. Be to, tai kartojasi nuolat, ir vyrui gali netekti greitai būti šio nuostabaus reiškinio liudytoju.
Tačiau tėčio atkaklumas ir kantrybė visada nugali.
Be to, dauguma būsimų mamų sako jaučiančios kontaktą su mažyliu, kurį sunku atpasakoti. Kartais jis pasireiškia dialogo forma arba minčių pasikeitimu. Kai kurios moterys sako, jog mažylis numato įvykius ir turi poveikį jiems, atsako į jų klausimus (pavyzdžiui, praneša gimdymo datą ir charakterį, pasako, kas jis – berniukas ar mergaitė ir pan.). Kai kurie tėvai mano, kad mažylis vykdo jų prašymus.
Sapnai artėjant gimdymui
Sapnuose nėštumas dažnai atrodo kažkoks naujas neįprastas pavidalas. Pavyzdžiui, moteris gali sapnuoti save su skaidriu, peršviečiamu pilvu, kuriame plaukioja vaikas, ir jie abu bendrauja per pilvo sienelę. Antroje nėštumo pusėje, paprastai po 28-osios savaitės, moteris dažnai sapnuoja savo gimdymą arba jau gimusį vaiką. Be to, sapne gimdymas būna neskausmingas ir vykstantis kažkokiomis keistomis sąlygose, pavyzdžiui, vežime, miške, žmonių pilname name ir pan. Be to, nėščiosios dažnai pasakoja, kad jos sapnuoja sapnus, tiksliai nupasakojančius kitos dienos įvykius arba įvykius, įvyksiančius po kelių dienų. Savo Nėščiųjų mokykloje mes pastebėjome, kad būsimosioms mamoms pažiūrėjus filmą apie normalų gimdymą, jos sapnuodavo gimdymą be baimės ar kitų neigiamų emocijų. Sapnai būdavo visiškai ramūs. Tarp kitko, nėščiųjų sapnų analizė turi didelės reikšmės moteriai ruošiantis gimdyti.
Antroje nėštumo pusėje kai kurioms moterims atsiranda jau regėto vaizdo pojūtis. Atrodo, jog tam tikras įvykis jau kažkada buvo, kažkieno veidas atrodo jau pažįstamas. Atsiranda visiškai nepažįstamos aplinkos, daiktų, architektūrinių ansamblių, gatvių, miesto pojūtis. Nėščiajai pradeda atrodyti gimtosiomis tos vietos, į kurias ji papuolė pirmą kartą.
Gana dažnai antroje nėštumo pusėje kūrybinių profesijų atstovės jaučia neįprastą pakilimą. Dailininkės, muzikantės ar rašytojos sukuria geriausius savo kūrinius ir atsiduria savo kūrybos viršūnėje. Kartais atsitinka taip, kad nėštumo metu moteris jaučia neįprastą kūrybinį pakilimą toje srityje, kurioje ji nėra profesionali ir sugeba sukurti tikrus meno kūrinius. Pavyzdžiui, nutapo ar išsiuvinėja paveikslą, sukuria dainą, rašo eiles ir pan.
Paskutiniais mėnesiais prieš gimdymą būtina vengti streso ir stipraus susijaudinimo. Nesijaudinkite dėl smulkmenų. Jūsų nuovargis, miego trūkumas gali sukelti priešlaikinį gimdymą.
Mokykitės atsipalaiduoti
Moters psichologinė būsena nėštumo metu ir ypač prieš gimdymą turi įtakos fiziologinei gimdymo eigai ir jo ypatumui. Stresinės situacijos gali išprovokuoti priešlaikinį vaisiaus vandenų nutekėjimą, sulėtinti gimdymo eigą, skatinti vaisiaus deguonies stoką.
Išmokite greitai atsipalaiduoti, kad gimdymo metu galėtumėte pašalinti įtampą ir nuovargį. Trumpos poilsio minutės leis jums kontroliuoti situaciją, psichologiškai nusiteikti vaiko poreikiams ir suteikti jam reikiamą paramą.
Trečią trimestrą jūsų relaksacijos seansai kasdien turėtų būti po 10-15 minučių. Dar prieš keletą tūkstančių metų žmonės praktikavo daug sudėtingesnes relaksacijos priemones ir sugebėjo pašalinti raumenų bei psichologinę įtampą. Ji vadinasi meditacija (meditatio – susikaupimas, pasinėrimas). Tai viena iš pačių stebuklingiausių ir efektyviausių priemonių, raminančių ir išgydančių kūną bei dvasią.
Atsipalaidavimo technika yra būtina priemonė būsimai mamai nėštumo, gimdymo metu ir vėliau.
Nuo senovės būsimosios mamos mokėsi būti kartu su gamta ir ten surasti ramybės bei įkvėpimo šaltinį tam, kad kūrybiškumas persiduoda vaikui. Ji privalo būti apsupta įkvepiančios, dvasinės ir kilnios, švelnios, melodingos ir harmoningos muzikos grožio.
Būsimoji mama privalo praleisti daug laiko prie upės, jūros ir miške, klausydamasi gamtos dainų. Dar prieš keletą tūkstančių metų Kinijoje plačiai taikė šią priemonę harmoningam mažylio vystymuisi, moters dvasinei ramybei pasiekti.
Relaksacija leidžia pasiekti tokią sąmonės būseną, kuri palankiai veikia vaisių. Nėščiai moteriai pravartu suvokti gamtos, spalvų, šviesos, muzikos vaizdus. Visa tai yra neįkainojama dovana dar Jeigu moteris nesugeba atsipalaidavimu valdyti savo raumenų, stangų metu ji nesugebės teisingai jų valdyti. Tai sustiprins skausmą, sumažins deguonies patekimą į gimdą ir vaisiui, greitai atsiras nuovargis.
Todėl pabandykite prisiminti pirmą teiginį – psichologinę nuostatą sėkmingam gimdymui: „Kuo mažiau aš bijau, tuo daugiau aš atsipalaiduoju, tuo mažiau jaučiu skausmo“. Panašius teiginius naudinga kartoti atsipalaidavimo seanso metu, sudėtingais nėštumo momentais ir ypač gimdymo metu.
Tad kuo gi naudinga relaksacija nėštumo ir gimdymo metu?
Pašalina raumenų įtampą.
Išsaugo fizines ir psichines jėgas gimdymo metu.
Visiškai pašalina arba sumažina gimdymo skausmus iki pakenčiamo lygio ir atitraukia dėmesį nuo skausmo.
Sustiprina psichologinį ryšį su vaiku nėštumo bei gimdymo metu ir pogimdyminiu periodu.
Sudaro sąlygas vaiko vizualizacijai.
Moteris gimdymo metu tampa savarankiška ir savimi pasitikinti.
Sumažina gimdos hipertonuso ir gresiančio persileidimo bei priešlaikinio gimdymo riziką.
Padidina moters ir vaiko organizmų gyvybingumo energetinį tonusą.
Pašalina hormoninį moters ir vaiko disbalansą.
Sumažina bet kokios lokalizacijos skausmus (galvos, kryžkaulio, gimdos ir pan.).
Sumažina padidėjusį kraujospūdį ir pulso dažnumą.
Pagerina apykaitos procesus ir organizmo vidaus sudėties bei savybių pastovumą.
Apsaugo nuo depresinių būsenų nėštumo metu ir po gimdymo.
Sureguliuoja miegą.
Sumažina vaiko hiperaktyvumą įsčiose ir po gimdymo.
Relaksacijos seansą geriausia užbaigti spalvų meditacija ar įtaigia tapyba. Tai labai naudinga dar negimusiam mažyliui.
Trys paskutiniai mėnesiai
Septintą mėnesį rekomenduojama susitelkti į gilų dvasinį darbą, atsiduoti filosofiniams apmąstymams. Šis mėnuo vaikui palankus formuotis dvasinėms vertybėms, gyvenimo kriterijams, protui ir išmintingumui, atkaklumui ir kantrumui, ištvermei ir darbštumui, tvarkai.
Aštuntą mėnesį formuojasi polinkis laisvei, meilė kelionėms. Geriausia vaizduotėje atsiduoti drąsioms fantazijoms. Sustiprėja tėvo įtaka būsimo vaiko sąmonei. Gėrėkitės gamtos grožiu, dažniau būkite prie
Pabandykite aprašyti savo baimę ir jaudulį. Užrašykite ant popieriaus lapo viską, kas jus dabar jaudina, kaip jūs įsivaizduojate savo gimdymą. Taip pat užrašykite, kokie sunkumai jus gąsdina po gimdymo auginant vaiką. Po to užrašykite visas teigiamas savo nėštumo puses. Aprašykite mažylio gimimo laukimo džiaugsmą, teigiamą požiūrį į gimdymą. Aprašykite visus galimus, jūsų požiūriu, malonius motinystės momentus.
O dabar palyginkite, ko daugiau – neigiamų ar teigiamų nuostatų. Jums taps aišku, kur nukreipti savo veiksmus. Svarbu pašalinti nemalonią būseną ir tapti labiau pasitikinčia.
Sėkmingam gimdymui rekomenduojama savitaiga.
Štai keletas teiginių, kuriuos reikėtų nuolatos kartoti:
gimdymas – nepavojingas, natūralus įvykis;
kuo mažiau aš bijau, tuo labiau aš atsipalaidavusi ir tuo mažiau skausmo;
aš rami ir atsipalaidavusi, mano mažylis jaučia šią ramybę, yra ramus taip pat, kaip ir aš;
aš galiu gerai jaustis gimdymo metu;
visas pasaulis myli ir palaiko mane bei mano mažylį.
Devintą nėštumo mėnesį galima įskiepyti savo vaikui viską, ką turi geriausio būsima mama ir tėtis – pačias tauriausias mintis, dvasios jėgą, genialumą. Todėl šį mėnesį nereikėtų atsiduoti liūdesiui, suteikti laisvę ašaroms ir nuoskaudoms.
Nėštumo pabaigoje moters būsena pasikeičia. Padidėja gimdymo baimė, susiaurėja interesų ratas, viskas sutelkiama į būsimąjį vaikelį.
Kai sumažėja bendras aktyvumas, keičiasi ir emocijos. Atsiranda tam tikras emocinis atbukimas. Tai apsauginė organizmo reakcija. Ji apsaugo motiną ir vaiką nuo nereikalingo streso, pavojingo šiuo periodu. Nėštumo pabaigoje pats organizmas parodo, kad reikia mažiau kontaktų su išorine aplinka ir aplinkiniais žmonėmis. Tačiau suaktyvėja ,,lizdo ruošimas“: moteris staiga intensyviai pradeda tvarkytis buityje.
Meditacija negimusiam kūdikiui
Na o dabar patogiai įsitaisykite ir susikaupusi, lėtai perskaitykite šį tekstą. Būtų nuostabu, jeigu tai darytumėte kasdien.
„Visame pasaulyje tu nesurasi tokios švelnios, geros ir ištikimos širdies, kaip mano. Ir šią širdį aš dovanoju tau. Glostydama savo pilvą aš jaučiu, kaip tu man atsakai savo judesiais. Šiuos tavo judesius aš suvokiu, kaip pasisveikinimą su manimi. Aš gėriuosi mūsų tarpusavio supratimu bei vienybe ir dalinuosi su tavimi savo džiaugsmu. Mano kūnas dabar kaupia visa, kas būtina tau vystytis, ir aš tapau panaši į minkštą pagalvę. Mano širdis pilna meilės, o krūtinė jau pasiruošusi duoti pieno. Kartais mano mintys sukelia man audringas emocijas ir tada aš stengiuosi ramiai kvėpuoti, išsivaduoti nuo laukimo įtampos bei jaudulio ir tiesiog pajausti dabartį. Aš tada įsiklausau į savo kvėpavimą, širdies plakimą, tavo švelnius judesius ir nerimas išnyksta – į jo vietą ateina meilė tau. Nejaugi tu jau ruošiesi palikti savo laikiną buveinę? Aš pajutau, kad viršutinėje pilvo dalyje atsirado laisva erdvė ir aš vėl galiu laisvai kvėpuoti. Su kiekvienu įkvėpimu plaučiai prisipildo didžiulio džiaugsmo. Aš nekantriai laukiu tos minutės, kai tu pats pirmą kartą įkvėpsi. Aš labai daug galvoju apie tai, kokį vaidmenį mums su tėčiu teks suvaidinti tavo pasirodymo į pasaulį metu. Pažadame padaryti šį procesą kiek galima trumpesnį ir lengvesnį. Aš pasitikiu savo kūnu ir pasitikiu tavimi. Dabar mes jau pasiruošę paimti tave ant rankų ir visi kartu mokysimės gyventi šiame pasaulyje. Mes laukiame tavęs.“
Akušeris-ginekologas Romualdas Šemeta
Nėščiųjų mokyklos vadovas
8*687 64757
„Mamos žurnalas“
